Karkasinio namo vizija

Mūsų karkasinio namo vizija arba karkasinio namo projektas. Gal truputį atbuline tvarka, bet prieš ryškėjant karkasui, norisi bent jau minimaliai nušviesti ir apie tai, ką gi mes statome.

Su sprendimu statyti karkasinį namą, gimė ir kitas sprendimas – norime kažko panašaus į skandinavišką stilių: daug medžio, natūralumo, jaukumo.Vienam iš mūsų patinka šiek tiek grubesnio, atšiauresnio stiliaus dizainas. Kažkas panašaus į tai:

14111615_10154093908299335_693292339_n

Kitam šiek tiek ramesnis, svajingesnis, gal net šiek tiek jūrinis variantas. Pavyzdžiui šis variantas:

skandinavisk-hus-og-facade

Yra variantų, kurie ir abiems atrodo visai nieko.

1399997007604

Kas mums abiems labai patinka ir, manome, reikalinga – tai terasa. Dėl jos abu – vienbalsiai. Ypač jeigu dalis terasos yra po stogu ir ja gali mėgautis ne tik saulėtomis dienomis, bet ir lietingais vakarais.

Manome, jog namas turi susilieti su aplinka, kurti bendrą dermę. Mūsų sklypas, kuris apsuptas pušų ir beržų, ypač tinkamas medinukui. Taigi prisižiūrėję skandinaviškų grožybių norime bent dalį jų perkelti ir pritaikyti savo statomam karkasiniam namui.

Dėl ko mes sutarėme prieš perkeliant savo viziją ant popieriaus lapo:

  1. Dėl langų. Jų norime didelių, iki žemės. Geriau vienas didelis nei du vidutiniai. Kodėl? Todėl, kad aplinkui gamta, beržai, pušys, o jas norisi visada matyti: gulint lovoje, sėdint prie židinio, pietų stalo ir t.t.
  2. Terasa yra privaloma. Dalis jos turi būti po stogu ir idealiauiu variantu, turi pasislėpti arba būti įleista tarp sienų, jog vėjai pro ausis nešvilptų.
  3. Poreikiai erdvėms: virtuvė + valgomasis, svetainė, du miegamieji, vonios kambarys, tambūras, katilinė.
  4. Krosnelė/ židinys. Nors tai nemažas šalčio tiltas į namus, ir gyva ugnis namuose – prabanga, nusprendėme, kad namų be dūmų nėra ir rizikuojame turėti jaukumą su visomis pastangomis, kad nereikėtų namuose nešioti vilnonių kojinių.
  5. Apdaila: medis. Išorėje ir kiek įmanoma (nepersistengiant) jo viduje.

Namo kvadratūra – be projekto žinia galima statyti 80 kv.m. namą, dėl to nekilo abejonės, jog šalia bus ir atskiras ūkinis pastatą-priestatą, kuris atlikts katilinės ir sandėliuko funkciją. Tokia patalpa tikrai pravers, kai  namo kvadratūra nėra didelė ir joje glaudžiai išdėliotos būtiniausios erdvės. Priestate galėsime laikyti dviračius, padangas, žoliapjovę ir  kitus retai naudojamus daiktus ir t.t.

Taip pat braižant išplanavimą, nenorėjome atiduoti kvadratų koridoriams, dėl to patekimai į erdves yra iš bendros erdvės, taip susitaupo bent 4-5 kv.m., o tai jau yra nemažai. Kol kas dar svarstome galimybę, ar nereikėtų į wc turėti dvigubų durų, t.y. ir iš vieno miegamojo. Tačiau tai dar ant klaustuko, atsakymo ieškome. Sklypas dėkingas, nes visas pagrindines erdves ir langus, terasą galima nukreipti į pietus, ką mes ir padarėme. Taigi galiausiai buvo pasirinktas toks variantas. Namas 80 kv.m. ir priestatas dar 15 kv.m. Štai kaip viskas turėtų atrodyti.

Planas - namas

2 d

Lauryno 3d

Paprastas, nieko įmantraus, bet tokį ir įsivaizduojame: minimalistinį, bet jaukų.

