Ir kaip nemylėti žiemos? Jeigu, kada kas ir paklausia, ar nesigailime miesto iškeitę į kaimą, atsakymas būna trumpas ir aiškus: NE! 🙂 Ir kaip galėtumei, kai visa tai turi savo kieme.
Category: Karkasinis namas
Fasado apdaila: ar verta rinktis medines dailylentes?
Šis įrašas susidėliojo nepadoriai ilgas. Gal dėl to, kad tiek pati medžiaga – mediena, tiek pats darbas – fasado apdailos tvirtinimas, buvo kone pats smagiausias darbas. Juk iš statybinio vaizdo, pradėjo ryškėti tikrasis namo veidas.
Aprašėme viską, kas šovė į galvą: nuo labai paprastų ir, regis, akivaizdžių dalykų, iki to, kas ir mums patiems buvo nauja. Galbūt kažkam ši patirtis bus naudinga ir įdomi, prieš nusprendžiant, norisi to natūralaus grožio ar visgi neverta su juo kankintis.
Ar medinės dailylentės yra kaimietiška?
Aplink mus tikrai yra daugiau skeptikų, kurie vienareikšmiškai sako medžiui ir natūralumui – NE. Didžiausias argumentas yra laiko ir lėšų sąnaudos. Ir su tuo negalima nesutikti. Juk pasirinkus natūralią medžiagą, ji reikalaus dėmesio. O kas nori savo laiką ir pinigus skirti papildomam dažų stiklainėliui? Visgi… nedaug tokių, bet jų yra. Tai pirmiausia pradėkime nuo to, kodėl tikrai NE, o visas likęs tekstas – o kas, jeigu TAIP.
Natūralus medis labai veikiamas aplinkos, todėl dailylentes reikia impregnuoti, kartais nuvalyti nuo kerpių ar samanų, jas stipriai veikia UV spinduliai, temperatūra. Tai reiškia, kad jų vaizdas metams bėgant keisis kur kas labiau ir greičiau nei dirbtinės apdailos. Priklausomai nuo tų pačių reiškinių stiprumo, vietos, kur namas stovi, ir pasirinktų impregnanto bei dažų kokybės – kas 5 ar 10 metų, reikės jas atnaujinti. Taigi, jeigu neketinate jų valyti, šveisti ir dažyti patys: tai reiškia nemažas nuolatines išlaidas. Ir tai labai svarbus argumentas. Na, kas nori, kas 5 metus brūžinti teptuku?
Kodėl TAIP? Nes gražu. Tiesiog. Natūralaus medžio išvaizda yra pagrindinis motyvas, kodėl tokias dailylentes renkamasi. Dar būtų galima pridėti – natūralumas ir ekologiškumas. Nors kai kurioms dailylenčių rūšims galima surasti medienos imitacinę apdailą, atskirti tokias dailylentes nuo tikrų, ypač iš arti, nesunku. Tie, kas renkasi natūralų medį, myli natūralų medį – tai tikrai nebus argumentas, jog kažkas atrodo taip kaip medis, bet nėra medis. Ir čia kaip ir visi argumentai baigiasi 🙂 Kam grožis yra aukščiau už praktiškumą – nepasiginčysi.
Nieko nauja čia nepasakysime, bet… renkantis fasado apdailą svarbu atsižvelgti į tai, kur namas stovės. Žinoma, kiekvienam savo, bet urbanistinėje zonoje – natūralus grynuolis kartais atrodo gana keistai. Mes gi kuriamės tarp pušų, netolimoje kaimynystėje – dar bent trys rąstiniai namai. Natūraliai įsiliejame į tą aplinką, į kurią ateiname. O jeigu kažkas mano, kad medinės dailylentės yra kaimietiška atgyvena, tai su tuo norėtume pasiginčyti. Keletas pavyzdžių iš Pinterest, kur medis atrodo dar ir kaip šiuolaikiškai.
Kokią medieną pasirinkti namo fasado apdailai?
Dažniausiai lauko apdailai naudojama eglė, pušis arba maumedis. Kuo skiriasi šių medinių dailylenčių išvaizda? Mes namo fasadą apkalinėjome pušinėmis dailylentėmis, nes šios medienos raštas mums gražesnis. Pakalimams obliavome šiek tiek eglės. Tai štai keletas pastebėjimų, jeigu svarstote eglę ar pušį rinktis.
Eglės mediena yra balsva, joje yra daugiau smulkių šakelių, pati lenta dažniausiai būna labiau pasišiaušusi. Džiūnant eglės ląstelės „užsidaro“, dėl ląstelių sandaros eglė įsiurbia mažiau drėgmės nei pušis ir todėl mažiau deformuojasi dėl drėgmės. Ją dažyti yra sunkiau, ne taip lengvai slysta teptukas, bet dažas įsigeria geriau. Tai reiškia, jog ir dažų išeiga bus didesnė.
Pušis turi rausvesnį atspalvį, joje yra mažiau smulkių šakų, bet jeigu jau yra, jos kur kas didesnės. Rievės pailgos, pati mediena sakingesnė – kartais tie sakai tarsi padengia visą dailylentės paviršių. Pušies balana lieka „atvira“, o užsidaro tik branduolys, dėl to jos gali sugerti daugiau drėgmės. Pušinės dailylentės yra glotnios, dėl to dažyti yra kur kas smagiau, lengviau, išeiga mažesnė, nes dažo sugeriamumas mažesnis. Tai reiškia, jog jas arba reikės dažyti greičiau nei eglines dailylentes arba iš karto padengti bent 3 kartus.
Su maumedžiu kol kas dar nedraugavome, jį pasilikome terasai. Maumedis – toks eglės ir pušies miksas – smulkiai šakotas, atspalvis gali varijuoti nuo itin gelsvo/ rusvo iki rausvo. Kadangi jo nebūtina nei impregnuoti, nei kitaip apdoroti, itin dažnai maumedis paliekamas natūraliai senti ir pilkėti.
Mediena dar skirstoma į klases: A (AB), B, C. Kategorijos skirstomos pagal šakotumą, obliavimo kokybę, šakų kiaurymes, žievės įaugimus, sakų maišelius, puvinius, spalvos pokyčius. Kuo žemesnė kategorija, tuo medienos kokybė prastesnė, tačiau kaina mažesnė. Išorės fasadui rekomenduojama ne žemesnė nei B klasės, vidui – A klasės kokybės kategorija.
Lauke montuojamos dailylentės turi būti džiovinamos iki 14-16 %, o maumedis – 18%. Kiek mums užtruko patiems išobliuoti dailylentes, jas nusidažyti, kokius dažus pasirinkome, galima rasti šiame įraše Fasadas: renkamės dažus, renkamės spalvą. Mūsų fasadas apkaltas 90 mm pločio ir 20 mm storio pušinėmis dailylentėmis. Dailylentės gali būti su špuntu (jų yra įvairių tipų), jos susileis viena į kitą ir neliks atvirų tarpelių. Gali būti ir be špunto. Techniškai dailylentės su pilnu špuntu jungiasi geriau, tačiau išorėje į tarpus patekus drėgmei, mediena gali pradėti plėstis ir deformuoti konstrukciją. Mes obliavomės be špunto, suapvalintais kraštais ir jos montuojamos paliekant vėdinamus oro tarpelius. Štai keletas pavyzdžių, kaip gali atrodyti dailylentės. Atrodo menkniekis, bet kartais nuo vieno ar kito suapvalinto kraštelio, gali priklausyti viso namo charakteris.
