Nebaigtos statybos pridavimas

Jeigu vis dar kyla klausimas, ar reikia leidimo 80 kv.m. namo statybai,  tai į šį klausimą nuo 2017 m. atsakyti tapo kur kas lengviau: TAIP, reikia!

Bet trumpai apie tai,  kuomet  TAIP dar buvo NE.

Namo statybas pradėjome 2016 m. gegužę:  II grupės nesudėtingą statinį (iki 80 kv.m.) už miesto ribų, nesaugotinoje teritorijoje.  Tokiam statiniui nereikėjo nei projekto, nei leidimo iš savivaldybės architekto ar kokios kitos institucijos. Mūsų atveju vienintelis apsidraudimas turėti bent kokį popierėlį buvo – pažyma / leidimas statyti gyvenamą namą iš sodo bendrijos pirmininko. Tam kad būtume  ramūs, jog vėliau nekils jokių nesklandumų, užklausėme ir visą tai patvirtinančią informaciją raštu gavome iš miesto rajono savivaldybės. Vienintelis reikalavimas, kuris galiojo 80 km.v. gyvenamam namui kaime/ rajone  ir dar plius nesaugotinoje teritorijoje iki 2016 m. lapkričio mėnesio  buvo atitikti B energetinę klasę. Plačiau apie tai ČIA.

Planavome, kad viskas vyks greičiau, bet taip greitai neįvyko ir namo pabaigti iki 2016 m. paskutinio dūžio nespėjome. O su Naujais atėjo ir naujos taisyklės!

Nuo 2017 m. pasikeitė Statybos įstatymas, kuriame atsirado ši prievolė: nesvarbu miestas tai, ar rajonas/ kaimas – STATYBOS LEIDIMO REIKIA, jeigu Jūsų gyvenamo namo plotas yra didesnis nei 50 kv.m.  Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net jeigu  namas ir neviršys 50 kv.m., jis vistiek turės atitikti energinio naudingumo A klasę (plačiau Aplinkos Ministerijoje).

“Anksčiau nesudėtingo II grupės pastato (nuo 50 kv. m iki 80 kv. m bendrojo patalpų ploto, neįskaitant rūsio) SLD buvo privalomas tik statant mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pagal pakeistą reglamentavimą, norint statyti II grupės nesudėtingą gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje, reikės parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.”

Mums klausimas kilo iš karto toks: kaip neturint jokio dokumento, mes įrodysime, kada pradėjome savo namo statybas dar 2016 m., jeigu jas pabaigsime, pavyzdžiui, tik 2017 metų pabaigoje? Tuomet seks ilgas įtikinėjimų kelias ir pan., kurio mes tikrai nenorėjome. Taigi greituoju būdu išsikvietėme du matininkus.  Savaitės bėgyje jau turėjome sklypo bei namo ir ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Už šiuos du darbus sumokėjome 100+150 Eur.

Su kadastriniais matavimais + sodo bendrijos pirmininko pažymą + sklypo nuosavybės dokumentais + prašymu įregistruoti nebaigtą namo statybą + deklaracija apie baigtą statybą (ūkinio pastato)  nukeliavome į Registrų centrą ir užregistravome tiek namą (nebaigta statyba), tiek ir ūkinį pastatą (baigtą statybą).

O čia prašymo ir deklaracijos pavyzdžiai, kuriuos reikia pridėti Registrų centrui. Gal kam pravers.

