Aukšti gruntiniai vandenys: ką daryti su nuotekomis?

Prieš beveik du metus sklype įleidome “Feliksnavis” nuotekų valymo įrenginį. Metus prastovėjo nenaudojamas (tiesiog pripildytas vandens), o dar vienerius – veikia visu pajėgumu. Taigi atėjo laikas pasidalinti patirtimi dviem pagrindiniais klausimais:

1. Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys?
2. Kaip veikia planas išvalytas nuotekas leisti į atvirą drenažinį šulinį.

Trumpai apie priešistorę. Tuo metu, kai statėme nuotekų valymo įrenginį, turėjome tik vieną sklypą – 6.5 a., šiuo metu šį plotą jau esame padvigubinę. Sklypas, kuriame įrengtas nuotekų valymo įrenginys, yra šiek tiek žemiau naujojo sklypo atžvilgiu. Pirmajame sklype, kuriame vyksta veiksmas, gruntiniai vandenys kaupiasi 1 – 1,2 m gylyje. Sklypas apsuptas medžių, kuriuos norėjome išsaugoti. Taigi vietos, kur tas įrenginys galėjo nutūpti – ne per daugiausiai. Numatyta įrenginio vieta: įspausti jį tarp beržų ir pušų. Apie 8 m nuo namo ir apie 5 m nuo kaimynų (dabar jau nuosavo) sklypo. Dėl to įrenginio dydis ir jo įleidimo niuansai mums buvo svarbiausi veiksniai.

***

Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys praėjus metams?

Kas mums pasirodė pliusas, pasirenkant būtent šį įrenginį – tai galimybė pasileisti jį patiems. Tiesiog, pradedi atlikti reikalus ir visas mechanizmas užsikuria pats. Patikrinta, veikia. Per tuos metus jokio kvapo nebuvo ir nesijautė. Veikia tyliai ir jokio triukšmo namie nesigirdi. Tad tų 8 m atitraukimo, regis, užtenka.

Dar vienas svarbus niuansas dėl aukštų gruntinių vandenų. Bijome, jog paties įrenginio neiškeltų. Rinkomės šį BVĮ, kadangi jis į gruntą remiasi ne plokščiu padu, o smaigaliu. Dėl to nereikia įleisti betoninio pado. Jeigu vistiek kyla nerimas dėl iškėlimo, įmonės atstovai siūlo išbetonuoti salelę virš įrenginio. Mes jos nebetonavome, o per šiuos du metus BVĮ matė ir šilto, ir šalto.  Niekas jo neiškėlė, nesutraiškė ar nedeformavo.

Ar veikia atviras drenažinis šulinys?

O štai čia ir prasidėjo visas linksmumas ir galvos skausmas tuo pačiu metu. Veiksmų eiga  buvo tokia:
1. Planas atmestas. Uždara talpa, kurią dažniausiai siūlo gamintojai, mums atrodė visiškai netinkamas ir nepriimtinas variantas. Kodėl? Dėl to, kad reikia nuolat tą vandenį kažkur išpylinėti. Jeigu nėra upelio ar kokio kito vandens telkinio šalia, per mėnesį išlieti  sklype 5-6 kubus, kai lauke yra – 15 C, skamba kaip visiška nesąmonė.

2. Planas neveikia. Atviras drenažinis šulinys. Pirmoji idėja buvo iškasti atvirą drenažinį šulinį ir tiesiog paeksperimentuoti. Klausimas buvo, ar nuotekos spėtų susigerti į gruntą, jeigu turime vieną laisvą rentinį susigėrimui. Įstatėme šulinyje ir sklendę, jeigu šis planas nepavyktų, kad išvalytos nuotekos nešliūkšteltų atgal į patį valymo įrenginį. Ar veikė mūsų planas? Ne! Esant vasarai – viskas gerai, atėjus rudeniui, ypač tokiam, kuris buvo pernai, gruntiniai vandenys pakilo aukščiau ir niekas nesigėrė. Galiausiai viskas pradėjo bėgti per šulinio viršų.

