Ir kaip nemylėti žiemos? Jeigu, kada kas ir paklausia, ar nesigailime miesto iškeitę į kaimą, atsakymas būna trumpas ir aiškus: NE! 🙂 Ir kaip galėtumei, kai visa tai turi savo kieme.
Category: Sklypas
Aukšti gruntiniai vandenys: ką daryti su nuotekomis?
Prieš beveik du metus sklype įleidome “Feliksnavis” nuotekų valymo įrenginį. Metus prastovėjo nenaudojamas (tiesiog pripildytas vandens), o dar vienerius – veikia visu pajėgumu. Taigi atėjo laikas pasidalinti patirtimi dviem pagrindiniais klausimais:
- Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys?
- Kaip veikia planas išvalytas nuotekas leisti į atvirą drenažinį šulinį.
Trumpai apie priešistorę. Tuo metu, kai statėme nuotekų valymo įrenginį, turėjome tik vieną sklypą – 6.5 a., šiuo metu šį plotą jau esame padvigubinę. Sklypas, kuriame įrengtas nuotekų valymo įrenginys, yra šiek tiek žemiau naujojo sklypo atžvilgiu. Pirmajame sklype, kuriame vyksta veiksmas, gruntiniai vandenys kaupiasi 1 – 1,2 m gylyje. Sklypas apsuptas medžių, kuriuos norėjome išsaugoti. Taigi vietos, kur tas įrenginys galėjo nutūpti – ne per daugiausiai. Numatyta įrenginio vieta: įspausti jį tarp beržų ir pušų. Apie 8 m nuo namo ir apie 5 m nuo kaimynų (dabar jau nuosavo) sklypo. Dėl to įrenginio dydis ir jo įleidimo niuansai mums buvo svarbiausi veiksniai.
***
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys praėjus metams?
Kas mums pasirodė pliusas, pasirenkant būtent šį įrenginį – tai galimybė pasileisti jį patiems. Tiesiog, pradedi atlikti reikalus ir visas mechanizmas užsikuria pats. Patikrinta, veikia. Per tuos metus jokio kvapo nebuvo ir nesijautė. Veikia tyliai ir jokio triukšmo namie nesigirdi. Tad tų 8 m atitraukimo, regis, užtenka.
Dar vienas svarbus niuansas dėl aukštų gruntinių vandenų. Bijome, jog paties įrenginio neiškeltų. Rinkomės šį BVĮ, kadangi jis į gruntą remiasi ne plokščiu padu, o smaigaliu. Dėl to nereikia įleisti betoninio pado. Jeigu vistiek kyla nerimas dėl iškėlimo, įmonės atstovai siūlo išbetonuoti salelę virš įrenginio. Mes jos nebetonavome, o per šiuos du metus BVĮ matė ir šilto, ir šalto. Niekas jo neiškėlė, nesutraiškė ar nedeformavo.
Ar veikia atviras drenažinis šulinys?
O štai čia ir prasidėjo visas linksmumas ir galvos skausmas tuo pačiu metu. Veiksmų eiga buvo tokia:
1. Planas atmestas. Uždara talpa, kurią dažniausiai siūlo gamintojai, mums atrodė visiškai netinkamas ir nepriimtinas variantas. Kodėl? Dėl to, kad reikia nuolat tą vandenį kažkur išpylinėti. Jeigu nėra upelio ar kokio kito vandens telkinio šalia, per mėnesį išlieti sklype 5-6 kubus, kai lauke yra – 15 C, skamba kaip visiška nesąmonė.
2. Planas neveikia. Atviras drenažinis šulinys. Pirmoji idėja buvo iškasti atvirą drenažinį šulinį ir tiesiog paeksperimentuoti. Klausimas buvo, ar nuotekos spėtų susigerti į gruntą, jeigu turime vieną laisvą rentinį susigėrimui. Įstatėme šulinyje ir sklendę, jeigu šis planas nepavyktų, kad išvalytos nuotekos nešliūkšteltų atgal į patį valymo įrenginį. Ar veikė mūsų planas? Ne! Esant vasarai – viskas gerai, atėjus rudeniui, ypač tokiam, kuris buvo pernai, gruntiniai vandenys pakilo aukščiau ir niekas nesigėrė. Galiausiai viskas pradėjo bėgti per šulinio viršų.