Nesame iš tų, kurie itin griežtai laikosi plano. Kuriame ir svajojame čia ir dabar. Žinome tik tiek, jog namas neabejotinai bus kalamas lentelėmis, o stogas skardinis. Kol kas lieka tik galutinai nuspręsti dėl spalvinės gamos. Vizijose jis varijuoja nuo tamsiai iki šviesiai pilko. Priestato apdaila turėtų skirtis, tad kol kas dar neapsisprendėme. Galbūt akmens plytelės (skalūnas).

Taigi neturime galutinio varianto, pačio pačiausio su spalvų kodais ir lietvamzdžių dizainu. Galbūt kai kam tai gali kelti šiurpą, bet mes į tai žiūrime daug papraščiau. Juk statome sau, kaip norėsime, taip ir pasidarysime : )

Poliniai pamatai: polių gręžimas

Kad jau nusprendėme patys statyti: tai viską nuo iki. Patys nusibraižėme ir namo, tame tarpe ir pamato, projektą. Neturėjome laiko artimesniam susipažinimui su geologija, tačiau kadangi aplinkui vien naujos statybos namai, išsiklausinėjome kaimynų ir atsižvelgiant į tai, kad neplanuojame statyti dangoraižio, o lengvutėlį karkasinį namą, nutarėme, jog geologinio tyrimo nedarysime. Patys išsigręžėme keletą skylių su sraigtu, kaimynų žodžiai pasitvirtino. Visame kvartale kelių metrų gylyje žvyras, tačiau aukšti gruntiniai vandenys, tad apie rūsį reikia pamiršti, o mes jo ir taip neplanavome. Gręžtiniai pamatai – tai, kas mums atrodė priimtinausia ir tinkamiausia.

Susižymėjome polius, pasitikrinome pas pažįstamus specialistus, ir pradėjome planuoti darbus. Iš viso 33 poliai, polių gylis – 1,6 m., skersmuo 30 cm. Rostverko ilgis – 67 m., planuojamas plotis 25 cm., aukštis 50 cm. Štai taip atrodė mūsų pamato ir polių planas.

Pamatai -poliaiVisas darbas vyko dvi dienas. Pirmą dieną darbininkai žymėjo ašis, kur reikės gręžti polius. Atsivežė žvyrą betono maišymui. Antrąją dieną vyko polių gręžimas. Išgręžus pirmąjį bandomąjį polių jau 1 m. gylyje pradėjo rinktis vanduo.

13288242_10153872547334335_1496483686_o

13288638_10153872547369335_111507404_o

Taigi ekskavatorius  gręžė skyles, vėliau į jas buvo vibruojamas metalinis vamzdis su metaline plokštele ant galo, pritvirtintas prie krano. Pro menką tarpelį tarp “šaibos” ir vamzdžio  į jį rinkosi tik vanduo, bet ne dumblas, o pati plokštelė vibravo ir spaudė gruntą po savimi, taip jį tankindama ir formuodama tvirtą pagrindą poliams.

Untitled-2

Galiausiai į metalinį vamzdį buvo pilamas betonas, kurį bobcat`as maišė vietoje. Betonas buvo vibruojamas, metalinis vamzdis po mažu traukiamas, o metalinė plokštelė liko poliaus dugne.

Vėliau į polius buvo sukištos 12 mm storio armatūros, kurias susipjaustėme ir susivirinome patys.