• Prašymas nekilnojamo turto registre įregistruoti nebaigtą statybą (Prasymas)
• Deklaracija apie statybos užbaigtumą/ paskirties pakeitimą (DEKLARACIJA nuo 2016-04-04)

Vandens paieškos

Vienas pirmųjų darbų įsigijus sklypą buvo vandens paieškos. Kadangi sklypas soduose, abejonių nekilo, jog čia jo turi būti. Apsiklausėme kaimynų – visi turi šulinius, 3-4 žiedai, skaidrius ir geriamas vanduo. Vanduo negiliai, dėl to iš karto kilo įtarimas, kad gali būti prastos kokybės, bet tų kurių teiravomės, patvirtino, jog išfiltravus viskas gerai. Tiesa,  keletas kaimynų pasakojo apie vieną išsišokėlį, kuris užsimanė pasidaryti gręžinį. Pasiekus 80 m gylį atsivėrė kažkokie Neries sieros klodai, tad vanduo buvo netinkamas. Reikėjo dar tiek pat kastis žemyn, o vandens kokybė ten tokia pat kaip ir šuliniuose. Ką gi, ir mes nusprendėme šiek tiek pataupyti, nebūti išsišokėliais  ir pirmai pradžiai daryti ne vandens gręžinį, o kasti šulinį.

Vietos, kur kasime šulinį, paieškoms pasirinkome labai jau archajišką ir liaudišką būdą. Susiradome šulniakasius. Atvažiavo. Būrė būrė su virgulėmis ir nustatė aukso gyslos vietą bei gylį. Užtikrino, kad 3 m gylyje vanduo čiurškia, tad reikia pasirūpinti 4-5 rentiniais. Visa ši procedūra iš šono atrodė gana juokingai ir įtartinai, bet ką mums žinoti, mes tokių galių neturime.

Gysla pasirodo eina įstrižai per visą mūsų sklypą ir pagal visą jos lokaciją sutapo taip, jog geriausia šuliniui vieta yra sklypo kampe, tačiau pažeidžia 3 m apsaugos zoną nuo kaimyno sklypo ribos. Tuščio besiribojančio sklypo šeimininkai pretenzijų neturėjo. Kiek vėliau radome informaciją, jog sodų bendrijose inžineriniams statiniams yra taikomas tik 1 m atstumas:

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad sodo sklype  pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. (Šaltinis: Statybos inspekcija).

Su rezervu nusipirkome 6 rentinius: 0,75 m aukščio ir 0,90 m skersmens. Vieno kaina – 30 Eur., atvežimas 45 Eur.

Taip jau atsitiko, jog tą dieną, kai kasė šulinį, vietoje negalėjome būti. Ir čia prasidėjo įdomybės. Pradėjo jie kasti ir vanduo pasirodo ne 3 metrų gylyje, bet jau srove varo suleidus du rentinius. Vietoj to, kad derintų ir spręstu su mumis, kaip ir ką čia padarius, jie gudruoliai nuėjo pasikonsultuoti pas mūsų kaimyną (A). Kaimynas (A) juos paprotino daugiau ir giliau nekasti, nes nieko gero nesigaus. Taigi jie dar suleido vieną rentinį ir darbą baigė. Siurbliuko, kuris palengvintų darbą ir nereiktų vandens semti kibirais, žinoma, jie neturėjo.

Vėliau susitikus su kaimynu (A), jis patikino, jog vandens negeria ir net indų neplauna, nors prieangyje stovi vandens valymo filtrai. Mums tai pasirodė gana keista. Juokinga ši istorija pasidarė tuomet, kai susitikome su  kaimynu (B), kuris pažįstamas su kaimynu (A). Pasirodo, kad kaimynas (A)  šiek tiek niūriau nupiešė visą situaciją nei ji yra iš tikrų. Galbūt pamatęs, kad mūsų šulinys naudosis ta pačia vandens gysla, kaip ir jo, šiek tiek išsigando dėl vandens kiekio savo šulinyje. Mat kaimynas (B) patikino, jog ir indus plauna, ir vandenį jis tikrai geria. Bet dėl netikusių šulniakasių, ką čia pyksi ant kaimyno 🙂

Taigi situacija tokia. Turime trijų rentinių šulinį. Jame nusistovėjo vandens lygis – 1 pilnas rentinys, kadangi beveik pusę paskutinio rentinio išlindę, tai vanduo kaupiasi kažkur 1,2 m gylyje. Ateityje planuojame, jog reikės suleisti dar bent vieną rentinį, kad būtų daugiau rezervo. Nors siurbliuku ištraukus visą vandenį jis vėl prisipildo akimirksniu. Vanduo skaidrus, bet šiek tiek jaučiasi geležies kvapas/skonis. Kol kas dar nevežėme į labararoriją, planuojame tą padaryti netolimoje ateityje, kaip ir aptaisyti rentinių šonus.