3. Laikinas planas. Atviras drenažinis šulinys + siurbliukas. Laikinai, kol sugalvosime, kaip čia dabar suktis, įleidome siurbliuką su plūde į drenažinį šulinį. Vandeniui šulinyje pasiekus tam tikra lygį, siurbliukas automatiškai įsijungdavo ir vandens perteklių tiesiog išleisdavo ant sklypo. Visiška nesąmonė, kai ir taip lyja be perstojo ir viskas aplinkui pramirkę.
4. Planas veikia. Uždara siurblinė + naujas drenažinis šulinys. Kol dar neužklupo žiema, priėjome prie tokio sprendimo. Iki tol buvusį drenažinį šulinį panaikinome. Kadangi jau turėjome ir antrą sklypą – tai vietos fantazijai turėjome kur kas daugiau. Nusipirkome panaudotą 3 kubų cisterną, į ją tiesiai iš nuotekų valymo įrenginio nutiesėme vamzdį. Cisterna pastoviai užpildyta apie 2/3 vandens, kad jos neiškeltų. Įleidome tą patį siurblį su automatine plūde. Antrojo sklypo krašte – aukščiausioje vietoje, iškasėme naują drenažinį šulinį. Cisternai prisipildžius pilnai, siurbliukas išpompuoja apie 1 kub. vandens į naująjį drenažinį šulinį. Ties naujuoju šuliniu vamzdį įkasėme staigiu nuolydžiu link cisternos, jog vanduo vamzdyje neužsistovėtų ir nesušaltų žiemos metu. Naujam drenažiniam šulinui ryžomės dėl paprastos priežasties: jame nėra aukšto gruntinio vandens ir gruntas čia – smėlis. Jeigu pirmuoju atveju vanduo iš karto kaupėsi, tai šiuo atveju – šulinyje gruntiniai vandenys nesikaupia. Jis stovi tuščias ir jam telieja sugerti išvalytas nuotekas.
Taigi prie 1310 Eur. – tiek mums kainavo valymo įrenginys su įleidimu, dar prisidėjo 300 Eur. už cisterną ir jos transportavimą, 2 šulinio žiedai – 60 Eur., siurbliukas su plūde – 50 Eur. keletas vamzdžių – 30 Eur., “račioko” darbas 120 Eur. Suma sumarum galutinė suma šoktelėjo iki 1870 Eur.
5. Ateities planas. Nuotekų baseinas 🙂 O čia yra vieno šeimos nario ateities svajonė. Vietoje drenažinio šulinio padaryti baseiną, į kurį subėgtų išvalytas vanduo ir jo perviršis gražiai susigertų pro akmenukus.
***
Kodėl rinkomės “Feliksnavį” ir kaip sekėsi patiems jį įrengti, galima pasiskaityti šiame įraše “Nuotekų valymo įrenginys – jau mūsų kieme! O apie tuo metu populiarius nuotekų valymo įrenginių variantus ir svarstymus, kuris yra pats pačiausias čia: “Nuotekų valymo įrenginys. Kuris?”
Nebaigtos statybos pridavimas
Jeigu vis dar kyla klausimas, ar reikia leidimo 80 kv.m. namo statybai, tai į šį klausimą nuo 2017 m. atsakyti tapo kur kas lengviau: TAIP, reikia!
Bet trumpai apie tai, kuomet TAIP dar buvo NE.
Namo statybas pradėjome 2016 m. gegužę: II grupės nesudėtingą statinį (iki 80 kv.m.) už miesto ribų, nesaugotinoje teritorijoje. Tokiam statiniui nereikėjo nei projekto, nei leidimo iš savivaldybės architekto ar kokios kitos institucijos. Mūsų atveju vienintelis apsidraudimas turėti bent kokį popierėlį buvo – pažyma / leidimas statyti gyvenamą namą iš sodo bendrijos pirmininko. Tam kad būtume ramūs, jog vėliau nekils jokių nesklandumų, užklausėme ir visą tai patvirtinančią informaciją raštu gavome iš miesto rajono savivaldybės. Vienintelis reikalavimas, kuris galiojo 80 km.v. gyvenamam namui kaime/ rajone ir dar plius nesaugotinoje teritorijoje iki 2016 m. lapkričio mėnesio buvo atitikti B energetinę klasę. Plačiau apie tai ČIA.
Planavome, kad viskas vyks greičiau, bet taip greitai neįvyko ir namo pabaigti iki 2016 m. paskutinio dūžio nespėjome. O su Naujais atėjo ir naujos taisyklės!