Preliminariais paskaičiavimais fasadui (be pakalimų) mums reikėjo apie 120 kv.m., tačiau realybėje pridėjome dar keletą kvadratų. Kartais pasitaiko kokia nedaili šaka ir norisi ją išpjauti, tokiu būdu gali išsimesti ir pusę dailylentės. Mes rinkomės iš to ką turėjome gana kruopščiai, kad šakų būtų kuo mažiau. Tad galiausiai dar prisireikė papildomai apie 30 kv.m. Dalį likučių sunaudosime pakalimams, dalį – virš langų, durų angų.
Medinių dailylenčių tvirtinimas / montavimas
Dar vienas svarbus klausimas, kokių stiliumi – horizontaliai ar vertikaliai, dailylentes montuoti? Iš karto apsisprendę nebuvome. Vėlgi čia labai pagelbėjo Pinterest ir galiausiai priėjome prie išvados, kad vertikaliai tvirtinamos yra arčiau mūsų skonio.
Apšiltinus namą Paroc extra (fasado šiltinimas), visas fasadas buvo apkaltas 2 cm storio, 5 cm pločio makaronais, 60 cm žingsniu, tik aplink langų ir durų angas makaronus kalėme visu perimetru. Tarp Paroc extra vatos ir dailylentės atsirado 2 cm tarpas, kuriuo ventiliuoja oras.
Pakalimų plotis turi būti mažiausiai 30 cm, rekomenduojama apie 60 cm. Mes jį darėme dar šiek tiek platesnį – 65 cm., taip namas atrodo platesnis, optiškai jo tūris padidėję, kas yra svarbu statant nedidelį namą ir siekiant, jog jis neatrodytų striukas.
Dailylentės apačia turi būti nupjauta 45 laipsniu kampu, kad lietaus lašai galėtų nulašėti ir kuo mažiau kauptųsi drėgmės. Tarp dailylenčių ir žemės rekomenduojama palikti apie 20-30 cm tarpą.
Prieš montuojant dailylentes rekomenduojame kažkiek laiko palaikyti jas lauko sąlygomis. Žinoma, ne tiesiogiai ant lietaus, bet kad drėgmė susivienodintų. Tai svarbu dėl tarpelių tarp dailylenčių, kurie keičiasi atsižvelgiant į santykinį oro drėgnumą. Tarp dailylenčių tarpai privalomi, kad ši galėtų plėstis. Jeigu montuosite apdailą karštuoju sezonu (tas kelias savaites per metus, kai šviečia saulė 🙂 ir paliksite tik 2 mm tarpelius, yra rizika, jog paskui drėgnuoju sezonu, to tarpelio neužteks ir išsiplėtusios lentelės pradės versti ir skėsti vieną kitą.
Taip pat svarstant, kokį tarpelį palikti, labai svarbu įvertinti dailylenčių storį. Kuo storesnės lentos, tuo greičiau išnyksta tarpai atsiradę dėl drėgmės. Taigi, kuo storesnės dailylentės, tuo jos daugiau plėsis ir tam joms reikia erdvės. Mes dailylentes rudenį laikėme apie mėnesį lauke, kalėme jas, kai buvo santykinai drėgna, tad palikome po 2 mm tarpelius. Štai kaip keičiasi tarpelis pavasarį, priklausomuo nuo to, kokia namo pusė: pietinėje pusėje – apie 2.5 mm., rytinėje – apie 1.5 mm, o šiaurinėje pusėje tarpelio beveik ir nebeliko.
Kuo tvirtinti fasado dailylentes: medsraigčiais ar vinimis?
Esame ne kartą matę, kai dailylentės yra pritvirtinamos korozijai neatspariais medsraigčiais ar vinimis, kurie rūdija ir po savimi palieka rausvus takelius. Ir tai labai gadina bendrą vaizdą. Mes tvirtinome nerūdijančio plieno C2 varžtais. Kas mums svarbu buvo renkantis: pirma, kuo mažesnė galvutė. Norėjosi, kad tvirtinimas matytųsi kuo mažiau. Tačiau būna ir variantų, kuomet tvirtinimas matosi ir jis atrodo gražiai. Antra, kad varžtas būtų su pritraukimo funkcija. Renkantis varžtus dažnai pardavėjai siūlė be pritraukėjo, bet iš asmeninės patirties, tikrai rekomenduotume rinktis būtent su juo.
Kodėl ne cinkuoti vinys? Šaudant visuomet lieka bent jau minimali įduba šovimo metu, ir joje renkasi drėgmė. Reguliuoti vinies įsmigimo gylį yra gana sudėtinga ir reikia būti tikrai įgudusiu. Be to, kartais reikia pareguliuoti dailylentės pritraukimo stiprumą, tai daryti su prisukamu medsraigčiu yra kur kas lengviau.
Pirkome šiuos medsraigčius iš Ottensten. Pirmai pradžiai pasiskaičiavome, jog iki 3000 vnt. turėtų užtekti, tačiau vėliau papildėme atsargas dar 1000 vnt. Kažkaip pasibarsto jie vis kur į šoną, o ir namo galuose, kur aukštis siekia 6 m., reikėjo ir pakalimus iš karto prisukti, tuo pačiu kai buvo išnuomoti pastoliai. Varžtai mums kainavo apie 6oo Eur.
Sukant medsraigčius turi būti paliktas 20 – 25 mm atstumas nuo lentos pakraščio, nuo galų – mažiausiai 70 mm., jeigu šie atstumai bus mažesni, dailylentės gali suskilti.
Sienų ir langų užbaigimai
Vertikaliai tvirtinamas dailylentes galima prikalti be šoninių lentų namo galuose ir taip minimaliai užbaigti be lango apvadų. Jeigu kur nors matėte taip padaryta, tai atkreipkite dėmesį dar ir į tai, kad dažniausia būna įmaišyta skirtingo storio dailylenčių, kad sienos kraštas užsibaigtų gražiai pilna lenta, o ne tarkime 3-5 cm plona juostele. Kitu atveju tikslia išskaičiuoti, kad tiek iki sienos, tiek iki lango krašto ateitumėte pilna dailylente , gali būti sudėtinga.
Jeigu visgi pavyks tai padaryti, tai tokiu atveju apdaila tęsiama kitoje sienoje toliau. Mums nors ir pavyko pabaigti visur beveik pilna dailylente, mes pasilengvinome sau dalią ir nusprendėme, jog visgi tiek namo kampus, tiek langus užbaigsime apvadais. Kol kas apvadai laukia savo eilės… O taip atrodo namo kampai be apvadų.
Dar vienas svarbus klausimas. Ar dėjome iš dailylenčių apačios tinklą nuo vabzdžių? Ne, nedėjome. O nedėjome dėl to, jog vatą prie pamato guldėme į metalinius lovelius, kurie uždarė visą fasadą nuo vabzdžių bei graužikų patekimo tarp tvirtinimo tašelių, Paroc extra vatos ir dailylenčių (kam tie loveliai, įrašas ČIA). Ta pati situacija yra ir su langų bei durų užbaigimais – tarpą uždaro makaronas. Tokiu būdu niekur neliko atviro 2 cm tarpo, per kurį galėtų koks gyvis patekti.