Aukšti gruntiniai vandenys ir drenažinis šulinys

3. Laikinas planas. Atviras drenažinis šulinys + siurbliukas. Laikinai, kol sugalvosime, kaip čia dabar suktis, įleidome siurbliuką su plūde į drenažinį šulinį. Vandeniui šulinyje pasiekus tam tikra lygį, siurbliukas automatiškai įsijungdavo ir vandens perteklių tiesiog išleisdavo ant sklypo. Visiška nesąmonė, kai ir taip lyja be perstojo ir viskas aplinkui pramirkę.

4. Planas veikia. Uždara siurblinė + naujas drenažinis šulinys. Kol dar neužklupo žiema, priėjome prie tokio sprendimo. Iki tol buvusį drenažinį šulinį panaikinome. Kadangi jau turėjome ir antrą sklypą – tai vietos fantazijai turėjome kur kas daugiau. Nusipirkome panaudotą 3 kubų cisterną, į ją tiesiai iš nuotekų valymo įrenginio nutiesėme vamzdį. Cisterna pastoviai užpildyta apie 2/3 vandens, kad jos neiškeltų. Įleidome tą patį siurblį su automatine plūde. Antrojo sklypo krašte – aukščiausioje vietoje, iškasėme naują drenažinį šulinį. Cisternai prisipildžius pilnai, siurbliukas išpompuoja apie 1 kub. vandens į naująjį drenažinį šulinį. Ties naujuoju šuliniu vamzdį įkasėme staigiu nuolydžiu link cisternos, jog vanduo vamzdyje neužsistovėtų ir nesušaltų žiemos metu. Naujam drenažiniam šulinui ryžomės dėl paprastos priežasties: jame nėra aukšto gruntinio vandens ir gruntas čia – smėlis. Jeigu  pirmuoju atveju vanduo iš karto kaupėsi, tai šiuo atveju – šulinyje gruntiniai vandenys nesikaupia. Jis stovi tuščias ir jam telieja sugerti išvalytas nuotekas.

Taigi prie 1310 Eur. – tiek mums kainavo valymo įrenginys su įleidimu, dar prisidėjo 300 Eur. už cisterną ir jos transportavimą, 2 šulinio žiedai – 60 Eur., siurbliukas su plūde – 50 Eur. keletas vamzdžių – 30 Eur., “račioko” darbas 120 Eur. Suma sumarum galutinė suma šoktelėjo iki 1870 Eur.

5. Ateities planas. Nuotekų baseinas 🙂 O čia yra vieno šeimos nario ateities svajonė. Vietoje drenažinio šulinio padaryti baseiną, į kurį subėgtų išvalytas vanduo ir jo perviršis gražiai susigertų pro akmenukus.

***

Kodėl rinkomės “Feliksnavį” ir kaip sekėsi patiems jį įrengti, galima pasiskaityti šiame įraše “Nuotekų valymo įrenginys – jau mūsų kieme! O apie tuo metu populiarius nuotekų valymo įrenginių variantus ir svarstymus, kuris yra pats pačiausias čia: “Nuotekų valymo įrenginys. Kuris?”

Nuotekų valymo įrenginys – jau mūsų kieme!

Pradėjus ieškoti nuotekų valymo įrenginio, buvo apsistota ties naujiena VH6. Paskelbėme, jog ieškome bendraminčių nuolaidai gauti ir per dvi savaites atsiliepė 7 žmonės. Tačiau atsitiko taip, jog mes persigalvojome ir nutarėme nusipirkti visai ne tai, ką žadėjome ir kam ieškojome draugų. Palikome juos toliau draugauti tarpusavyje, o mes pasukome savais keliais : )

Apie mūsų sklypo gruntą jau esame rašę: gruntiniai vandenys kaupiasi 1 – 1,2 m gylyje. Kaupiasi, gal labai švelnus žodis – varo tiesiog čiurkšle. Sklypas 6,5 a. dydžio, jame pilna medžių, kuriuos siekiame išsaugoti. Taigi vietos, kur tas įrenginys galėtų būti irgi nėra per daugiausiai. Numatyta įrenginio vieta – įspausti jį tarp beržų ir pušų. Apie 8 m nuo namo ir apie 5 m nuo kaimynų sklypo ribos. Dėl to įrenginio dydis ir jo įleidimo niuansai mums buvo patys svarbiausi veiksniai.