Nuo 2017 m. pasikeitė Statybos įstatymas, kuriame atsirado ši prievolė: nesvarbu miestas tai, ar rajonas/ kaimas – STATYBOS LEIDIMO REIKIA, jeigu Jūsų gyvenamo namo plotas yra didesnis nei 50 kv.m. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net jeigu namas ir neviršys 50 kv.m., jis vistiek turės atitikti energinio naudingumo A klasę (plačiau Aplinkos Ministerijoje).
“Anksčiau nesudėtingo II grupės pastato (nuo 50 kv. m iki 80 kv. m bendrojo patalpų ploto, neįskaitant rūsio) SLD buvo privalomas tik statant mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pagal pakeistą reglamentavimą, norint statyti II grupės nesudėtingą gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje, reikės parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.”
Mums klausimas kilo iš karto toks: kaip neturint jokio dokumento, mes įrodysime, kada pradėjome savo namo statybas dar 2016 m., jeigu jas pabaigsime, pavyzdžiui, tik 2017 metų pabaigoje? Tuomet seks ilgas įtikinėjimų kelias ir pan., kurio mes tikrai nenorėjome. Taigi greituoju būdu išsikvietėme du matininkus. Savaitės bėgyje jau turėjome sklypo bei namo ir ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Už šiuos du darbus sumokėjome 100+150 Eur.
Su kadastriniais matavimais + sodo bendrijos pirmininko pažymą + sklypo nuosavybės dokumentais + prašymu įregistruoti nebaigtą namo statybą + deklaracija apie baigtą statybą (ūkinio pastato) nukeliavome į Registrų centrą ir užregistravome tiek namą (nebaigta statyba), tiek ir ūkinį pastatą (baigtą statybą).
O čia prašymo ir deklaracijos pavyzdžiai, kuriuos reikia pridėti Registrų centrui. Gal kam pravers.
- Prašymas nekilnojamo turto registre įregistruoti nebaigtą statybą (Prasymas)
- Deklaracija apie statybos užbaigtumą/ paskirties pakeitimą (DEKLARACIJA nuo 2016-04-04)
Ruošiame sklypą pamatams
Nugenėjus medžius, atėjo kitas etapas – velėnos pašalinimas ir sklypo lyginimas. Susiradome įmonę, kuri atlieka ne tik jau paminėtus darbus, bet ir gręžia polius bei juos užpila betonu. Apsidžiaugėme, jog nereiks blaškytis, galėsime darbuotis su tais pačiais žmonėmis.
Pirmiausia su lazeriniu nivelyru nustatėme keturis būsimo pamato kampus ir išmatavome aukščius. Kadangi mūsų sklypas turi šiokį tokį nuolydį, nusprendėme, jog jį lyginsime su kelio aukščiu, jog nesigautų duobėje, o vėliau jau pastačius namą, suformuosime šiokį tokį viso sklypo nuolydį. Jis turėtų būti labai nedidelis, galbūt apie kokia 20-30 cm. Taigi sukalėme keturis kuoliukus, ant kurių pažymėjome: kiemo aukštį ir būsimo rostverko aukštį. Vienoje sklypo pusėje reikėjo nukasti apie gerą pusmetrį, tuo tarpu kitoje pusėje – ne daugiau kaip 10 cm.
Iš vakaro susitikome su žmogumi, kuris lygins sklypą, apkalbėjome rytojaus darbus ir išsiskirstėme. Pirma klaida, kurią padarėme – kitą dieną, kai jis lygino, mes negalėjome dalyvauti viso proceso metu. Rezultatas – ten, kur reikėjo nukasti apie pusmetrį, jis tą ir padarė, bet padarė tą patį su visu pažymėtu plotu. Nesigilindamas į tai, kas pažymėta ant stulpelių, nukasė pusmetrį žemių ir ten, kur reikėjo pašalinti tik velėnos sluoksnį.
Dabar mes turėjome apie 40 cm gilesnę duobę, negu mums reikėjo. Taigi teko pirkti smėlio ir sklypą lyginti dar kartą, nes visos nukastos žemės buvo sumaišytos didelėje velėnos krūvoje. Štai tokia buvo kaina, už pasitikėjimą, jog toks, regis, iš pažiūros paprastas darbas, gali būti padarytas savarankiškai ir be priežiūros 🙂
Kadangi sklypas yra pakankamai smėlėtas, tuo pačiu pasidarėme ir susitvirtinome skalda įvažiavimą. Ateityje, kuomet reikės gręžti polius ir atveš betoną, jokia sunkiasvorė mašina įvažiavus, tikrai nebeišvažiuos, tad tuo kartu išsprendėme ir šią problemą. Atvežtą skaldą sulyginome su vibro plokšte.