Kaip sumontuoti, kad tarpai tarp dailylenčių ir varžtai būtų vienodi?
Atrodo, kas čia tokio, dailylentės vienodos, tarpeliai tarp jų vienodi – imi ir suki. Bet realybėje viskas truputį kitaip. Žiūrėk, pusę milimetro kažkur pritrūko, neprispaudei ir jau per keletą dailylenčių visa siena pradėjo keliais milimetrais griūti į šoną. Ten, kur dailylentės 2,75 m aukščio, tai sugaudyti nėra taip sunku, tačiau kur siekė 6 – 5 m., sugaudyti tarpelius milimetrų tikslumu pasidaro gana sudėtinga. Kitas klausimas, ką daryti, kad varžtai būtų tiesiai vienoje linijoje?
Ką mes darėme?
- Siūlas. Namo kampų apačiose, nuo vieno iki kito kampo, ištempėme siūlą, pagal kurį lygiavimo dailylenčių apačią.
- Pieštukas. Kad varžtai būtų visi vienoje linijoje, atsimatavome žingsnius ir kiekvienos dailylentės, su pieštuku švelniai žymėjome varžtų žingsnius kartu su kampainiu. Daug smulkaus ir kruopštaus darbo – turbūt galima sugalvoti ir kažką gudriau 🙂
- Šiam reikalui nusipirkome Stanley Cubix lazerinį nivelyrą (kainavo 50 Eur), kuriuo kartas nuo karto tikrinome, ar dailylentės tvirtinamos tiesiai ir nesvyra į vieną ar kitą pusę.
- Naudojome 2 mm montavimo kaladėles tarp dailylenčių.
Darbų pasidalinimas
Dailylenčių montavimui buvo patikėtas vyriškajai pusei. Pjaustymas ir žymėjimas – moteriškajai. Dailylentės buvo 6 m ilgio, pjaustėme jas po 275 cm., taigi nuo kiekvienos lentos liko po 50 cm. Jas sunaudojome tuose tarpuose tarp langų, virš durų, vietose, kur baigiasi kraigas. Būtų buvę idealu, jeigu tie 50 m tiktų pakalimams, tik kad pas mus jie yra po 65 cm. Išeiga nebuvo tobulai apskaičiuota, tad liko šiek tiek galiukų. Galiausiai tai turbūt neišvengiama, o kartais iš tų galiukų gimsta dar ir visai neblogų daiktų, kurie tampa nepamainomi statybų metu. Kaip kad šie sukonstruoti laipteliai, kurie metus tarnavo kaip pagrindinis laiptas patekti į namus :).
Kokius langus rinktis?
Šimtas metų. Tiek prireikė laiko, jog vėl pagaliau prisėstume prie blogo. Kodėl taip atsitiko? Strigome ties langais. Rinkomės, rinkomės, skaitėme, skaitėme… ir rašyti apie tai, kame esame visiškai žali labai sudėtinga. O kas sudėtinga, žinia, mėgstame atidėlioti. Tai štai kiek laiko tas atidėliojimas truko 🙂 Taigi metus stenėtas įrašas apie langus.
Jokios patirties renkantis langus iki šiol neturėjome. Absoliučiai žalias miškas: kokie, kodėl, kaip ir už kiek. Pirmajai pažinčiai mums tikrai labai padėjo visų bendraminčių blogai, kuriuos gausu informacijos apie šilumos laidumą, stiklo paketus, rėmus, profilių gamintojus … lietuvius, lenkus, vokiečius, skandinavus ir etc. Galbūt neverta kartotis apie tai, kas jau taip detaliai ir aiškiai aprašyta, tuo labiau, kad mums teliktų tik viską pakartoti, ką perskaitėme kituose bloguose. Tad mūsų skaityti blogai, kuriuos gausu įvairių nuomonių, iš kurių tikrai galėsite susidaryti gana neblogą paveikslą: EEnamas, A-namas, Rolando namas.
***
Mūsų langų poreikis: 3 vertikalūs langai be perskyrimų pagridiniuose kambariuose (2 miegamieji ir virtuvė), 1 vitrininis langas svetainėje, 2 vertikalūs langai (svetainėje ir virtuvėje) ir 1 nedidelis langelis vonioje. Iš viso – 16.7 kv.m.
Ką išsirinkome?
Mūsų pasirinkimas – Veka Softline 82MD. Iš pradžių buvome apsistoję ties Brügmann BluEvolution 82mm, bet net kelios įmonės, kurios prekiauja/ gamina abiejų firmų langais patarė rinktis Veka. Visi kaip susitarę tvirtino, kad jie tikrai yra patvaresni, o ir kokybės bei kainos santykis yra kur kas palankesnis. Rimti argumentai.
Ką mes įsigijome: 7 kamerų 82mm pločio, stiklo paketai 52mm (3 stiklų su dviem selektyviniais), tarpai užpildyti argono dujomis, 3 sandarinimo tarpinės. Stiklo paketas įgilintas į profilį 25mm, tai papildomai apsaugo nuo rėmelio peršalimo. Užraktai vokiški Winkhaus, standartiškai sukomplektuota laipsninis vėdinimas, klaidingo rankenos pasukimo mechanizmas, varčios sukėlimo mechanizmas bei saugus kampas.
Šilumos laidumas: varstomų langų Uw<=0,82W/(m2K) ir nevarstomų langų Uw<=0,74 W/м²K, Uf = 0,9 W/м²K, Ug=0.5 W/м²K (4T-20Ar-4-20Ar-4T).
Reiktų priminti, kad mes statome B klasės namą, A klasės namui langų U≤1,0 W/m2K.
Spalvos pasirinkimas
Čia dvejonių neturėjome ir buvo pasiryžę sumokėti kelis šimtus eurų daugiau už spalvą. Ko nepadaryti dėl grožio… Stogas, lietaus sistema – antracitas, tas ir langų tokia pat. Tiesa, viduje jie klasikiniai – balti. Jeigu norėtume pilkų ir viduje – dar plius 300 Eur. Taip pat bendraujant su keletu tiekėjų, galiojo visur tas pats dėsnis – spalvotų langų reikia laukti ilgiau, kartais net iki kelių savaičių, tad planuojantis darbus reiktų tai įvertinti.
Varstomi ar ne?
Mes pasirinkome ir tokių, ir anokių. Kadangi mūsų didžioji dalis langų yra orientuoti į pietus ir išeis į per visą namo perimetrą apjuosiančią terasą, tai visus vertikalius langus darėme atveriamus. Pro juos tiesiai iš kambarių bus galima išeiti į terasą. Horizontalūs langai – nevarstomi. Tačiau jie yra tik papildiniai visose patalpose, kuriose jau yra varstomi vertikalūs langai. Iš pradžių turėjome svajonę, jog vitrinins langas slankiosis į šonus, bet sužinoję, jog tai išaugins kainą apie 300-400 Eur. šios idėjos atsisakėme ir likome prie standartinio varianto – į terasą eiti pro vienas praveriamas duris.
Per kiek laiko pagamina langus?
Mums pažadėjo pagaminti per 4-5 savaites. Atrodo visai neblogas terminas. Realybėje šis terminas išaugo iki beveik 8 savaičių.