 Šulinio kaina:

• Gyslos paieška 50 Eur.
• 6 rentiniai 180 Eur.
• Atvežimas rentinių 45 Eur.
• Šulinio kasimas 135 Eur.
• Klijai šulinio tarpams 8 Eur.

Viso 418 Eur.

Gal kažkam pravers besiribojančio sklypo kaimynų sutikimas dėl statinio atstumo nuo sklypo ribos. Parsisiųti čia: Sutikimas-dėl-šulinio

Tvarkome sklypą: medžių genėjimas

Prasidėjo sklypo paruošiamieji darbai statyboms, teko atlaisvinti vietą būsimiems pamatams. L. darbavosi su pjūklu, o R. tampė šakas ir dėliojo krūvon. Prieš pradedant genėjimo darbus, buvo atvykęs žmogus, kuris kitą savaitę nuims velėną ir lygins sklypą. Jis užklausė, ar turime leidimą pjauti medžius, o mums nei į galvą…

Sklypo plane nėra pažymėta nei vieno medžio, o ir berželiai, kuriuos norime pašalinti yra dar visai jaunučiai, tačiau internete radome informacijos, jog jeigu medžio kamieno skersmuo yra <20 cm., reikia pasitikslinti savivaldybėje dėl leidimo. Pasiskambinus išsiaiškinome, jog privačių namų valdose ir sodų teritorijose augančius medžius, galima pjauti be jo. Beje, klausimas dar buvo kilęs, kokiame aukštyje tą skersmenį reikia matuoti – tai atsakymas 1,3 m nuo žemės =), tad mūsų berželiams dar toli gražu buvo iki to.

Taigi po ilgų derybų dėl kiekvieno medžio, iš viso buvo nupjauti 22 berželiai, 2 pušys ir viena eglutė. Nors ir buvo gaila kiekvieno berželio, bet jų dar nemažai liko sklype, o pušys visos susispietę sklypo pakraščiuose, tad joms pasisekė labiau nei pastariesiems.

Nupjovus medžius, L. iš karto juos supjaustė ir sukapojo, jog greičiau išdžiūtų. Tad vasaros piknikams malkų jau turėsime =) Kitas klausimas, kur žmonės deda išrautų medžių šaknis? Apskambinus visus Kauno miesto žaliųjų atliekų sąvartynus, paaiškėjo, jog niekas nenori priimti medžio šaknų. Tai kur jas dėti?

Taip pat kadangi jau tų beržų turime, nusprendėme pabandyti nors viename iš jų išgręžti skylutę ir prisileisti sulos. Kadangi niekada to nebuvome darę, tai greituoju būdu surasta informacija: gręžti šiaurinėje pusėje, apie 70-80 cm nuo žemės, ne didesnę nei 2 cm skersmens skylutę. Taigi mes taip ir padarėme. Sula pradėjo varvėti iš karto!

 

 

Kokių leidimų reikia namo statybai?

Tik nusipirkę sklypą pradėjome domėtis, kokius kryžiaus kelius reikės nueiti, gaunant palaiminimą namo statybai. Girdėjome gandų, jog namo iki 80 kv.m. statybų leidimai sutvarkomi greičiau ir paprasčiau, o kažkur net skaitėme, jog visai jų nereikia, mat, toks statinys papuola į nesudėtingų statinių sąrašą.