O čia kiek visas šis malonumas kainavo:
- Pirmasis sklypo lyginimas 140 Eur. Traktoriukas rovė beržų šaknis, nuėmė velėną, lygino sklypą – 1 val./20 Eur.
- Technikos atvežimas – 60 Eur. Čia svarbu pažymėti, jog mes iš pradžių nepasiteiravome, kiek kainuos jos atvežimas. Pasirodo, žmogus ją vežėsi su sunkvežimiu, kuriam reikia mokėti kelių mokestį ir dėl to kaina yra bene dvigubai didesnė nei tiems, kurie vežasi ją priekaboje. Į Kauno rajoną, 20 km atstumu, dažniausia atvežimo kaina svyruoja apie 30 Eur.
- Skalda įvažiavimui 137 Eur.
- Vibro plokštė – paros kaina 48 Eur.
- Antrasis sklypo lyginimas – 160 Eur. Dirbo Bobcat`as – 6,5 val., 1val./25 Eur.
- Smėlis sklypo išlyginimui – 245 Eur.
- Smėlio atvežimas – 154 Eur.
- Pagalbininkas smėlio lyginimui – 30 Eur.
Iš viso 974 Eur., vietoje 385 Eur.
Tvarkome sklypą: medžių genėjimas
Prasidėjo sklypo paruošiamieji darbai statyboms, teko atlaisvinti vietą būsimiems pamatams. L. darbavosi su pjūklu, o R. tampė šakas ir dėliojo krūvon. Prieš pradedant genėjimo darbus, buvo atvykęs žmogus, kuris kitą savaitę nuims velėną ir lygins sklypą. Jis užklausė, ar turime leidimą pjauti medžius, o mums nei į galvą…
Sklypo plane nėra pažymėta nei vieno medžio, o ir berželiai, kuriuos norime pašalinti yra dar visai jaunučiai, tačiau internete radome informacijos, jog jeigu medžio kamieno skersmuo yra <20 cm., reikia pasitikslinti savivaldybėje dėl leidimo. Pasiskambinus išsiaiškinome, jog privačių namų valdose ir sodų teritorijose augančius medžius, galima pjauti be jo. Beje, klausimas dar buvo kilęs, kokiame aukštyje tą skersmenį reikia matuoti – tai atsakymas 1,3 m nuo žemės =), tad mūsų berželiams dar toli gražu buvo iki to.
Taigi po ilgų derybų dėl kiekvieno medžio, iš viso buvo nupjauti 22 berželiai, 2 pušys ir viena eglutė. Nors ir buvo gaila kiekvieno berželio, bet jų dar nemažai liko sklype, o pušys visos susispietę sklypo pakraščiuose, tad joms pasisekė labiau nei pastariesiems.
Nupjovus medžius, L. iš karto juos supjaustė ir sukapojo, jog greičiau išdžiūtų. Tad vasaros piknikams malkų jau turėsime =) Kitas klausimas, kur žmonės deda išrautų medžių šaknis? Apskambinus visus Kauno miesto žaliųjų atliekų sąvartynus, paaiškėjo, jog niekas nenori priimti medžio šaknų. Tai kur jas dėti?
Taip pat kadangi jau tų beržų turime, nusprendėme pabandyti nors viename iš jų išgręžti skylutę ir prisileisti sulos. Kadangi niekada to nebuvome darę, tai greituoju būdu surasta informacija: gręžti šiaurinėje pusėje, apie 70-80 cm nuo žemės, ne didesnę nei 2 cm skersmens skylutę. Taigi mes taip ir padarėme. Sula pradėjo varvėti iš karto!
Sklypo paieška ir pirkimas
Greitai persiorientavus nuo kotedžo pirkimo link namo statymo, dar greitesniu tempu pradėjome ieškoti žemės sklypo. Štai į ką atkreipėme dėmesį juos apžiūrinėjant:
- Atstumas. Norėjome, jog sklypas būtų nuo Kauno nutolęs ne daugiau kaip 15 km ir jį jį pasiekti būtų galima per 20-30 min.
- Komunikacijos. Norėjome ir ieškojome, jog sklype būtų atvesta elektra, o vandens išgavimas nebūtų galvos skausmas.