Montavimas
Pirminiuose planuose mintis buvo montuotis patiems. Bet galiausiai šios minties atsisakėme. Žvelgiant iš šalies – procesas neatrodo sudėtingas, bet trapus dalykas tie langai, o ir darbas atsakingas. Be to, jeigu montuojiesi pats – garantinį gali pamiršti. Montavimas į tuščias angas + siūlių sandarinimas juostomis mums sudarė 1/5 visos galutinės langų kainos. Du vaikinai sumontavo per dieną. Dar paprašėme prie to paties ir duris katilinės įstatė, už tai atseikėjome 40 Eur. papildomai.
Apšiltinimas
Montuotojai siūles sandarino juostomis. Mes gi savo ruožtu vėliau užleidome po 1 cm Paroc extra vatos ant lango rėmo ir visa tai dar užklijavome Paroc sandarinimo juosta užleisdami po 2 cm ant rėmo. Tai galiausiai rėmas po vata ir juosta pasislepia apie 2,5-3 cm.
Kiek kainuoja langai?
Ne tiek mažai jie ir kainuoja. Planuose buvo neviršyti 1800 Eur., bet štai ši suma ėme ir užaugo iki 2400 Eur.. Iš jų – 480 Eur. montavimas ir 60 Eur. transportavimas iš Vilniaus. Vieno kvadratinio metro kaina gavosi apie 108.70 Eur.
Langus mums gamino “Viva Langai”. Nepatingėkite užsiklausti kelių įmonių, kurios gamina langus Lietuvoje ir tos, kurios vežasi iš Lenkijos ar Vokietijos. Kainų skirtumas būna ženklus, kartais ike kelių šimtų eurų.
Karkasinės sienos šiltinimas: sumuštinis
Iki 2016 metų gyvenamieji namai dar galėjo siekti B energetinę klasę, į kurią mes ir taikėme. Kad ir kaip skaičiavome, kad ir kaip dėliojome, ne tik produkto kainos, bet ir laiko sąnaudas, patogumą ir spartumą – nugalėjo Paroc. Čia pats Paroc`as pateikia medinės karkasinės sienos šiltinimo sumuštinį. Labai gera špargalkė, šiek tiek tingintiems patiems susiskaičiuoti 🙂
Pagal čia parodytą sluoksniavimą, visgi savo sumuštinį šiek tiek padidinome iki 23 cm: kur 1 – dvigubas gipsas, 2 – Paroc extra 5 cm, 3 – garų izoliacinė plėvelė, 2 – Paroc extra 15 cm (5+10 cm), 4 – Paroc cortex 3 cm, 5 – oro tarpas, 6 – tašas, 7 – dailylentės, 8 – fiksatorius, 9 – karkasas 14,5 cm.
Taigi pagal šiluminės varžos reikalavimus gyvenamųjų namų sienoms B klasei, turėjome pasiekti 5,0. Tai mes pakibome kažkur tarp B ir A klasės – taigi B su puse – sienų šiluminė varža gavosi be kelių centų 7.
Pirmasis sluoksnis – PAROC Cortex, nedegios akmens vatos plokštės, skirtos apsaugai nuo vėjo. Jų paviršius yra padengtas nedegia, vandens garams laidžia, tačiau orą izoliuojančia plėvele. Deklaruojamas šilumos laidumas λD – 0,033 W/mK. Apie visą specifikaciją šio gaminio galima pasiskaityti ČIA. Kalbant apie pačias plokštes, jos gana kietos ir tvirtos, o padengta plėvelė yra standi. Jeigu reikia pjaustyti, tai visa tai gana lengvai darosi – netrupa, neaižėja ir nelūžinėja. Taigi mums tai pasirodė geresnis variantas nei Paroc Was25t, kuomet atkrenta nemažai darbo su tašelių tvirtinimu priešvėjinei vatai, paskui atskirai plėvelės pritvirtinimu, o ir sandarumas pasiekiamas kur kas didesnis.
Užsiklausę Cortex kainų iš kelių tiekėjų, šiek tiek nustebome, jog geriausią ją pasiūlė Moki veži. Taigi pirkome 200 kv.m. PAROC Cortex (30mm) , iš kurių apie 80 proc. sudarė plokštės 1800×1200 mm ir likusią dalį 600×1200 mm. Taip pat tuo pačiu užsisakėme sandarinimo juostą PAROC XST 020 (60x50000mm) ir fiksatorius. Tiesa, reiktų paminėti, kad fiksatoriai buvo ne Paroc, o Isover. Fiksatoriai kaip ir identiški, tik kaina ženkliai skiriasi.
Cortex plokštės didelės ir greitai dėliojasi, tvirtinasi gana paprastai ir greitai. Tarpai tarp karkasinių elementų pas mus buvo palikti 600 mm. Pagal teorinius paskaičiavimus į 1 kv.m. reikia 6 fiksatorių, tačiau praktikoje ne visuomet išeina juos 6 sudėti, tai tikrai galima 10-15 proc. pirkti mažesnį kiekį, o jeigu truks, visada bus galima pasipildyti.
Plokštes dėliojant reikia perstumti jas viena kitos atžvilgiu – dėlioti šachmatais. Pas mus gi daug kur išėjo žingsnis kas 1200 arba 1800 mm, tad sujungimų buvo gana minimaliai. Didžiosiosiomis plokštėmis kilome iš apačios į viršų, o kur reikėjo apžaidinėti gegnes, ten jau dėliojome mažesnio formato plokštes. Kaip ir deklaruoja patys gamintojai, plokštės nėra idealiai supjautos. Dėl to kai kur dedant atsiranda 2-3 mm plyšeliai, tuos plyšelius taip pat reikia užkimšti vata. Tai šiek tiek erzina, ypač kai tie keli milimetrai paskui nesueina kampuose.
Pirmosios plokštės nuo apačios buvo dedamos į tokius lovelius, kuris saugo plokštės apačią ir neleidžia ten apsigyventi visokiems gyviams. Cinkuotos skardos lovelį užsisakėme, kad mums išlankstytų. Kaina buvo daugiau nei dvigubai mažesnė nei jau jų pagamintų iš karto. Be to, nusipirkome lygiai tiek metrų, kiek reikėjo. Lovelį tvirtinome prie karkaso, į jį kišome plokštes, vėliau vietą, kur baigiasi lovelis ir prasideda plokštė, taip pat izoliavome juosta.
Didžiausias darbas – tai visas siūles su juosta apžaisti – ne tik sujungimus pačių plokščių, bet ir langų, gegnių, sujungti su stogo plėvele. Tai į šį etapą buvo labai kruopščiai pažiūrėta 🙂 ir visi milimetriniai tarpeliai užklijuoti, o visi kampai dar ir užsandarinti tokiais lankstiniais ir tos pačios juostos. Mes pirkome 9 rulonus (po 50 m.), vėlgi pagal gamintojo paskaičiavimus, bet jos buvo tik tik.
Kalbant apie juostą, tai jai jokio priekaišto negalėtume pasakyti, labai lipni su įvairiais paviršiais: tiek pačių plokščių, tiek medžio, plastiko, stogo hidroizoliacinės plėvelės. Net ir praėjus jau geriems pusei metų, yra vietų, kur dar galime patikrinti kaip ji laikosi – tai jokių atšokimų, atsiklijavimų ar kažko panašaus.