Kodėl nusprendėme nepirkti VH6? Įrenginio dydis (skersmuo 1,4 m) ir įtekėjimo/ ištekėjimo aukštis (50 cm/ 65 cm) mums labai tiko, o labiausiai patiko mintis, jog pardavėjai deklaruoja, jog nereikia betoninio pado. Tačiau pradėjus jau tiesiogiai konsultuotis su VH6 atstovais, jie visgi siūlė pirkti padą ir dar patį įrenginį prie jo pritvirtinti trosais. Tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko persigalvojome. Žinojome, jog iškasus apie 2 metrų gylio duobę, ne tik pastoviai slinks smėlis, be ir vanduo varys fontanais, tad žaisti povandeninius žaidimus ir lyginti betoninį padą, o paskui dar ir patį įrenginį ant jo, mums pasirodė gana varginantis, rizikingas ir daug nervų reikalaujantis užsiėmimas.

 Mūsų sprendimas buvo Feliksnavis (Fel4). Tai nulėmė šie veiksniai:

1. Pagrindinis: jis į gruntą remiasi ne plokščiu padu, o smaigaliu, dėl to betoninio pado nereikia. O jeigu nerimaujame, jog įrenginys gali iškilti, atstovai pasiūlė variantą tokį: išbetonuoti salelę virš įrenginio. Darbai sausumoje mums pasirodė, kur kas geresnis variantas nei po vandeniu.
2. Nereikia jokių derinimo ir paleidimo darbų, viską bus galima pasileisti patiems.
3. Įrenginio išmatavimai tiko: plotis 1,54 m., įbėgimo aukštis nuo įrenginio viršaus 62 cm., išbėgimo 76 cm.
4. Nedidelis dangtis – skersmuo 1 m.

Susisiekus su Feliksnavio atstovu, kuris vėliau atvyko į vietą ir įvertino įrengimo darbus, pasiūlė štai tokį variantą: 1160 Eur. (įrenginys + orapūtė), drenažinis uždaras šulinėlis 400 Eur. ir įrengimo darbai 640 Eur., viso kaina 2200 Eur. Mes gi pirkome tik įrenginį su orapūte ir papildomai dėžutę orapūtei. Kartu su pristatymu kaina buvo 1200 Eur.

Savaitgaliui išsinomavome traktoriuką ir vieną dieną paskyrėme įrenginio įleidimui. Kaip ir buvo galima tikėtis, vanduo greitai kaupėsi, o duobės kraštai vis slinko, tad viską reikėjo labai operatyviai daryti. Duobės gylį atmušėme su nivelyru nuo pamato, kur išeina vamzdis. Iškasus reikiamą gylį leidome patį įrenginį. Kol jį užsikabinome, kol įleidome, duobė vėl užslinko smėliu. Traukėme atgal ir vėl gilinome. Galiausiai iš antro karto įleidome. Jį nuolat pildėme vandeniu iš šulinio, jog nekiltų į paviršių. Kai jau įrenginys įgavo daugiau svorio lyginome jį patį. Įkalėme keletą penketukų aplink įrenginį. Prie penketukų prisukome lentas, kurias taip pat pritvirtinome prie paties įrenginio, kad jis nejudėtų į šonus. Per transportavimo kilpas perkišome diržus, kuriuos pritvirtinome prie pamato ir medžių. Visa ši konstrukcija padėjo išlaikyti įrenginį stabilų ir sureguliuti įrenginio lygį.  Vėliau užkasus patį įrenginį metro atstumu jau rankomis iškasėme ir įleidome dėžutę orapūtei.

Paklojome kanalizacijos vamzdį ir kartu šarvą su elektros laidu orapūtei. Vamzdis eina gana aukštai, aukščiausiose vietoje apie 40 cm po žeme, tad apšiltinome jį ESP100 5 cm storio putų polistirolo plokšte. Padarėme štai tokį šarvą aplink vamzdį.

