Aukšti gruntiniai vandenys: ką daryti su nuotekomis?

Prieš beveik du metus sklype įleidome “Feliksnavis” nuotekų valymo įrenginį. Metus prastovėjo nenaudojamas (tiesiog pripildytas vandens), o dar vienerius – veikia visu pajėgumu. Taigi atėjo laikas pasidalinti patirtimi dviem pagrindiniais klausimais:

1. Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys?
2. Kaip veikia planas išvalytas nuotekas leisti į atvirą drenažinį šulinį.

Trumpai apie priešistorę. Tuo metu, kai statėme nuotekų valymo įrenginį, turėjome tik vieną sklypą – 6.5 a., šiuo metu šį plotą jau esame padvigubinę. Sklypas, kuriame įrengtas nuotekų valymo įrenginys, yra šiek tiek žemiau naujojo sklypo atžvilgiu. Pirmajame sklype, kuriame vyksta veiksmas, gruntiniai vandenys kaupiasi 1 – 1,2 m gylyje. Sklypas apsuptas medžių, kuriuos norėjome išsaugoti. Taigi vietos, kur tas įrenginys galėjo nutūpti – ne per daugiausiai. Numatyta įrenginio vieta: įspausti jį tarp beržų ir pušų. Apie 8 m nuo namo ir apie 5 m nuo kaimynų (dabar jau nuosavo) sklypo. Dėl to įrenginio dydis ir jo įleidimo niuansai mums buvo svarbiausi veiksniai.

***

Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys praėjus metams?

Kas mums pasirodė pliusas, pasirenkant būtent šį įrenginį – tai galimybė pasileisti jį patiems. Tiesiog, pradedi atlikti reikalus ir visas mechanizmas užsikuria pats. Patikrinta, veikia. Per tuos metus jokio kvapo nebuvo ir nesijautė. Veikia tyliai ir jokio triukšmo namie nesigirdi. Tad tų 8 m atitraukimo, regis, užtenka.

Dar vienas svarbus niuansas dėl aukštų gruntinių vandenų. Bijome, jog paties įrenginio neiškeltų. Rinkomės šį BVĮ, kadangi jis į gruntą remiasi ne plokščiu padu, o smaigaliu. Dėl to nereikia įleisti betoninio pado. Jeigu vistiek kyla nerimas dėl iškėlimo, įmonės atstovai siūlo išbetonuoti salelę virš įrenginio. Mes jos nebetonavome, o per šiuos du metus BVĮ matė ir šilto, ir šalto.  Niekas jo neiškėlė, nesutraiškė ar nedeformavo.

Ar veikia atviras drenažinis šulinys?

O štai čia ir prasidėjo visas linksmumas ir galvos skausmas tuo pačiu metu. Veiksmų eiga  buvo tokia:
1. Planas atmestas. Uždara talpa, kurią dažniausiai siūlo gamintojai, mums atrodė visiškai netinkamas ir nepriimtinas variantas. Kodėl? Dėl to, kad reikia nuolat tą vandenį kažkur išpylinėti. Jeigu nėra upelio ar kokio kito vandens telkinio šalia, per mėnesį išlieti  sklype 5-6 kubus, kai lauke yra – 15 C, skamba kaip visiška nesąmonė.

2. Planas neveikia. Atviras drenažinis šulinys. Pirmoji idėja buvo iškasti atvirą drenažinį šulinį ir tiesiog paeksperimentuoti. Klausimas buvo, ar nuotekos spėtų susigerti į gruntą, jeigu turime vieną laisvą rentinį susigėrimui. Įstatėme šulinyje ir sklendę, jeigu šis planas nepavyktų, kad išvalytos nuotekos nešliūkšteltų atgal į patį valymo įrenginį. Ar veikė mūsų planas? Ne! Esant vasarai – viskas gerai, atėjus rudeniui, ypač tokiam, kuris buvo pernai, gruntiniai vandenys pakilo aukščiau ir niekas nesigėrė. Galiausiai viskas pradėjo bėgti per šulinio viršų.

Aukšti gruntiniai vandenys ir drenažinis šulinys

3. Laikinas planas. Atviras drenažinis šulinys + siurbliukas. Laikinai, kol sugalvosime, kaip čia dabar suktis, įleidome siurbliuką su plūde į drenažinį šulinį. Vandeniui šulinyje pasiekus tam tikra lygį, siurbliukas automatiškai įsijungdavo ir vandens perteklių tiesiog išleisdavo ant sklypo. Visiška nesąmonė, kai ir taip lyja be perstojo ir viskas aplinkui pramirkę.

4. Planas veikia. Uždara siurblinė + naujas drenažinis šulinys. Kol dar neužklupo žiema, priėjome prie tokio sprendimo. Iki tol buvusį drenažinį šulinį panaikinome. Kadangi jau turėjome ir antrą sklypą – tai vietos fantazijai turėjome kur kas daugiau. Nusipirkome panaudotą 3 kubų cisterną, į ją tiesiai iš nuotekų valymo įrenginio nutiesėme vamzdį. Cisterna pastoviai užpildyta apie 2/3 vandens, kad jos neiškeltų. Įleidome tą patį siurblį su automatine plūde. Antrojo sklypo krašte – aukščiausioje vietoje, iškasėme naują drenažinį šulinį. Cisternai prisipildžius pilnai, siurbliukas išpompuoja apie 1 kub. vandens į naująjį drenažinį šulinį. Ties naujuoju šuliniu vamzdį įkasėme staigiu nuolydžiu link cisternos, jog vanduo vamzdyje neužsistovėtų ir nesušaltų žiemos metu. Naujam drenažiniam šulinui ryžomės dėl paprastos priežasties: jame nėra aukšto gruntinio vandens ir gruntas čia – smėlis. Jeigu  pirmuoju atveju vanduo iš karto kaupėsi, tai šiuo atveju – šulinyje gruntiniai vandenys nesikaupia. Jis stovi tuščias ir jam telieja sugerti išvalytas nuotekas.

Taigi prie 1310 Eur. – tiek mums kainavo valymo įrenginys su įleidimu, dar prisidėjo 300 Eur. už cisterną ir jos transportavimą, 2 šulinio žiedai – 60 Eur., siurbliukas su plūde – 50 Eur. keletas vamzdžių – 30 Eur., “račioko” darbas 120 Eur. Suma sumarum galutinė suma šoktelėjo iki 1870 Eur.

5. Ateities planas. Nuotekų baseinas 🙂 O čia yra vieno šeimos nario ateities svajonė. Vietoje drenažinio šulinio padaryti baseiną, į kurį subėgtų išvalytas vanduo ir jo perviršis gražiai susigertų pro akmenukus.

***

Kodėl rinkomės “Feliksnavį” ir kaip sekėsi patiems jį įrengti, galima pasiskaityti šiame įraše “Nuotekų valymo įrenginys – jau mūsų kieme! O apie tuo metu populiarius nuotekų valymo įrenginių variantus ir svarstymus, kuris yra pats pačiausias čia: “Nuotekų valymo įrenginys. Kuris?”