- Aplinka. Nenorėjome sklypo viduryje pievos, kuriame stovėtų tik mūsų vienas namas, o menamas kvartalas susikurtų tik po dešimt metų. Taigi kaimynai ir jau sutvarkyta infrastruktūra – kelias, apšvietimas, buvo nemažas privalumas.
- Gamta. Dideliu privalumu laikėme bent keletą medžių sklype.
- Pusės. Norėjosi, jog sklype būtų galima namą statyti taip, jog pagrindinės namo zonos galėtų būti nukreiptos į pietus.
Didžiausias iššūkis su kuriuo susidūrėme beieškant sklypo – vanduo. Iš pradžių pavyko rasti labai puikų sklypą su net 6 a. jam priklausančio pušyno Pyplių kaime (važiuojant apie 7 km už Ringaudų). Vieta, susisiekimas buvo tiesiog super., tačiau vanduo tame regione yra ypatingai žemai ir net 100 m gylio gręžinys negarantuoja, jog bus vanduo. Tokią informaciją išgirdome ne tik iš kaimynų, bet ir pasiskaitę įvairių kompanijų, kurios užsiima arteziniais gręžiniais, atsiliepimus apie tą vietovę. Netoliese buvęs sklypas taip pat atrodė labai puikus, bet išaiškėjo, jog ne tik tas sklypas, bet ir visas kvartalas atlydžio laikotarpiu skęsta.
Labai daug sklypų atmetėme kaip netinkamus, dėl to, jog kvartalai tik pradedami formuoti, nėra sutvarkyto kelio ir nežinia, kiek dar laiko reikėtų važinėti pievomis. Sklypai yra viduryje pievos, o kaimynai padrikai išsimėtę aplink.
Iš pradžių skeptiškai žiūrėję į sodų bendrijas, kiek vėliau pakeitėme nuomonę. Pradėję dairytis ir jose, radome visai neblogų variantų. Ir galiausiai po mėnesio lakstymo ir turbūt beveik visų įmanomų parduodamų sklypų apžiūros, mes radome savo sklypą =)
Kodėl nusprendėme pirktą tą ir būtent tą, ir į kokius kompromisus teko leistis atsižvelgiant į savo pačių išsikeltus kriterijus:
- Atstumas. Taip, jis yra šiek tiek toliau nei 15 km nuo Kauno, tiksliau – nutolęs visu 20 km. Iš pradžių tas atstumas šiek tiek kišo koją, tačiau įvertinus tai, jog važiuoji greitkeliu jis yra įveikiamas per 20 min. Taigi bent jau laiko atžvilgiu – savo kriterijų išlaikėme.
- Komunikacijos. Sklype jau buvo įvesta elektra. Apsiklausinėjome kaimynų – jie patenkinti vandeniu ir jį išgauna iš šachtinių šulinių. Juos kasa ir naujakuriai. Taigi jokių paslėptų pavojų dėl vandens neįžvelgėme.
- Aplinka. Sklypas yra soduose, tačiau privažiavimas iki sodų vartų yra asfaltuotas. Pats takas yra neilgas, jame 80 proc. naujų gyvenamųjų namų, elektriniai vartai, gatvės apšvietimas, kaimynai tvarkosi, gatvelė graži ir prižiūrėta, jokių apleistų lūšnelių ar neprižiūrėtų trobelių.
- Sklype auga jaunučiai berželiai ir pušys! Tai mus labiausiai pakerėjo. Ir medžiai išsidėstę taip, jog jie yra sklypo pakraščiuose, tad skiria nuo kaimynų ir gatvės. Už 200 m. yra tvenkinys, už 500 m. teka Nėris, kuri vingiuoja šalia didžiulio gražaus pušyno.
- Sklypo šiaurė ir pietūs yra ten kur ir reikia. Namas gali stovėti taip, jog terasa, svetainė, virtuvė ragautų pietų saulės.
Prieš perkant pasikalbėjome su sodų pirmininku, ar nėra paslėpta kokių netikėtumų, patikrinome sklypą per regia.lt, pasiskambinome į savivaldybės Urbanistikos skyrių, peržiūrėjome savininkų pateiktus dokumentus, įsitikinome, jog nėra jokių apsaugos zonų, kurios ribotų statybas, į ir nutarėme pirkti. Notarinius mokesčius mokėjome perpus, tad visa procedūra kainavo 56 Eur. Dokumentus susitvarkėme per savaitę.
Kadangi sklypą įsigijome balandžio viduryje, nedelsiant pradėjome karkasinio namo statybų pasiruošimo etapą.
Statome namą 