Nuotekų valymo įrenginys – jau mūsų kieme!

Pradėjus ieškoti nuotekų valymo įrenginio, buvo apsistota ties naujiena VH6. Paskelbėme, jog ieškome bendraminčių nuolaidai gauti ir per dvi savaites atsiliepė 7 žmonės. Tačiau atsitiko taip, jog mes persigalvojome ir nutarėme nusipirkti visai ne tai, ką žadėjome ir kam ieškojome draugų. Palikome juos toliau draugauti tarpusavyje, o mes pasukome savais keliais : )

Apie mūsų sklypo gruntą jau esame rašę: gruntiniai vandenys kaupiasi 1 – 1,2 m gylyje. Kaupiasi, gal labai švelnus žodis – varo tiesiog čiurkšle. Sklypas 6,5 a. dydžio, jame pilna medžių, kuriuos siekiame išsaugoti. Taigi vietos, kur tas įrenginys galėtų būti irgi nėra per daugiausiai. Numatyta įrenginio vieta – įspausti jį tarp beržų ir pušų. Apie 8 m nuo namo ir apie 5 m nuo kaimynų sklypo ribos. Dėl to įrenginio dydis ir jo įleidimo niuansai mums buvo patys svarbiausi veiksniai.

Kodėl nusprendėme nepirkti VH6? Įrenginio dydis (skersmuo 1,4 m) ir įtekėjimo/ ištekėjimo aukštis (50 cm/ 65 cm) mums labai tiko, o labiausiai patiko mintis, jog pardavėjai deklaruoja, jog nereikia betoninio pado. Tačiau pradėjus jau tiesiogiai konsultuotis su VH6 atstovais, jie visgi siūlė pirkti padą ir dar patį įrenginį prie jo pritvirtinti trosais. Tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko persigalvojome. Žinojome, jog iškasus apie 2 metrų gylio duobę, ne tik pastoviai slinks smėlis, be ir vanduo varys fontanais, tad žaisti povandeninius žaidimus ir lyginti betoninį padą, o paskui dar ir patį įrenginį ant jo, mums pasirodė gana varginantis, rizikingas ir daug nervų reikalaujantis užsiėmimas.

 Mūsų sprendimas buvo Feliksnavis (Fel4). Tai nulėmė šie veiksniai:

1. Pagrindinis: jis į gruntą remiasi ne plokščiu padu, o smaigaliu, dėl to betoninio pado nereikia. O jeigu nerimaujame, jog įrenginys gali iškilti, atstovai pasiūlė variantą tokį: išbetonuoti salelę virš įrenginio. Darbai sausumoje mums pasirodė, kur kas geresnis variantas nei po vandeniu.
2. Nereikia jokių derinimo ir paleidimo darbų, viską bus galima pasileisti patiems.
3. Įrenginio išmatavimai tiko: plotis 1,54 m., įbėgimo aukštis nuo įrenginio viršaus 62 cm., išbėgimo 76 cm.
4. Nedidelis dangtis – skersmuo 1 m.

Susisiekus su Feliksnavio atstovu, kuris vėliau atvyko į vietą ir įvertino įrengimo darbus, pasiūlė štai tokį variantą: 1160 Eur. (įrenginys + orapūtė), drenažinis uždaras šulinėlis 400 Eur. ir įrengimo darbai 640 Eur., viso kaina 2200 Eur. Mes gi pirkome tik įrenginį su orapūte ir papildomai dėžutę orapūtei. Kartu su pristatymu kaina buvo 1200 Eur.