Iš pradžių gundėmės dėti PAROC Cortex One – ta pati plokštė, tik padengta juodu dažu. Visgi nuo mūsų dengiamos kvadratūros, spalva būtų kainavusi papildomai apie 200 Eur., tad pataupėme. Šiek tiek bijojome, kad kalant lenteles ir palikus kad ir minimalius tarpelius, gali matytis juodi Paroc užrašai ant balto fono, bet dabar, kai jau apdaila be penkių minučių beveik visa baigta, tai nerimauti nebuvo ko.
Taigi suma sumarum, šis pirmasis sluoksnis su visais savo priedais: fiksatoriais, juostomis ir loveliais, mums kainavo apie 1350 Eur.
Nebaigtos statybos pridavimas
Jeigu vis dar kyla klausimas, ar reikia leidimo 80 kv.m. namo statybai, tai į šį klausimą nuo 2017 m. atsakyti tapo kur kas lengviau: TAIP, reikia!
Bet trumpai apie tai, kuomet TAIP dar buvo NE.
Namo statybas pradėjome 2016 m. gegužę: II grupės nesudėtingą statinį (iki 80 kv.m.) už miesto ribų, nesaugotinoje teritorijoje. Tokiam statiniui nereikėjo nei projekto, nei leidimo iš savivaldybės architekto ar kokios kitos institucijos. Mūsų atveju vienintelis apsidraudimas turėti bent kokį popierėlį buvo – pažyma / leidimas statyti gyvenamą namą iš sodo bendrijos pirmininko. Tam kad būtume ramūs, jog vėliau nekils jokių nesklandumų, užklausėme ir visą tai patvirtinančią informaciją raštu gavome iš miesto rajono savivaldybės. Vienintelis reikalavimas, kuris galiojo 80 km.v. gyvenamam namui kaime/ rajone ir dar plius nesaugotinoje teritorijoje iki 2016 m. lapkričio mėnesio buvo atitikti B energetinę klasę. Plačiau apie tai ČIA.
Planavome, kad viskas vyks greičiau, bet taip greitai neįvyko ir namo pabaigti iki 2016 m. paskutinio dūžio nespėjome. O su Naujais atėjo ir naujos taisyklės!
Nuo 2017 m. pasikeitė Statybos įstatymas, kuriame atsirado ši prievolė: nesvarbu miestas tai, ar rajonas/ kaimas – STATYBOS LEIDIMO REIKIA, jeigu Jūsų gyvenamo namo plotas yra didesnis nei 50 kv.m. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net jeigu namas ir neviršys 50 kv.m., jis vistiek turės atitikti energinio naudingumo A klasę (plačiau Aplinkos Ministerijoje).
“Anksčiau nesudėtingo II grupės pastato (nuo 50 kv. m iki 80 kv. m bendrojo patalpų ploto, neįskaitant rūsio) SLD buvo privalomas tik statant mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pagal pakeistą reglamentavimą, norint statyti II grupės nesudėtingą gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje, reikės parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.”
Mums klausimas kilo iš karto toks: kaip neturint jokio dokumento, mes įrodysime, kada pradėjome savo namo statybas dar 2016 m., jeigu jas pabaigsime, pavyzdžiui, tik 2017 metų pabaigoje? Tuomet seks ilgas įtikinėjimų kelias ir pan., kurio mes tikrai nenorėjome. Taigi greituoju būdu išsikvietėme du matininkus. Savaitės bėgyje jau turėjome sklypo bei namo ir ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Už šiuos du darbus sumokėjome 100+150 Eur.
Su kadastriniais matavimais + sodo bendrijos pirmininko pažymą + sklypo nuosavybės dokumentais + prašymu įregistruoti nebaigtą namo statybą + deklaracija apie baigtą statybą (ūkinio pastato) nukeliavome į Registrų centrą ir užregistravome tiek namą (nebaigta statyba), tiek ir ūkinį pastatą (baigtą statybą).
O čia prašymo ir deklaracijos pavyzdžiai, kuriuos reikia pridėti Registrų centrui. Gal kam pravers.
- Prašymas nekilnojamo turto registre įregistruoti nebaigtą statybą (Prasymas)
- Deklaracija apie statybos užbaigtumą/ paskirties pakeitimą (DEKLARACIJA nuo 2016-04-04)
Skardinė stogo danga
Jeigu lietaus nubėgimo sistemą galima pasikabinti ir savo jėgomis, kažin ar verta tai daryti su stogo danga, jeigu tai pirmas kartas. Skarda gana kaprizingas reikalas – lakštai gana trapūs ir jautrūs įvairiems linkiams.
Mūsų stogo dengimas vyko dviem etapais: didysis namo stogas dengtas trise, tame tarpe ir stogdengio pagalba. Uždengėme per dvi dienas: suklojome lakštus be vėjalenčių. O štai su mažuoju stogeliu turėjome nuotykių. Kurį laiką jis buvo be dangos, tad mes visą priestatą aptraukėme plėvele ir pavertėme į tokį gana baisų vaiduoklį.
Kartu su didžiuoju stogu jo nedengėme todėl, jog reiktų laipioti ant jo dedant namo stogo vėjalentes ir pakalimus. Tad buvo nuspręsta, pirmiausia padaryti šiuos darbus, o vėliau uždengti ir priestato stogą, tokiu būdu kiek įmanoma jį apsaugoti ir išlaikyti nesulankstytą.
Didįjį stogą užsidengėme spalio viduryje ir kai jau atėjo laikas mažajam stogui, atėjo ir gruodis. Pradėjo spausti ir orai, ir laikas, ir kiti darbai, tad buvo nuspręsta patikėti jį samdytiems darbininkams. Rinkomės iš dviejų variantų: netolimais gyvenančio kaimyno ir skelbiu varianto. Kaimynas vien tik už skardos lakštų suguldymą (grebėstai jau buvo paruošti ir išlyginti) 30 kv.m. stogo buvo paprašyta 600 Eur. ir numatomas darbų laikas – 3 dienos. Tuo tarpu iš skelbimo surasti stogdengiai paprašė perpus mažiau ir viską uždengė per 1 dieną. Tiesa, net ir pastaroji kaina yra gana didelė tokiam darbui ir tikrai buvo galima rasti už 250 Eur. , bet jau spaudė laikas ir oras, tad dingti nebebuvo kur.
Taigi apie tai, kuo mes dengėme. Stogo danga – klasikinė skarda, užspaudžiamu profiliu, dar kitaip vadinama click sistema. Ji montuojama paprasčiau nei valcuojami proficiliai, nes vienas su kitu susijungia paspaudus per briauną ir tam nereikia specialių replių. Lakštai buvo su standumo briaunomis, kurios gelbsti tuo atveju, jeigu grebėstai nėra idealiai lygūs. Spalva, kaip ir langų bei durų – antracitas (RAL7016), tačiau su matiniu efektu.
Prieš klojant lakštus, ant kiekvieno iš jų klijavome tokią izoliacinę juostą, kuri turėtų sugerti barbenimo garsus. Jų yra įvairių pločių, nuo visai siaurų 5 cm iki 15 cm., mes rinkomės viduriuką – 10 cm. Atrodo smulkmena – juostelė, bet mes sunaudojome virš 11 rulonų, tai šiek daugiau nei 100 Eur.
