Vandens paieškos

Vienas pirmųjų darbų įsigijus sklypą buvo vandens paieškos. Kadangi sklypas soduose, abejonių nekilo, jog čia jo turi būti. Apsiklausėme kaimynų – visi turi šulinius, 3-4 žiedai, skaidrius ir geriamas vanduo. Vanduo negiliai, dėl to iš karto kilo įtarimas, kad gali būti prastos kokybės, bet tų kurių teiravomės, patvirtino, jog išfiltravus viskas gerai. Tiesa,  keletas kaimynų pasakojo apie vieną išsišokėlį, kuris užsimanė pasidaryti gręžinį. Pasiekus 80 m gylį atsivėrė kažkokie Neries sieros klodai, tad vanduo buvo netinkamas. Reikėjo dar tiek pat kastis žemyn, o vandens kokybė ten tokia pat kaip ir šuliniuose. Ką gi, ir mes nusprendėme šiek tiek pataupyti, nebūti išsišokėliais  ir pirmai pradžiai daryti ne vandens gręžinį, o kasti šulinį.

Vietos, kur kasime šulinį, paieškoms pasirinkome labai jau archajišką ir liaudišką būdą. Susiradome šulniakasius. Atvažiavo. Būrė būrė su virgulėmis ir nustatė aukso gyslos vietą bei gylį. Užtikrino, kad 3 m gylyje vanduo čiurškia, tad reikia pasirūpinti 4-5 rentiniais. Visa ši procedūra iš šono atrodė gana juokingai ir įtartinai, bet ką mums žinoti, mes tokių galių neturime.

Gysla pasirodo eina įstrižai per visą mūsų sklypą ir pagal visą jos lokaciją sutapo taip, jog geriausia šuliniui vieta yra sklypo kampe, tačiau pažeidžia 3 m apsaugos zoną nuo kaimyno sklypo ribos. Tuščio besiribojančio sklypo šeimininkai pretenzijų neturėjo. Kiek vėliau radome informaciją, jog sodų bendrijose inžineriniams statiniams yra taikomas tik 1 m atstumas:

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad sodo sklype  pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. (Šaltinis: Statybos inspekcija).

Su rezervu nusipirkome 6 rentinius: 0,75 m aukščio ir 0,90 m skersmens. Vieno kaina – 30 Eur., atvežimas 45 Eur.

Taip jau atsitiko, jog tą dieną, kai kasė šulinį, vietoje negalėjome būti. Ir čia prasidėjo įdomybės. Pradėjo jie kasti ir vanduo pasirodo ne 3 metrų gylyje, bet jau srove varo suleidus du rentinius. Vietoj to, kad derintų ir spręstu su mumis, kaip ir ką čia padarius, jie gudruoliai nuėjo pasikonsultuoti pas mūsų kaimyną (A). Kaimynas (A) juos paprotino daugiau ir giliau nekasti, nes nieko gero nesigaus. Taigi jie dar suleido vieną rentinį ir darbą baigė. Siurbliuko, kuris palengvintų darbą ir nereiktų vandens semti kibirais, žinoma, jie neturėjo.

Vėliau susitikus su kaimynu (A), jis patikino, jog vandens negeria ir net indų neplauna, nors prieangyje stovi vandens valymo filtrai. Mums tai pasirodė gana keista. Juokinga ši istorija pasidarė tuomet, kai susitikome su  kaimynu (B), kuris pažįstamas su kaimynu (A). Pasirodo, kad kaimynas (A)  šiek tiek niūriau nupiešė visą situaciją nei ji yra iš tikrų. Galbūt pamatęs, kad mūsų šulinys naudosis ta pačia vandens gysla, kaip ir jo, šiek tiek išsigando dėl vandens kiekio savo šulinyje. Mat kaimynas (B) patikino, jog ir indus plauna, ir vandenį jis tikrai geria. Bet dėl netikusių šulniakasių, ką čia pyksi ant kaimyno 🙂

Taigi situacija tokia. Turime trijų rentinių šulinį. Jame nusistovėjo vandens lygis – 1 pilnas rentinys, kadangi beveik pusę paskutinio rentinio išlindę, tai vanduo kaupiasi kažkur 1,2 m gylyje. Ateityje planuojame, jog reikės suleisti dar bent vieną rentinį, kad būtų daugiau rezervo. Nors siurbliuku ištraukus visą vandenį jis vėl prisipildo akimirksniu. Vanduo skaidrus, bet šiek tiek jaučiasi geležies kvapas/skonis. Kol kas dar nevežėme į labararoriją, planuojame tą padaryti netolimoje ateityje, kaip ir aptaisyti rentinių šonus.

 Šulinio kaina:

  • Gyslos paieška 50 Eur.
  • 6 rentiniai 180 Eur.
  • Atvežimas rentinių 45 Eur.
  • Šulinio kasimas 135 Eur.
  • Klijai šulinio tarpams 8 Eur.

Viso 418 Eur.

Gal kažkam pravers besiribojančio sklypo kaimynų sutikimas dėl statinio atstumo nuo sklypo ribos. Parsisiųti čia: Sutikimas-dėl-šulinio

sutikimas

10 thoughts on “Vandens paieškos

  1. šiaip darykit tyrimus ir kuo greičiau, nes čia kai taip aukštai vanduo, nežinia ko jame gali būti. o kad negalima naudoti vibruojančio siurbliuko ala ručejok šuliny, manau žinot? man šulinį taisę meistrai sakė, kad jis taip suvirruoja žemę ir gysla užsineša taip pat.

    Like

    • Visi kaimynai aplinkui naudoja, tyrimus pasidarę, todėl mes ir labai neskubame. O dėl siurbliuko, tai taip, mes dabar tik kelis kartus su vibruojančiu pravalėme vandenį, kitiems tikslams jo nenaudosime.

      Like

  2. …kaip , jus , isivaizduojate -ileisti dar viena rentini, arba as kazko nesuprantu, ar netinkamai kazka isivaizduojate…..

    Like

    • O kaip Jūs įsivaizduojate? Gilinimas nieko nesiskiria nuo šulinio kasimo, tik kad prisikaupęs vanduo yra ištuštinamas, o besikaupiantis – nuolat siurbiamas lauk.

      Like

  3. Mums aktualus vandens klausimas. Turime namų valdą su šuliniu. Ar nėra privalomas gręžinys naujam namui, ar vis tik galima imti vandenį ir iš šulinio? Pas mus smėlynai visur, aplink tik 4 namai ir miškai bei jokio žemės ūkio 5 km spinduliu. Manau, kad vanduo laikysis geras, koks ir yra dabar (kaimynai pasitikrinę).

    Like

  4. pradėkit naudot šulinį ir matysit ar užtenka vandens. jei jo debitas geras, tai viskas ok. vėlų rudenį daug kas pradeda skųstis trūkumu. gręžinys realiai reikalingas kai trūksta vandens, na ir dėl stabilių jo savybių bei nitratų nebuvimo. bet jei jis bus geležingas, tai bus jum naujas skausmelis…

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s