Savaitgaliui išsinomavome traktoriuką ir vieną dieną paskyrėme įrenginio įleidimui. Kaip ir buvo galima tikėtis, vanduo greitai kaupėsi, o duobės kraštai vis slinko, tad viską reikėjo labai operatyviai daryti. Duobės gylį atmušėme su nivelyru nuo pamato, kur išeina vamzdis. Iškasus reikiamą gylį leidome patį įrenginį. Kol jį užsikabinome, kol įleidome, duobė vėl užslinko smėliu. Traukėme atgal ir vėl gilinome. Galiausiai iš antro karto įleidome. Jį nuolat pildėme vandeniu iš šulinio, jog nekiltų į paviršių. Kai jau įrenginys įgavo daugiau svorio lyginome jį patį. Įkalėme keletą penketukų aplink įrenginį. Prie penketukų prisukome lentas, kurias taip pat pritvirtinome prie paties įrenginio, kad jis nejudėtų į šonus. Per transportavimo kilpas perkišome diržus, kuriuos pritvirtinome prie pamato ir medžių. Visa ši konstrukcija padėjo išlaikyti įrenginį stabilų ir sureguliuti įrenginio lygį.  Vėliau užkasus patį įrenginį metro atstumu jau rankomis iškasėme ir įleidome dėžutę orapūtei.

Paklojome kanalizacijos vamzdį ir kartu šarvą su elektros laidu orapūtei. Vamzdis eina gana aukštai, aukščiausiose vietoje apie 40 cm po žeme, tad apšiltinome jį ESP100 5 cm storio putų polistirolo plokšte. Padarėme štai tokį šarvą aplink vamzdį.

Savaitę sprendėme, ką daryti su nuotekų išbėgimu. Visgi uždara talpa mums neatrodė išeitis, o ir vietos nėra kur jos įleisti. Pats protingiausias pasiūlymas šiai dienai, mūsų galva: įsirengti atvirą šulinį ir iš jo išvedžioti drenažinius vamzdžius, kad pasiekus tam tikrą lygį, vanduo pasišalintų ir nebūtų grėsmės, jog paduos jį atgal į valymo įrenginį.

Taigi šeštadienį nutarėme išsikasti šulinį ir paeksperimentuoti su vandens lygiu, patikrinti, kaip viskas atrodo realybėje. Pirmasis rentinys susileido labai greitai, per kelias valandas. Pradėjus leisti antrąjį, prasidėjo vanduo. Susileido pusę, o paskui nei per kur. Vanduo veržiasi, smėlį plauna. Pradėjome nusiurbinėti su siurbliuku, bet bergždžias reikalas, siurbliukas per lėtai siurba, vanduo per greitai kaupiasi. Galiausiai – dalį su siurbliuku, dalį kibirais. Pakasame 10 minučių ir vėl siurbliukas, kibirai – kažkokia vargo vakarienė. Taigi antrą rentinį leidome gerą pusdienį. Suleidus iki reikiamo lygio, užpylėme dugną apie 20 cm skalda. Kitą dieną nuo įrenginio iki šulinėlio paklojome išbėgimo vamzdį PVC 110, jį taip pat apšiltinome. Išbėgimo vamzdis išėjo apie 40 cm nuo rentinio viršaus. Skylę užtaisėme plytelių klijais. Dabar svarstome, ar nereikėtų apšiltinti ir šulinio viršaus bei šonų, bent iki išbėgimo vamzdžio. Gal tam tikrų montažinės putos?

Palikome per naktį pažiūrėti, kiek prisikaups vandens. Po nakties nusistovėjęs vandens lygis – apie 40 cm rentinio. Rezultatas visai neblogas, turime beveik vieną turščią rentinį nuotekoms subėgti. Kitas neraminantis klausimas buvo, ar tos nuotekos įbėgusios susigers ir kaip greitai. Pajungėme į drenažinį šulinį vandenį, jog pripildytų maksimaliai, stebėjome, ar vanduo gersis ir per kiek laiko. Beveik pilnas rentinys susigėrė per gerą pusvalandį, tai visai gerai atrodo. Kol kas nutarėme palikti taip kaip yra ir sulaukti rudens, pažiūrėti, ar situacija nekis, keičiantis oro sąlygoms.

Taigi iš viso trys darbo dienos su gerais viršvalandžiais. Nuotekų valymo įrenginys su įleidimu ir drenažiniu šuliniu mums kainavo:

• Įrenginys, orapūtė ir dėžutė orapūtei – 1200 Eur.
• Vamzdžiai PVC 110, 10 m., alkūnės – 35 Eur.
• 2 šulinio rentiniai – 60 Eur.
• Traktoriukas – 50 Eur.

Viso 1310 Eur.