Stogo dangą užsisakinėjome toje pačioje firmoje, kaip ir lietvamzdžius – Nord profil. Pas juos darėme ir visus lankstinius: vėjaskardes, kraigą, laštakį, karnizą. Eskizą jiems nusiuntėme, iš tos pačios matinės skardos išlankstė. Žinoma, galima ir yra pirkti jau pagamintų šių detalių, bet jos kainuoja kone dvigubai, o ir spalva gali nežymiai skirtis.
Sudėjus pagrindinį stogą, atėjo eilė vėjalentėms. Jas sudėti nuomojomės stelažą 6 m aukščio. Iš pradžių norėjome imti dviem-trim savaitėm, tačiau patys pardavėjai paprotino, kad kaina mažesnė mėnesiui. Sumokėjome vos 28 Eur. Didžiojo stogo abu galus susidėjome dviese. Priestato stogelio vėjalentės, deja, vis dar laukia savo eilės ir matyt sulauks vasaros.
Jeigu nieko nepamiršome pridėti, tai stogo kvadratas: difuzinė plėvelė + stogo skarda + lietaus nubėgimo sistema + lankstiniai + cinkuoti varžtai + izoliacinė juostelė + 300 Eur. stogdengiams – mums kainavo beveik 20 eur/ m2. Be lietaus nubėgimo sistemos ir stogdengių darbo stogo kaina gavosi bev kelių centų 15 Eur/ m2.
p.s. apturėjome tokią nelaimę, abu telefonus paskandinome su labai vertinga foto-dokumentine medžiaga 🙂 tai renkame iš galiukų – ne viskas detalu, ne viskas pilna.
Stogas: lietaus nuvedimo sistema
Pabaigę darbus su karkasu, pajudėjome link skardos: stogo ir lietaus nuvedimo sistemos. Kodėl skardinis? O kodėl ne? Dažniausiai paplitę mitai: kaista ir barška, galbūt lieka tik mitais, jeigu pasistengi gerai jį įrengti. O pliusai: kaina, išvaizda, įrengimo spartumas – visai neblogi svertai, pasirenkant būtent šią dangą.
Taigi viskas nuo pradžių. Pirmiausia, žinoma, sugulė grebėstai. Galbūt čia neverta per daug išsiplėsti: 2×14 cm storio lentos kas 14 cm., tai tarp lentų centrų – 28 cm. Vienintelis gal didelis minusas yra tas, kad grebėstai turi būti suguldyti tikrai labai lygiai, jog paskui ir skarda nebūtų banguota. Tad teko šiek tiek pažaisti gaudant milimetrus, pakaišiojant 2-3 mm storio montavimo kaladėles. Grebėstus užbaigė tokia pati lenta, tik jau nudažyta fasadui skirtais dažais. Prieš klojant stogą, ant tos lentos turi būti pakabinta lietaus nuvedimo sistema. Sistemą reikia pakabinti prieš dengiant stogą, nes paskui laštakis trukdo prisukti latako laikiklius.
Lietaus nuvedimo sistemą tikrai galima susimontuoti pačiam. Kaip tą padaryti, turbūt kiekvienas gamintojas prideda išsamias instrukcijas, kurias galima rasti ir internete, tad gal net ir neverta plėstis. Labai didelių paieškų pasirenkant pačią sistemą nevykdėme. Plastikinę iš karto atmetėme, o įmonė, kurioje užsisakėme dangą, siūlė Rukki arba Flamingo. Pastaroji lenkų profiliuojama iš švedų plieno sistema, mus kainos atžvilgiu pasirodė tinkama.
Plieninė lietaus nuvedimo sistema Flamingo – tai iš 0,6 mm storio plieno, kurio cinko masė ne mažesnė nei 275 g/m2, dengta PRELAQ RWS organine danga iš abiejų pusių po 35µm. Galbūt kol nesusiduri su pirkimu, negali įsivaizduoti, kiek dar visokiausių mažų priedelių: sujungimų, alkūnių, laikiklių ir t.t. reikės. Dėl to, jeigu jau norisi smulkmeniškai susiskaičiuoti ir įvertinti kainą, tai tikrai reikia jų nepamiršti. Mums latakai ir lietvamzdžiai sudarė vos 35 proc. galutinės kainos, likusi dalis – priedai. Komplektą sudarė: latakai (3 m), latako laikikliai, jungtys su užsegimu, latako dangteliai, santakos, keletas alkūnių, patys lietvamzdžiai ir lietvamzdžio laikikliai. Sistemos spalva tamsiai pilka – RAL 7011, nors stogo bei langų spalva RAL 7016, skirtumas yra nepastebimas.
Latakus susikabinome neskubėdami patys per dieną nuo ožio. Išsitempiame siūlą į vieną ir kitą pusę su reikiamu nuolydžiu ir pagal jį susisukome laikiklius bei susidėjome latakus. Kadangi laikikliai buvo sukami prie vertikalaus paviršiaus, tai viskas vyko sklandžiai ir greitai. Sudūrimus, sandarinome silikonu, o pačias jungtis dar sutvirtinome varžtais, kad gavusios didesnę apkrovą neišsiskėstų ir neatsikabintų.
Tiesa, lietvamzdžių tame etape, kol dar nesutvarkytas namo fasadas, nekabinome. Juos kabinsime kiekvieno namo kampe, tad nuolydis buvo formuojamas nuo namo centro į abu galus. Esame matę variantų, kai kabinamas tik vienas lietvamzdis viename namo gale, tai atrodo gana keistai. Per visą stogo ilgį nuolydis gaunasi gana didelis ir pats latakas kabo labai kreivai. Tuo tarpu kai tas nuolydis išcentruojamas, jis ne taip ryškiai pastebimas.
Sistemą pirkome iš tos pačios firmos, iš kurios užsisakėme ir stogo dangą – Nord profil. Sakė, jeigu paminėsime bloge, tai padarys nuolaidą. Minime 🙂 Nuolaidą padarė. Beje, iš pradžių norėjome kvadratinės formos lietvamzdžių ir laštakių, bet mus labai greitai atkalbėjo: kaupiasi nešvarumai, vanduo ir t.t. , reikia dažniau valyti, tad visgi likome prie klasikinių apvalių formų.
Fasadas: renkamės dažus, renkamės spalvą
Prieš galutiniai nuspręsdami, kaip atrodys mūsų fasadas: kaip tarpusavyje derės stogas, lietaus nubėgimo sistema, dailylentės ir langai, peržiūrėjome krūvą nuotraukų internete. Vėliau tiesiog pravažiuodami ir pamatydami mums patinkančios spalvos namą, prie jo stabtelėdavome ir nusifotografuodavome. Tokiu būdu ne tik atsirinkome, kas mums patinka, bet dar svarbiau, tai kas nepatinka.
Kokios spalvos fasado norėsime, žinojome nuo pat pradžių. Pilkos. Atrodo nieko čia sudėtinga, bet kai pradedi rinktis ir dairytis – tų pilkų atspalvių visa galybė. O kur dar spalvos intensyvumas: nuo šviesiai iki tamsiai ir atgal. Žinoma, tai labai subjektyvus dalykas ir dėl grožio nesiginčijama, yra ir galybė straipsnių, kaip reiktų derintis spalvas, į ką atkreipti dėmesį ir pan. Viena iš tokių dažniausiai linskniuojamų taisyklių: jeigu jau derini pats ir nelabai pasitiki savo akimi, namo eksterjere nereikėtų maišyti daugiau nei trijų spalvų.
