Horizontali pamato hidroizoliacija: arba kodėl smala ir pragaras labai dera

IMG_8336.jpg
Pamato hidroizoliacija: prilydoma bituminė danga

Nemažai pasistūmėjome su darbais į priekį, bet kuo daugiau laiko statyboms, tuo mažiau laiko rašymui.

Beveik mėnesio senumo darbas – pamato hidroizoliacija. Prieš priimdami sprendimą, kas bus tarp betono ir medžio, pasiskambinome keletui karkasinių namų statytojų. Nuomonių būta įvairių, nuo iš viso nereikia iki būtinai, nuo patarimų kloti tiesiog paprastą ruberoidą, specialią plėvelę  ir t.t. Dar vienas populiarus variantas, kurį galima rasti turbūt visose statybinių prekių parduotuvėse – jau sukarpyta 30 cm pločio standi plėvelė. Bet ši yra skirta mūrui, blokeliams ir visai netinkama medžiui.

Mes apsistojome ties  smala, tačiau paprastas neprilydomas ruberoidas mums pasirodė gana  nepatogus reikalas, kurį statant karkasą, nuolat reikės taisyti, stebėti, ar nesusiraukšlėjo, neužsilenkė, nepasislinko ir pan., todėl jį atmetėme. Pasirinkome stikloramo prilydomą bituminę dangą P-3,5 (storis 3mm, pagr.stiklumas 90 gr.), dengtą smulkiu smėliu. Apatinis smalos sluoksnis padengtas plėvele, kurią reikia nulupti prieš lydant. Prilydžius dangą, ji bus stabili, niekur neslankios, bus mažiau galvos skausmo. Be to, ji kur kas tvirtesnė ir storesnė už paprastą išvyniojamą ruberoidą, tad tikime, jog ji bus ilgaamžiškesnė, patvaresnė. Iš viso mums reikėjo dviejų rulonų – 80 kv.m. (kainavo 30,65 Eur.)

Visai gerai nusiteikę, planavome  šį darbą padaryti per gerą pusdienį. Bet… kur prasideda smala, ten greitį pakeičia krūva keiksmažodžių: ) Ypač jeigu tai darai pirmą kartą.

IMG_8849.jpg

Taigi susipjaustėme pirmąjį ruloną 25 cm juostomis. Smagumas prasidėjo tada, kai reikėjo nulupti plėvelę. Ji buvo tiek prilipusi, jog nei per kur. Ir su peiliuku, ir su nagais – kelis metrus per kelias valandas. Galiausiai įveikus tuos kelis metrus, bandome ją lydyti. Pamatas sausas, nuvalytas, turėtų kibti. Tačiau nei pro kur! Atkimba ir viskas. Taip pirmąją dieną išvargome gal kokia 20 proc. iš viso kiekio.

Kitą rytą lauko temperatūra šoktelėjo iki 30 laipsnių. Atlupti plėvelę tapo nebeįmanoma. Danga tokioje temperatūroje pasidarė gana minkšta, tad plėvelė tiesiog prisisiurbė prie smalos. Galiausiai… aleliuja kilo mintis dangą vėsinti! Ką gi. Pasisėmėme iš šulinio ledinio vandens ir vienas pylė, o kitas po mažu traukė plėvelę. Luposi – gražu žiūrėti. Pati bituminė danga nesušlapo, ją greitai nusausindavome skudurėliu (be pukų! 🙂 ), o jeigu ir likdavo koks mikro lašiukas, per tokį karštį ant juodos smalos per kelias minutes jis išnykdavo. Taigi problema su plėvelės nulupimu buvo išspręsta.

IMG_8838.jpg

Svarbus momentas. Ją nulupus ir susukant atgal į ruloną, reiktų palikti kuo didesnius tarpus, ypač jei diena šilta. Nes ši bjaurybė  prilimpa net prie smėlėto paviršiaus, o paskui ją atlupti pragaro kančios.

IMG_8338

Antras galvos skausmas, kodėl ji nelimpa, taip kaip mes norėtumėme? Kaitinome ir ruoželiai, ir taškeliais, ir išilgai, ir iš viršaus, ir iš apačios. Nieko. Kol tu ją užverti ir prispaudi prie pamato, ji  šiek tiek ataušta ir jau nebeprikimba taip, kaip galėtų. Tačiau patirtis daro savo.  Galiausiai buvo pabandyta tuo pačiu metu lydyti dangą ir kaitinti pamatą. Vienas lydo, kitas po truputį leidžią dangą. Įkaitęs pamatas ir iškarto prie jo besilydanti danga – pagaliau! Taigi prasikankinę pusantros dienos, galiausiai padarėme didžiąją dalį per pusdienį.

Štai tokiu būdu lydyti ir paskui klijuoti prie pamato nepatariame.