 Štai kokią informacija apie iki 80 kv.m. namo statybai reikalingus leidimus dažniausiai radome forumuose, bloguose ir straipsniuose:

• Reikia tokių pat leidimų, kaip ir didesnio namo statybai. Supaprastinti leidimai ir jų gavimo tvarka – mitas.
• Namo iki 80 kv.m. statybai yra reikalingi suprastinti statybos leidimai, kurie išduodami daug greičiau nei didesnio namo statybai, nes jų neturi patvirtinti statybų komisija, užtenka tik savivaldybės vyriausio architekto palaiminimo. Šiai procedūrai reikia turėti namo projektą (jį turi padaryti konstruktorius, architektas ir pan. – atestuotas ir mokytas specialistas), kurį reikia užkelti ant sklypo topo nuotraukos.
• Aš stačiau be jokių leidimų, pridaviau ir viskas buvo gerai.

 Aišku, jog nieko neaišku. Dar paklausinėjome kelių pažįstamų architektų: vieni iš jų tvirtino, jog leidimo būtinai reikia, kiti kalbėjo apie suprastintus leidimus, bet niekas tiksliai iki galo nežinojo. Taigi nieko kitaip nebus – kelias visų vienodas, kreipėmės į savivaldybės Urbanistikos skyrių. Čia norėjome susitarti susitikti su vyriausiu architektu, bet mus iš karto nukreipė į specialistus, kurie atsakingi už statybas, jų priežiūrą, leidimų išdavimą. Ir ką jūs manote? Mūsų paklausia, koks sklypo adresas, pasitikslina, kokį namą norime statyti ir sako: JOKIŲ LEIDIMŲ IR SUDERINIMŲ NEI ŽODŽIU, NEI RAŠTU NEREIKIA. Žinoma, sunku patikėti, perklausiame dar kartą. Atsakymas tas pats. Padėjus ragelį nusprendžiame, jog žodis kartais būna žvirblis ir jį būtinai reikia turėti rašytiniame pavidale… O jeigu kas?

Parašome laišką skyriaus vedėjui, kuriame dar kartą išdėstome, jog norime statyti iki 80 kv.m. gyvenamą namą (atstumas tarp atraminių konstrukcijų nevirš 6,0 m., o namo aukštis nebus didesnis nei 8,5 m.), nurodome tikslų adresą. Atsakymą gauname  štai tokį,

cituojame:

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktą, rašytinis savivaldybės pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingus statinius kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, o statant II grupės nesudėtingus statinius rašytinis pritarimas privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, mieste bei konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

Kadangi Jūsų numatomas statyti II grupės nesudėtingas statinys į aukščiau išvardintas teritorijas nepatenka, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau statant privaloma laikytis priešgaisrinių ir sanitarinių reikalavimų bei leistinų statinių atstumų nuo sklypų ribų.

Taigi laiškas patvirtina, jog mums leidimų tikrai jokių nereikia! Turime rašytinį įrodymą ir dabar daug ramiau. Visgi kitiems ieškantiems to paties atsakymo dėl leidimų, reikėtų atkreipti dėmesį, jog mums pasisekė dėl kelių priežasčių:

1. sklypas nėra mieste,
2. sklypas nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje,
3. sklypas nėra konservacinių prioriteto ar kompleksinėje saugojamoje teritorijoje,
4. namas priskiriamas II kategorijos nesudėtingiems statiniams (atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršys 6,0 m., o namo aukštis nebus didesnis nei 8,5 m.)

Taigi išvada būtų tokia, jog vieno atsakymo į tai, reikia ar nereikia leidimo nėra. Kiekvienas atvejis yra individualus ir priklauso nuo labai daug veiksnių: namo projekto, vietovės ir pan.

 Tuo tarpu mes pradėjome braižyti namo projektą ir ieškoti, kas galėtų atlikti sklypo paruošimo pamatų įrengimui darbus.

 p.s. o čia visai informatyvus straipsnis „Nesudėtingi statiniai: kada galima vykdyti statybą be leidimo?“, apie tai, kokių dokumentų jums gali reikėti ar nereikėti, norint pradėti 80 kv.m. namo statybą.