Skardinė stogo danga

Jeigu lietaus nubėgimo sistemą galima pasikabinti ir savo jėgomis, kažin ar verta tai daryti su stogo danga, jeigu tai pirmas kartas. Skarda gana kaprizingas reikalas – lakštai gana trapūs ir jautrūs įvairiems linkiams.

Mūsų stogo dengimas vyko dviem etapais: didysis namo stogas dengtas trise, tame tarpe ir stogdengio pagalba. Uždengėme per dvi dienas: suklojome lakštus be vėjalenčių. O štai su mažuoju stogeliu turėjome nuotykių.  Kurį laiką jis buvo be dangos, tad mes visą priestatą aptraukėme plėvele ir pavertėme į tokį gana baisų vaiduoklį.

Kartu su didžiuoju stogu jo nedengėme todėl, jog reiktų laipioti ant jo dedant namo stogo vėjalentes ir pakalimus. Tad buvo nuspręsta, pirmiausia padaryti šiuos darbus, o vėliau uždengti ir priestato stogą, tokiu būdu kiek įmanoma jį apsaugoti ir išlaikyti nesulankstytą.

Didįjį stogą užsidengėme spalio viduryje ir kai jau atėjo laikas mažajam stogui, atėjo ir gruodis. Pradėjo spausti ir orai, ir laikas, ir kiti darbai, tad buvo nuspręsta patikėti jį samdytiems darbininkams. Rinkomės iš dviejų variantų: netolimais gyvenančio kaimyno ir skelbiu varianto. Kaimynas vien tik už skardos lakštų suguldymą (grebėstai jau buvo paruošti ir išlyginti) 30 kv.m. stogo buvo paprašyta 600 Eur. ir numatomas darbų laikas – 3 dienos. Tuo tarpu iš skelbimo surasti stogdengiai paprašė perpus mažiau ir viską uždengė per 1 dieną. Tiesa, net ir pastaroji kaina yra gana didelė tokiam darbui ir tikrai buvo galima rasti už 250 Eur. , bet jau spaudė laikas ir oras, tad dingti nebebuvo kur.

Taigi apie tai, kuo mes dengėme. Stogo danga – klasikinė skarda, užspaudžiamu profiliu, dar kitaip vadinama click sistema. Ji montuojama paprasčiau nei valcuojami proficiliai, nes vienas su kitu susijungia paspaudus per briauną ir tam nereikia specialių replių. Lakštai buvo su standumo briaunomis, kurios gelbsti tuo atveju, jeigu grebėstai nėra idealiai lygūs.  Spalva, kaip ir langų bei durų – antracitas (RAL7016), tačiau su matiniu efektu.

Prieš klojant lakštus, ant kiekvieno iš jų klijavome tokią izoliacinę juostą, kuri turėtų sugerti barbenimo garsus. Jų yra įvairių pločių, nuo visai siaurų  5 cm iki 15 cm., mes rinkomės viduriuką – 10 cm. Atrodo smulkmena – juostelė, bet mes sunaudojome virš 11 rulonų, tai šiek daugiau nei 100 Eur.

Stogo dangą užsisakinėjome toje pačioje firmoje, kaip ir lietvamzdžius –  Nord profil. Pas juos darėme ir visus lankstinius: vėjaskardes, kraigą, laštakį, karnizą. Eskizą jiems nusiuntėme, iš tos pačios matinės skardos išlankstė. Žinoma, galima ir yra pirkti jau pagamintų šių detalių, bet jos kainuoja kone dvigubai, o ir spalva gali nežymiai skirtis.

Skardinė stogo danga: vėjalentės

Sudėjus pagrindinį stogą, atėjo eilė vėjalentėms. Jas sudėti nuomojomės stelažą 6 m aukščio. Iš pradžių norėjome imti dviem-trim savaitėm, tačiau patys pardavėjai paprotino, kad kaina mažesnė mėnesiui. Sumokėjome vos 28 Eur. Didžiojo stogo abu galus susidėjome dviese. Priestato stogelio vėjalentės, deja, vis dar laukia savo eilės ir matyt sulauks vasaros.