IMG_8832.jpg

O taip kimba puikiai! Viskas vienu metu.

IMG_8828.jpg

IMG_8824.jpg

Prilydę dangą, vėliau užkantavome  jos kraštelius prie pamato. Tiesiog kaitonome kraštelį ir mentelės pagalbą, jį kabinome prie pamato.

IMG_8836.jpg

Dvi dienos ir dar daugiau nervų, bet su pamatu šiai dienai baigta. Kitas etapas karkasas! O su juo jau spėjome nemažai pajudėti į priekį.

***

Prierašas: kas nedirba, tas neklysta! Plėvelės nulupti pasirodo nereikia, tiesa pasakius, ir mums buvo keista, kad prie jos reikia tiek vargti. Bet. Galbūt kaitinti tik su dujų balionu yra per maža ugnis, nes mes bandėme kaitinti ir nenulupus. Tokiu būdu plėvelė tiesiog prisilydo prie smalos, o pati smala netirpsta, nesilydo. Galbūt yra per mažai karščio. Jeigu tiesiog ilginti lydimo laiką, prasideda kiti niuansai – pati danga kažkaip pradeda tirpti, bet prie pamato vistiek nelimpa. Tad galbūt variantai yra keli: pirma, turėti galingesnį liepsnos šaltinį. Antra, jeigu jo neturi, bandyti lupti plėvelę, kaip darėme mes, juk rezultatas galiausiai tas pats. Visgi antras variantas ne pats geriausias, tad kas turi silpnus nervus – nerekomenduojame 🙂

13 thoughts on “Horizontali pamato hidroizoliacija: arba kodėl smala ir pragaras labai dera

  1. Na o jus nesikinsultavote su tais kurie yra dirbe su prilydomom dangom? Nes as kiek mates tai taip ir daro. Kaitina vienu metu ir pamata ir danga ir vynioja po truputi. 😉 o del pleveles nulupimo pirma karta girdziu… manau ji nuo ugnies istirpsta, tikrai niekas jos nelupa. Isivaizduokit kokio dydzio brigada turetu butu jei reiketu nulupti plevele nuo kokio 1000kv 😀 manau vargote be reikalo. 😉

    Like

    • Ir mes keikdamiesi taip galvojome, jog jos lupti nereikia… bet buvo du niuansai. Pirma, parduotuvės konsultantas (???) mums pasakė, kad ją lupti reikia, o antra, jos nenulupus, ji tiesiog nesilydė. Tuo tarpu ją nulupus, viskas ėjosi gerai. Visgi dabar manome, kad turėjo būti tiesiog didesnis liepsnos kiekis.

      Like

  2. Aš irgi noriu pagirti dėl foto. Tai turbūt kokybiškiausios foto iš visų blogų. O dėl tos plėvelės man irgi įdomu, gal tikrai nereikia atlupinėti? Bet kuriuo atveju pavyko, ir kiti žinos, kaip reikia daryt, kad pavyktų.

    Like

  3. Aš irgi pagirsiu nuotraukas, gražu žiūrėt. Kai mūsų pamatus hidroizoliavo, prieš lydant tokią pačią hidroizoliaciją pirma gruntavo skystu bitumu kažkokiu, kad liptų izoliacija (bet čia vertikaliai pagrinde). Horizontaliai viskas daugmaž panašiai, tik krašteliuose palikdavo po comą-kitą užlenkimui, nedarė lygiai su pamatu.

    Like

    • Mes nepalikome to kraštelio specialiai, o tik tokį minimalų užkantavimą darėme, nes vėliau medį , plėvelę ir pamatą jungsime specialia hidroizoliacine juosta. Dėl to geriau, kai jie eina tiesia šalia vienas kito, be jokių išsikišimų ar bangų.

      Like

  4. Pirmą kart svilinant, net nepagalvojau kad reikia nulupti: juk gamintojas kurdamas tokį nepigų produktą, privalėjo jį padaryt patogų! Plėvė turi nudegti. Tiesiog logiška.
    Ugnies stiprumas: pigiai rusiškai dangai pakako 0.5 atm, o storai letuviškai reikėjo jau 1 atm slėgio, kad šią gerai iškaitinti.
    Beje, o kam prilydoma? Visiškai nelogiška 🙂
    Prilydomas dalykas tik pablogina dangos savybes (šioje vietoje) ir nieko neduoda.

    Like

    • O mums kaip tik atrodo logiška – stabili, neslydinėja, niekur kraštai nepabėga ir daugiau nebereikia nieko nei taisyti, nei žiūrėti, kai atlieki kitus darbus. O dėl prilydomos dangos savybių pablogėjimo, labai abejotumėme. Arba jis yra toks minimalus, kad kažkokių didelių pokyčių, kuriuos galėtume realiai pajusti, nėra.

      Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s