13321098_10153872547429335_1510700283_o

13288716_10153872547424335_434191213_o

Darbus pradėjome apie 12 val. dienos, poliai gręžėsi gana lėtai, viską pabaigėme tik po vidurnakčio. Iš viso dirbome trise. Džiaugėmės, jog tądien dažno kaimyno namuose skambėjo Eurovizija, tad ir į statybas nakčia žvelgė atlaidžiai 🙂

13288210_10153872547399335_227341561_o

13282880_10153872547389335_2129619179_o

13313529_10153872547414335_451363767_o

 Sąmata:

  • Lentos, kurios buvo naudojamos matavimams – 28 Eur.
  • Ašinių žymėjimas -100 Eur.
  • Bobcat`o darbas – 75 Eur.
  • Polių gręžimas – 825 Eur. (vienas polius 25 Eur.). Jeigu būtų nereikėję metalinio vamzdžio su kranu, vieno poliaus išgręžimo kaina – 5 Eur.
  • Betono sumaišymas ir supylimas – 122 Eur. Iš viso buvo supilta beveik 4 kubai.
  • Kranas – 30 Eur.
  • Žvirgždas (fr.4-16, kaina 16,13 Eur/ t.) ir smėlis (fr.0-4, kaina 7,56 Eur/ t.) – 137 Eur.
  • Cementas (28×4,05) – 113 Eur.
  • Armatūra – 160 Eur.
  • Transportas 2 dienų (grąžto, bobcat`o, krano) – 265 Eur.
  • Priekabos nuoma armatūrai atsivežti – 16 Eur. (visai dienai).

Iš viso 1871 Eur.

Taigi vieno poliaus kaina nuo iki gavosi 56,70 Eur., jeigu sklype vanduo nesikaupia, tai tauposi visai nemažai pinigų – vieno poliaus kaina gautųsi apie 36 Eur.

 

 

Kokių leidimų reikia namo statybai?

Tik nusipirkę sklypą pradėjome domėtis, kokius kryžiaus kelius reikės nueiti, gaunant palaiminimą namo statybai. Girdėjome gandų, jog namo iki 80 kv.m. statybų leidimai sutvarkomi greičiau ir paprasčiau, o kažkur net skaitėme, jog visai jų nereikia, mat, toks statinys papuola į nesudėtingų statinių sąrašą.

 Štai kokią informacija apie iki 80 kv.m. namo statybai reikalingus leidimus dažniausiai radome forumuose, bloguose ir straipsniuose:

  • Reikia tokių pat leidimų, kaip ir didesnio namo statybai. Supaprastinti leidimai ir jų gavimo tvarka – mitas.
  • Namo iki 80 kv.m. statybai yra reikalingi suprastinti statybos leidimai, kurie išduodami daug greičiau nei didesnio namo statybai, nes jų neturi patvirtinti statybų komisija, užtenka tik savivaldybės vyriausio architekto palaiminimo. Šiai procedūrai reikia turėti namo projektą (jį turi padaryti konstruktorius, architektas ir pan. – atestuotas ir mokytas specialistas), kurį reikia užkelti ant sklypo topo nuotraukos.
  • Aš stačiau be jokių leidimų, pridaviau ir viskas buvo gerai.

 Aišku, jog nieko neaišku. Dar paklausinėjome kelių pažįstamų architektų: vieni iš jų tvirtino, jog leidimo būtinai reikia, kiti kalbėjo apie suprastintus leidimus, bet niekas tiksliai iki galo nežinojo. Taigi nieko kitaip nebus – kelias visų vienodas, kreipėmės į savivaldybės Urbanistikos skyrių. Čia norėjome susitarti susitikti su vyriausiu architektu, bet mus iš karto nukreipė į specialistus, kurie atsakingi už statybas, jų priežiūrą, leidimų išdavimą. Ir ką jūs manote? Mūsų paklausia, koks sklypo adresas, pasitikslina, kokį namą norime statyti ir sako: JOKIŲ LEIDIMŲ IR SUDERINIMŲ NEI ŽODŽIU, NEI RAŠTU NEREIKIA. Žinoma, sunku patikėti, perklausiame dar kartą. Atsakymas tas pats. Padėjus ragelį nusprendžiame, jog žodis kartais būna žvirblis ir jį būtinai reikia turėti rašytiniame pavidale… O jeigu kas?