Savaitę sprendėme, ką daryti su nuotekų išbėgimu. Visgi uždara talpa mums neatrodė išeitis, o ir vietos nėra kur jos įleisti. Pats protingiausias pasiūlymas šiai dienai, mūsų galva: įsirengti atvirą šulinį ir iš jo išvedžioti drenažinius vamzdžius, kad pasiekus tam tikrą lygį, vanduo pasišalintų ir nebūtų grėsmės, jog paduos jį atgal į valymo įrenginį.

Taigi šeštadienį nutarėme išsikasti šulinį ir paeksperimentuoti su vandens lygiu, patikrinti, kaip viskas atrodo realybėje. Pirmasis rentinys susileido labai greitai, per kelias valandas. Pradėjus leisti antrąjį, prasidėjo vanduo. Susileido pusę, o paskui nei per kur. Vanduo veržiasi, smėlį plauna. Pradėjome nusiurbinėti su siurbliuku, bet bergždžias reikalas, siurbliukas per lėtai siurba, vanduo per greitai kaupiasi. Galiausiai – dalį su siurbliuku, dalį kibirais. Pakasame 10 minučių ir vėl siurbliukas, kibirai – kažkokia vargo vakarienė. Taigi antrą rentinį leidome gerą pusdienį. Suleidus iki reikiamo lygio, užpylėme dugną apie 20 cm skalda. Kitą dieną nuo įrenginio iki šulinėlio paklojome išbėgimo vamzdį PVC 110, jį taip pat apšiltinome. Išbėgimo vamzdis išėjo apie 40 cm nuo rentinio viršaus. Skylę užtaisėme plytelių klijais. Dabar svarstome, ar nereikėtų apšiltinti ir šulinio viršaus bei šonų, bent iki išbėgimo vamzdžio. Gal tam tikrų montažinės putos?

Palikome per naktį pažiūrėti, kiek prisikaups vandens. Po nakties nusistovėjęs vandens lygis – apie 40 cm rentinio. Rezultatas visai neblogas, turime beveik vieną turščią rentinį nuotekoms subėgti. Kitas neraminantis klausimas buvo, ar tos nuotekos įbėgusios susigers ir kaip greitai. Pajungėme į drenažinį šulinį vandenį, jog pripildytų maksimaliai, stebėjome, ar vanduo gersis ir per kiek laiko. Beveik pilnas rentinys susigėrė per gerą pusvalandį, tai visai gerai atrodo. Kol kas nutarėme palikti taip kaip yra ir sulaukti rudens, pažiūrėti, ar situacija nekis, keičiantis oro sąlygoms.

Taigi iš viso trys darbo dienos su gerais viršvalandžiais. Nuotekų valymo įrenginys su įleidimu ir drenažiniu šuliniu mums kainavo:

• Įrenginys, orapūtė ir dėžutė orapūtei – 1200 Eur.
• Vamzdžiai PVC 110, 10 m., alkūnės – 35 Eur.
• 2 šulinio rentiniai – 60 Eur.
• Traktoriukas – 50 Eur.

Viso 1310 Eur.

Nuotekų valymo įrenginys. Kuris?

Liko TIK 11 vasaros savaitgalių! Mums šis skaičius atrodo neadekvačiai mažas 🙂  O kur dar atostogos?

Kol medienos pasiruošiamieji darbai vyksta,  pradėjome dairytis nuotekų valymo įrenginio. Apie didžiuosius ir populiariuosius (Traidenį, August, Švaistę) gan išsamiai aprašyta „Statau sodybą“ bloge, tekstą galima rasti ČIA.  Na o mes dairomės kažkokių alternatyvų, gal rasime kažką ir pigiau, bet nebūtinai prasčiau. Planuojame pirkti tik patį įrenginį, o visus įsirengimo darbus pasidaryti patys.