Klasikinė stogo danga – skardinis stogas

Jeigu nieko nepamiršome pridėti, tai stogo kvadratas: difuzinė plėvelė + stogo skarda +  lietaus nubėgimo sistema + lankstiniai + cinkuoti varžtai + izoliacinė juostelė + 300 Eur. stogdengiams – mums kainavo beveik 20 eur/ m2. Be lietaus nubėgimo sistemos ir stogdengių darbo stogo kaina  gavosi bev kelių centų 15 Eur/ m2.

p.s. apturėjome tokią nelaimę, abu telefonus paskandinome su labai vertinga foto-dokumentine medžiaga 🙂 tai renkame iš galiukų – ne viskas detalu, ne viskas pilna.

Stogas: lietaus nuvedimo sistema

Pabaigę darbus su karkasu, pajudėjome link skardos: stogo ir lietaus nuvedimo sistemos. Kodėl skardinis? O kodėl ne? Dažniausiai paplitę mitai: kaista ir barška, galbūt lieka tik mitais, jeigu pasistengi gerai jį įrengti.  O pliusai: kaina, išvaizda, įrengimo spartumas – visai neblogi svertai, pasirenkant būtent šią dangą.

Taigi viskas nuo pradžių. Pirmiausia, žinoma, sugulė grebėstai. Galbūt čia neverta per daug išsiplėsti: 2×14 cm storio lentos kas 14 cm., tai  tarp lentų centrų – 28 cm. Vienintelis gal didelis minusas yra tas, kad grebėstai turi būti suguldyti tikrai labai lygiai, jog paskui ir skarda nebūtų banguota. Tad teko šiek tiek pažaisti gaudant milimetrus, pakaišiojant 2-3 mm storio montavimo kaladėles. Grebėstus užbaigė tokia pati lenta, tik jau  nudažyta fasadui skirtais dažais. Prieš klojant stogą, ant tos lentos turi būti pakabinta  lietaus nuvedimo sistema. Sistemą reikia pakabinti prieš dengiant stogą, nes paskui laštakis trukdo prisukti latako laikiklius.

Lietaus nuvedimo sistema Flamingo

Lietaus nuvedimo sistemą tikrai galima susimontuoti pačiam. Kaip  tą padaryti, turbūt kiekvienas gamintojas prideda išsamias instrukcijas, kurias galima rasti ir internete, tad gal net ir neverta plėstis. Labai didelių paieškų pasirenkant pačią sistemą nevykdėme. Plastikinę iš karto atmetėme, o įmonė, kurioje užsisakėme dangą, siūlė Rukki arba Flamingo. Pastaroji  lenkų profiliuojama iš švedų plieno sistema,  mus kainos atžvilgiu pasirodė tinkama.

Plieninė lietaus nuvedimo sistema Flamingo – tai iš 0,6 mm storio plieno, kurio cinko masė ne mažesnė nei 275 g/m2, dengta PRELAQ RWS organine danga iš abiejų pusių po 35µm. Galbūt kol nesusiduri su pirkimu, negali įsivaizduoti, kiek dar visokiausių mažų priedelių: sujungimų, alkūnių, laikiklių ir t.t. reikės. Dėl to, jeigu jau norisi smulkmeniškai susiskaičiuoti ir įvertinti kainą, tai tikrai reikia  jų nepamiršti. Mums latakai ir lietvamzdžiai sudarė vos 35 proc. galutinės kainos, likusi dalis – priedai.  Komplektą sudarė: latakai (3 m), latako laikikliai, jungtys su užsegimu, latako dangteliai, santakos, keletas alkūnių, patys lietvamzdžiai ir lietvamzdžio laikikliai. Sistemos spalva tamsiai pilka – RAL 7011, nors stogo bei langų spalva RAL 7016, skirtumas yra nepastebimas.

Latakus susikabinome neskubėdami patys per dieną nuo ožio. Išsitempiame siūlą į vieną ir kitą pusę su reikiamu nuolydžiu ir pagal jį susisukome laikiklius bei susidėjome latakus. Kadangi laikikliai buvo sukami prie vertikalaus paviršiaus, tai viskas vyko sklandžiai ir greitai. Sudūrimus, sandarinome silikonu, o pačias jungtis dar sutvirtinome varžtais, kad gavusios didesnę apkrovą neišsiskėstų ir neatsikabintų.