Jeigu, kažkas abejoja dėl spalvų tarpusavio derėjimo, pvz., Tikkurila iš karto siūlo jų pačių padarytus derinius fasadams. Juos galima rasti ČIA. Dar geresnis dalykas yra Tikkurilos programėlė, kuri leidžia įsikelti savo brėžinį, namo foto ir pan., ir susidėlioti kaip viskas atrodys. Visai patogus ir greitas būdas pasitikrinti.
Bet turbūt būtų šiek tiek keistoka, rinktis dažus ne pagal specifikaciją ar gamintoją, o tik pagal spalvą.
Dažų gamintojas
Nors iš anksto turėjome savo favoritus, aplankėme Pinotex, VivaColor, Dulux, Fintex atstovus. Visgi viską pasvėrus, mes nekeitėme savo nuomonės ir pasirinkome vokiečių gamintojo Remmers dekoratyvinę, tirpiklinę išorės medienos apsaugos lazūrą HK-Lasur. Kodėl šią? Tai nulėmė keli faktoriai:
- ši lazūra yra trys viename: impregnantas, gruntas ir lazūra, o tai reiškia, kad atkrenta nemažai darbo mosuojant teptuku;
- apsaugo medieną nuo drėgmės ir mėlynijimo, sustabdo grybelio plėtimąsi ir dėl padidinto kietųjų dalelių kiekio užtikrina apsaugą nuo vabzdžių;
- nenusilupa ir netrūkinėja;
- labai gerai ir lengvai dengiasi. Palyginimui, savo lauko wc naudojome Tikkurila skaidrius dažus, jie sunkiau gėrėsi ir vietomis palikdavo ruoželius;
- minimali dažymo temperatūra +5C, tuo tarpu kitų dažų svyravo iki +10C, o juk rudens naktys jau gana vėsios;
- bene svarbiausias aspektas – jais jau esame dažę ir jie paliko gerą įspūdį. Dažai tikrai lengvai ir gražiai pasidengia, susigeria ir bent kol kas, praėjus keliems metams po dažymo, negalime nieko bloga pasakyti.
Spalva
Reikėtų pradėti nuo to, ko mes nenorėjome – o mes nenorėjome pilnai dengiančių dažų. Taip, jie ilgaamžiškesni, jiems suteikiama ilgesnė garantija, o tai reiškia ir mažesnė priežiūra ir ilgesnėje laiko perspektyvoje mažesnės sąnaudos. Ko mes norėjome – o mes norėjome palikti medienos struktūrą, kad būtų išlaikyta kuo daugiau natūralumo. Taigi dairėmės į skaidriuosius dažus, todėl greitai teko nusileisti ant žemės – didelis spalvų pasirinkimas čia nelepina. Štai tokia yra pagrindinė Remmers lazūros paletė. Šias spalvas atstovai turėjo iš karto.
Jeigu norite daugiau pilkos, yra ir daugiau. Tik iš šios antrosios paletės lazūros reikėtų laukti apie dvi savaites. Taip pat prisidės ir papildomos kelios dešimtys eurų.
Tai štai kaip greitai tie visi svarstymai ir ieškojimai, koks pilkos atspalvis ir intensyvumas turėtų būti, baigėsi. Pažiūrėjus dažytus medienos pavyzdžius gyvai pas atstovus, mums tiko ir patiko pilka iš pagrindinės paletės. Spalvos pavadinimas – silbergrau RC 970 (Nr. 2257). Užbėgant kitiems įrašams už akių, stogo danga ir lietaus nuotekų sistema, langai ir durys bus antracito spalvos (arba kitaip 7016 RAL). Štai taip atrodo po pirmojo dažymo:
Grįžtant prie to, ką gi mes dažome. Mūsų fasadas bus apkaltas 90 mm pločo pušinėmis dailylentėmis. Paskaičiavome, jog fasadui reikės jų apie 120 kv.m. Remmers kibiras 20 l skirtas 240 kv.m., kaina – 200 Eur. Taigi pirmajam dažymui kaip tik.
Kadangi dažymo darbai vyko jau rudenį, tai persikėlėme į tėčio dirbtuves, kur buvo pakankamai vietos ir dažyti, ir džiūti, ir kurį laiką pasandėliuoti. Gamintojas deklaruoja, jog lazūra nudžiūva per 12 val. ir dar keletą dienų gali jaustis šioks toks lipnumas. Tas tiesa, paviršius visiškai nebelipo po 3-4 dienų. Iš pradžių atrodė, jog darbas eis gana greitai ir per savaitgalį įveiksime. Tačiau galiausiai dviese dirbome keturias dienas su gerais viršvalandžiais.
Lentutes dabar nudažėme tik vieną kartą, antrą kartą jas planuojame dažyti pavasarį, kai jos jau bus ten, kur ir joms priklauso. Po pirmojo dažymo pasakyti, kokia bus tikroji spalva – gana sudėtinga. Nudžiūvus dirbtuvėse jos atrodė šiek tiek melsvos, vėliau lauke – šiek tiek kakavinės.
Keliose vietose, kol dar nesudėjome mažojo stogelio, ant kurio vėliau visai nesinorės vaikščioti, dalį dailylenčių ir pakalimų nudažėme iš karto antrą kartą, tik juos sukalus. Skirtumas akivaizdus! Pagaliau pilka ima viršų 🙂
Karkasinis namas: stogo konstrukcija
Visi, kurie užsiima statybomis, sutiks, jog čia galioja kitoks laiko skaičiavimas. Laikas čia bėga, jeigu ne trigubai, tai bent du kartus greičiau. Nuo paskutinio įrašo praėjus pusantram mėnesiui, nemažai šoktelėjome į priekį: stogo karkasas padarytas, plėvelė uždengta, jau ir grebėstai sugulę laukia stogo dangos! Langai po ilgų kančių ir dvejonių, abejonių ir dar visokio galvos skausmo irgi užsakyti, net namo spalva išsirinkta! Ruduo – tinkamas metas rašyti, turbūt ir skaityti.
Taigi apie paskutinius vasaros darbus – karkaso pabaigimą. Surinkus sienas – kitas etapas stogas. Jam teko vėl pavargti su medienos ieškojimu vasaros pabaigoje – tokiu metų laiku medis tampa gana deficitine preke. Stogui ieškojome 5x20x600 cm apie 3 m3 gegnių ir 10x15x600 cm 1,5 m3 murlatų (gulekšnių). Apie tai, ar pirkti jas impregnuotas ar ne, bloguose radome įvairių diskusijų. Visgi mūsų pačių nuomone, nuo kiauro stogo turi gelbėti ne impregnuota mediena. Tačiau taip jau atsitiko, kad pirkome mes impregnuotą, nes kitokios nei jau neimpregnuotos neturėjo. Be to, ir kaina (mūsų pačių nuostabai) skyrėsi gana neženkliai 5 Eur. už 1 m3. Žinoma, tas impregnavimas, buvo ne vakuuminis, todėl tai tik labai teorinis dalykas – regis, šliūkštelta praskalauti kibiru dėl spalvos.