Parašome laišką skyriaus vedėjui, kuriame dar kartą išdėstome, jog norime statyti iki 80 kv.m. gyvenamą namą (atstumas tarp atraminių konstrukcijų nevirš 6,0 m., o namo aukštis nebus didesnis nei 8,5 m.), nurodome tikslų adresą. Atsakymą gauname  štai tokį,

cituojame:

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktą, rašytinis savivaldybės pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingus statinius kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, o statant II grupės nesudėtingus statinius rašytinis pritarimas privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, mieste bei konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

Kadangi Jūsų numatomas statyti II grupės nesudėtingas statinys į aukščiau išvardintas teritorijas nepatenka, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau statant privaloma laikytis priešgaisrinių ir sanitarinių reikalavimų bei leistinų statinių atstumų nuo sklypų ribų.

Taigi laiškas patvirtina, jog mums leidimų tikrai jokių nereikia! Turime rašytinį įrodymą ir dabar daug ramiau. Visgi kitiems ieškantiems to paties atsakymo dėl leidimų, reikėtų atkreipti dėmesį, jog mums pasisekė dėl kelių priežasčių:

  1. sklypas nėra mieste,
  2. sklypas nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje,
  3. sklypas nėra konservacinių prioriteto ar kompleksinėje saugojamoje teritorijoje,
  4. namas priskiriamas II kategorijos nesudėtingiems statiniams (atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršys 6,0 m., o namo aukštis nebus didesnis nei 8,5 m.)

Taigi išvada būtų tokia, jog vieno atsakymo į tai, reikia ar nereikia leidimo nėra. Kiekvienas atvejis yra individualus ir priklauso nuo labai daug veiksnių: namo projekto, vietovės ir pan.

 Tuo tarpu mes pradėjome braižyti namo projektą ir ieškoti, kas galėtų atlikti sklypo paruošimo pamatų įrengimui darbus.

 p.s. o čia visai informatyvus straipsnis „Nesudėtingi statiniai: kada galima vykdyti statybą be leidimo?“, apie tai, kokių dokumentų jums gali reikėti ar nereikėti, norint pradėti 80 kv.m. namo statybą.

Kodėl nusprendėme statyti karkasinį namą?

13170731_10153825039169335_658407249_o

2016 metų pavasarį pradėjome dairytis naujo gyvenamojo būsto. Pirmiausia akis krypo į kotedžus: kol kas mūsų poreikiams užtenka dviejų miegamųjų (vienas iš jų galėtų būti ir darbo kambarys), virtuvės, svetainės, wc. Pinigų turime tiek, kiek turime, taigi ieškojome ekonominio varianto kažkur netoli Kauno. Giraitę ir Vijūkus iš karto atmetėme – norėjosi šiek tiek daugiau privatumo. Deja, šie mikrorajonai mums primena vaikų stovyklavietes ir nesibaigiančias statybas. Priklausomai nuo vietos: Ringaudai, Mąstaičiai, Vaišvyda, Raudondvaris ir pan. (atstumas iki Kauno centro apie 12-15 km) 65 kv.m. kotedžo su daline apdaila kaina svyravo nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.

Kelis mėnesius užsispyrusi R. ieškojo pačio tinkamiausio varianto. Vienam statytojui buvome jau bevežantysi avansą, kai L. pradėjo svarstyti idėją už tokią sumą pasistatyti namą patiems. Avanso taip ir nenuvežėme, nes paaiškėjo, jog statytojas norėjo šiek tiek mus apmulkinti. Data buvo nukelta, siekiant viską išsiaiškinti. Per tą laiką L. pradėjo skaičiuoti karkasinio namo sąmatą ir galiausiai R. palenkė savo pusėn: statysime patys.