Dėl atstumų ir apsaugos zonų: rekomenduojama 10 m apsaugos zona aplink valymo įrengimą, ji turėtų nepatekti ir į kaimyno sklypą. Kaip visa tai įmanoma sodo sklype, kuris dažniausiai būna 6-7 a., mistika. Kol kas, kiek skaitinėjome, kiek klausėme ir pačių gamintojų, tai niekas į tas apsaugos zonas per daug ir nekreipia dėmesio. Taigi nusimatėme vietą, apsaugos zona nepatenka pas kaimynus, tačiau iki namo tik kokie 6-7 m. Klausimas: ar paskui nebus sunkumų priduodant namą? Gal kas esate susidūrę?

Sklype aukšti gruntiniai vandenys, apie 1 m gylyje jau kaupiasi, tad nuleisti nuotekas į gruntą nelabai pavyks, šalia nėra upelio ar prūdelio, tad variantas irgi atmetamas. Kol kas galvojame, jog šalia reikės iškasti ir pasidaryti du šulinukus, kiek susigers tiek, o kitą vandenį bus galima išlieti, sklypas labai sausas – smėlis, žvyras, tad susigers kaipmat. Taigi tokia pirminė idėja.

Užsiklausėme keletą gamintojų, keletas iš jų siūlo drenažinę sistemą, bet mes norime biologinio valymo. Gavome tokius atsakymus ir pasiūlymus:

Biologiniai įrenginiai

• „AT-6” – “August ir ko” kompanijos biologinis nuotekų valymo įrenginys. Komplekto kaina 1070 Eur. (įrenginys, orapūtė, orapūtės talpa, laikmatis, rozetė). Elektros sunaudojimas per 1 val. apie 30 v. Montavimo darbai su medžiagomis – 1045 Eur. (BNVĮ montavimas 500 Eur., infiltraciją į gruntą (jei vanduo daugiau nebeužkyla) 400 Eur., paleidimo derinimo darbai 145 Eur).
• AČB E5 skirtas iki 5 asmenų grupei, našumas 0,825m3 per parą. Pilnai sukomplektuotas įrenginys (integruota orapūtinė, orapūtė) kainuoja 1089 Eur. Įrenginio aukštis 2,5m, diametras 1m, atstumas iki įbėgimo vamzdžio apačios nuo žemės paviršiaus 0.75m.
• BioEko – 0,8 m3, bendra talpa 2 m3, ilgis 2 m., skersmuo 1,2 m., orapūtė 60 w. Sistemos kaina 950 Eur. Viso paketo kaina su montavimo darbais 1600 Eur. (įrenginys, drenažinis šulinėlis, ekskavatoriaus darbai, medžiagos, įrenginio pristatymas į vietą).
• Solido Smart – vokiečių Premier Tech Aqua atstovai.  Aukštis – 175 cm., ilgis – 240 cm., plotis – 136 cm., įbėgimas 51 cm., išbėgimas – 61 cm. Skirtas 5 asmenų šeimai. Kaina įrenginio 2600 Eur. Mažas dangtis (60 cm.) ir gali būti montuojamas ant važiuojamosios dalies. Deklaruoja, jog nereikia betoninio pado montavimui. Tinka nepastoviam gyvenimui, nes valo ciklais. Mažos energijos sąnaudos (49 kWh žmogui per metus).

Drenažiniai įrenginiai

• Drenažinė nuotekų valymo sistema. Komplekto kaina 590 Eur (įrenginys, dangtis, paskirstymo bakelis, PVC lauko kanalizacijos vamzdžiai D110, PVC lauko kanalizacijos vamzdžiai D110, PVC drenažiniai vamzdžiai D110, PVC mova D110, – PVC vamzdis su įpjova D110, PVC alkūnė D110/90 laipsnių, PVC ventiliacijos kaminėlis D110, geotekstilė, filtras, filtro kasetė). Montavimo darbai – 710 Eur.
• Drenažinė nuotekų sistema EkoRoto 2000, skirtas 2 – 4 asmenų šeimai, kainuoja 650 Eur.

Gal kažkam aktualu, taip pat ieško, įsirenginėja, nesenai įsirengė ir turi pasiūlymų, pastebėjimų ar rekomendacijų?

Papildymas: Kokį nuotekų valymo įrenginį nusipirkome, skaityti ČIA.