Prieš pradedant konstruoti stogą dar pasirūpinome lubų sijomis. Mūsų lubos bus medinės dėl dviejų priežasčių: pirma, žinoma, dėl grožio :), antra, dėl nenorėjimo sukti, glaisyti ir dažyti gipso sau virš galvos. Lubų sijos 10×20 cm. Kol kas jų niekaip neapdirbome ir dar netvirtinome, tiesiog suklojome kas 80 cm. Sijos tapo ir labai geru pagrindu susikloti keletą lentų, ant kurių vaikščiojom konstruojant stogą.
Pradedant dėlioti stogo konstrukciją , svarbus klausimas – kokio gi nuolydžio stogą daryti. Mes norėjome rasti aukso viduriuką tarp stataus ir plokščio. Išbandėme keletą variantų programoje, tačiau visgi galutinį tašką padėjo realūs, jau pastatyti, namų pavyzdžiai. Apsisprendėme dėl savojo – 27 laipsniai. Jeigu kažkam kiltų klausimas ir ieškotumėte, kaip greitai pasiskaičiuoti, kokio nuolydžio stogas bus, kokio matmens bus kontrukcija, tai internete yra krūva naudingų lentelių, kurios puikiai teoriškai iliustruoja nuolydį. Štai viena iš jų:
Pradėjome nuo pagrindinio stogo, jo ilgis 12m., kadangi stogas pakankamai lėkštas nusprendėme gegnes guldytis ant trijų laikančiųjų murlotų. Centrinis murlotas pakabintas – 230 cm. aukštyje, ramsčiai sustatyti beveik kas 2,9 m., o gegnių ilgis – 5,5 m., jas guldėme 65 cm. žingsniu.
Mažesniajam stogui nedarėme labai stiprios konstrukcijos, nes stogo ilgis tik 3,8 m., todėl nusprendėme, kad užteks tik centrinio murloto. Kraigo aukštis – 190 cm., gegnes dėjome kas 55,5 cm. pagal vatos plotį, nes priestato stogą planuojame apšiltinti. Taip nuspręsta dėl to, jog lubų aukštis žemiausiame taške bus tik 240 cm., (40 cm žemesnis nei namo), tai planuojame palikti jas atviras, neuždaryti, o daryti šlaitines lubas. Vainiko mazgai buvo tvirtinami metalinėmis plokštelėmis, o pačios gegnės prie apatinio namo murloto tokiais specialiais gegnių kampais iš abiejų pusių.
Dirbome trise, per dvi dienas suguldėme lubų balkius ir surinkome stogo konstruktyvą. Tiesa, gegnės buvo tik paguldytos ant stogo nežiūrint nei atstumo tarp jų, nei lygumo plokštumoje. Dar keletą dienų užtrukome jas lyginant, tai buvo jau vieno žmogaus darbas . Taip pat uždaryti tarpai tarp gegnių, nes būtent šioje vietoje susijungs perdangos apšiltinimas su sienų apšiltinimu. Vėliau buvo nupjaustyti gegnių galai, kadangi pakalimas bus ne pagal stogo nuolydį, o statmenas sienoms, gegnes reikėjo pjauti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.
Kol kas tiek. Linkėjimai iš rudenėjančio ir vis dar saulėto ofiso!
Karkasinis namas: sienos
Kitas didelis žingsnis mūsų statybose: karkaso kontrukcija, kurią taip pat darome patys. Ją renkame iš 45mm x 140mm statramsčių, kuriuos statėme pagal vatos plotį (55 cm), aukštis 270 cm. Mediena džiovinta ir kalibruota. Pasiskaičiavome, jog iš viso reikės apie 5 m3 medienos pirminiam karkaso etapui (1m3 kaina 220 Eur.)
Čia leido įkišti nosį ir pamatyti, kaip vyksta medienos paruošimo darbai. Štai taip atrodo 4 kubai medienos – mūsų namo sienos. Jas atsivežėme patys iš Utenos.
Kai kurie statramsčiai dar turėjo šiek tiek žievės, tai vyko ir nužievinimo darbai. Papraščiausias variantas – didesnius plotus su kirviu greituoju būdu nužievinti, bet yra ir toks patogus kalto tipo peilis, skirtas būtent šiems darbams, jeigu ploteliai mažesni, siauresni.
Savaitgalį vėl į pagalbą buvo išsikviestas tėtis. Per dieną pastatėme visas sienas. Tiesa, tik patį pirminį karkasą, be sutvirtinimų ir durų, langų angų. Karkasas buvo kalamas paguldytas ant žemės, o tik vėliau statomas ten, kur jam ir priklauso stovėti. Viską šaudėme 90mm rievėtomis vinimis su akumuliatorine viniakale, todėl tai paspartino mūsų tempus. Kiek vėliau namo kampai buvo sutvirtinti kampeliais ir pats karkasas pritvirtintas prie pamato. Naudojome M10x120 mūro varžtus.
Jeigu pirmojo karkaso pastatymo daliai reikia bent dviejų žmonių, tai antroji dalis – tvirtinimai, gali būti padaryta ir vieno žmogaus. Tarpuose, kurie nėra kampuose, nesiriboja su langais ar durimis, dėjome tik vieną skersinį per vidurį. Tie tarpai, kurie remiasi prie durų, buvo tvirtinami dvigubais, kai kur trigubais skersiniais. Kadangi langai dideli, tai juos tvirtinome papildomais balkiais iš šonų. Viršuje taip pat dėjome vieną balkį stačiai. Sienas tvirtinome įstrižainėmis.Vieną vidinę sieną, kuri skiria miegamuosius, joje yra dvejos durys ir dar planuojame ant jos kabinti tv, palikome kol kas be istrižainės. Manome, jog ją reikės surišti osb plokšte, nes ši siena turės atlaikyti nemažai.
Kadangi 8o kv.m. statyboje, kuriai nereikia leidimų, negali būti ilgesnių nei 6 m nešančiųjų konstrukcijų, tai svetainę nuo valgomo kirs toks balkis, ant kurio bus dedamos sijos. Jis yra 6 m ilgio, ir ant jo gulės lubų balkiukai. Anie gyvačiokai gi svers nemažai, todėl buvo nuspręsta, kad naudosime klijuotą siją. Tokią pat siją dėjome ir virš terasos, kuriai teks nemaža stogo dalis. Sija – 140×200 mm klijuota eglė, atsparumo klasė GL24. Šios sijos nėra kažkoks deficitas, ir jų specialiai užsakinėti nereikėjo, todėl nuvažiavę į Kazlų Rūdą, jas parsivežėme tą pačią dieną, kainavo 180 Eur. Jas jau spėjome užkelti taip pat.
Štai kaip šiai dienai atrodo karkasas, dar trūksta kelių įstrižainių,frontonų karkaso ir panašiu detalių, kurios bus montuojuomos kai bus sustatytos gegnės.
Kitas etapas – lubų sijos ir stogo konstrukcijos. Sijas planujame daryti 100×200 cm. Nestandartinis matmuo, tad rasti jų sausų šiuo metu – sudėtinga. Dažniausiai pjauna kvadratus, bet iš patirties žinome, jog kvadratinės sijos linksta, dėl to geriausia, kai jos yra stačiakampės. Tad šiuo metu užsiimame medienos paieška.
Statome namą 