Kodėl nusprendėme statyti būtent karkasinį namą? Tam įtakos turėjo keli aspektai:

  1. Kodėl ne blokinis ar mūrinis namas? Turbūt vienas svarbiausių veiksnių – L. nemoka mūryti =) O jeigu rimčiau, kadangi L. dirba su rąstinių namų statyba, tai darbas su medžiu buvo pasirinktas dėl turimos patirties. Be to, nesudėtingos namo konstrukcijos statybai nereikės didelės brigados, bus galima pasikviesti vos kelis pagalbininkus.
  1. Kadangi ieškojome 70 kv.m. kotedžo, tai 80 kv.m. namas tikrai turėtų atitikti mūsų lūkesčius. Kol kas didesnio ploto mums nereikia, tad investuoti į tai, kad kažkada gal kažko reikės, mes nenorėjome. Be to, apsiklausinėjus buvo aišku, jog namo statybai rajone iki 80 kv.m., gauti leidimą bus paprasčiau ir greičiau.
  1. Pradėti krutėti su statybomis norėjome jau šį pavasarį ir per gerą pusmetį namą pabaigti bent jau iki dalinės apdailos. Patirtis sako, jog tokio namo dėžutę galima pastatyti per tokį laiką, taigi statybos greitis šiuos atveju taip pat žavėjo.
  1. Remiantis visų Skandinavijos šalių, Kanados patirtimi, manome, jog Lietuvoje klimatas nėra atšiauresnis, o uraganai pasitaiko gana retai arba niekada, tad lįsti į mūrą ar statyti namą, kurį galėtume palikti savo anūkams, nėra mūsų tikslas. Be to, karkasiniai namai, jeigu yra gerai ir kokybiškai apšildyti, turi gerą šiluminę varžą, tad sušalti mes nebijome.
  1. Domėjomės namais iš sip skydų, tačiau kiek teko pasiskaityti įvairių forumų ir pan., priėjome prie išvados, jog Lietuvos gamintojai dar nėra išsprendę kai kurių technologinių niuansų. Tad šiek tiek pabijojome rizikuoti, nors pati idėja atrodo labai patraukli tiek statybų greičio, tiek ir piniginiu atžvilgiu.

Žinoma, jog namo kaina priklauso nuo to, kokios kokybės medžiagos bus pasirinktos, kokia apdaila, koks stogas, kokios energetinės klasės bus namas ir t.t., tačiau buvo labai įdomu sužinoti, kokias orientacines kainas už 1 kv.m. siūlo karkasinių namų statytojai. Kalbant apie 80 kv.m. karkasinį namą (ekonominės klasės), įvairiuose forumuose kaina svyruoja apie 350 Eur. už 1 kv.m. iki dalinės apdailos. Taigi nutarėme patikrinti šį skaičių. Įmonių teiravomės, kokia būtų orientacinė 80 kv.m. karkasinio namo kaina: vieno aukšto namas su apšiltintu pamatu, langais, durimis, išorės apdaila, skardiniu stogu. Štai kokius atsakymus gavome:

  • MB Pleista pasiūlė pastatyti už 300 Eur./kv.m. Tiksliai išdėstė, kas į tą kainą įeitų. Pasiūlė savo architektus ir pan., aiškia ir gana išsamiai atsakė į klausimą.
  • Litimbera atsakė lakoniškai, jog kaina gali svyruoti nuo 340 iki 430 Eur.
  • Danstemos statybos specialistai atrašė, jog 370 Eur./ kv.m.
  • Statyk moderniai atsakė taip pat labai išsamiai: kas įeina į kainą ir kokios medžiagos būtų naudojamos. Nurodyta kaina – 395 Eur.
  • SVM Baltic atsakė, jog preliminari kaina už namo „dėžutės“ 1 kv.m. svyruoja nuo 350 iki 450 Eur. + PVM.
  • Scanstatyba atsakė trumpai ir lakoniškai, kaina nuo 500 Eur./kv.m. Taip pat pastebėjo, jog 80 kv.m. mums bus maža, tad reikia bent 100 kv.m., o kvadratui nusimatyti bent 1000 Eur.

Taigi galima daryti išvadą, jog turbūt 350 – 400 Eur./kv.m. kaina, kuri dažnai yra minima forumuose, bent jau šių metų pavasarį, nėra visai laužta iš piršto. Kiek ji užaugs priklauso nuo begalės faktorių, vienas svarbiausių – kiek jūs patys norėsite ir galėsite investuoti į savo gyvenamą būstą.

Na o mes apsisprendę statyti karkasinį namą, pradėjome dairytis sklypo. =)