Lietaus nuvedimo sistemos montavimas

Tiesa, lietvamzdžių tame etape, kol dar nesutvarkytas namo fasadas, nekabinome. Juos kabinsime kiekvieno namo kampe, tad nuolydis buvo formuojamas nuo namo centro  į abu galus. Esame matę variantų, kai kabinamas tik vienas lietvamzdis viename namo gale, tai atrodo gana keistai. Per visą stogo ilgį nuolydis gaunasi gana didelis ir pats latakas kabo labai kreivai. Tuo tarpu kai tas nuolydis išcentruojamas, jis ne taip ryškiai pastebimas.

Sistemą pirkome iš tos pačios firmos, iš kurios užsisakėme ir stogo dangą – Nord profil. Sakė, jeigu paminėsime bloge, tai padarys nuolaidą. Minime 🙂 Nuolaidą padarė. Beje, iš pradžių norėjome kvadratinės formos lietvamzdžių ir laštakių, bet mus labai greitai atkalbėjo: kaupiasi nešvarumai, vanduo ir t.t. , reikia dažniau valyti, tad visgi likome prie klasikinių apvalių formų.

Stogo difuzinės plėvelės montavimas

Difuzinę plėvelę rinkomės patikimo ir gerai žinomo gamintojo Tyvek siūlomą produktą Tyvek® Pro + Tape – dviejų sluoksnių kvėpuojančią difuzinę membraną su lipnia juosta. Kodėl šią? Turbūt pagrindis kriterijus buvo tas, jog įvertinus kainos, kokybės ir laiko sąnaudas, mums ji pasirodė tinkamiausias variantas.

Kaip pasirinkti difuzinę plėvelę?

Štai ką mums pavyko išsaiškinti ir į ką mes patys atsižvegėme renkantis difuzinę plėvelę: membranos sluoksnis, vandens stulpo aukštis, garų pralaidumas. Svarbiausias matmuo čia yra membranos sluoksnio storis, kuris speficikacijose žymimas – mikronais (μm). Jeigu prie produkto jo nėra nurodyta arba jis nesiekia 100 μm (sienoms 175 μm) – medžiaga tiesiog neatliks savo funkcijos, tad pinigai ir darbas bus į balą.

Dažniausiai prie difuzinių plėvelių yra nurodytas pačios membranos storis, dar kitaip vadinamas gramatūra (g/m2), tačiau jo nereiktų maišyti su membranos funkcinio sluoksnio storiu, kurio dažnas gamintojas net nenurodo. Gramatūra yra svarbi montavimo momentu, kad montuodamas plėvelės nepažeistumei. Tuo tarpu jau sumontavus ją,  svarbiausia tampa funkcinis medžiagos sluoksnio storis, kuris nusako, kaip plėvelė atliks savo darbą dėl temperatūrų skirtumo, vėjo, vandens, UV ir t.t.

Dar vienas parametras, į kūrį derėtų atkreipti dėmesį – vandens stulpo aukštis, mmH2O. Stogui jis turėtų būti ne mažesnis nei 1000. Kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų. Kaip jis gali ten patekti ir išbūti? Vanduo ant plėvelės gali susikaupti ir išbūti tais atvejais, kai nepakankamai įtempta plėvelė, atsiranda užtvaros iš po stogo danga patekusių šiukšlių, stogo dengimo metu ir pan.

Vandens garų pralaidumas. Šis rodiklis turėtų būti kuo didesnis, mažiausia tenkinanti vertė įvairių šaltinių teigimu, neturėtų būti mažesnė nei ~ 1300 g/m2/24h. Ši savybė nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Kuo didesnis medžiagos garų pralaidumas, tuo sausesnė bus konstrukcija.

Kokią pasirinkome mes?

Kaip ir minėjome, rinkomės įvairiais testais (jų galima rasti nemažai viešai skebiamų ir prieinamų) išbandyto gamintojo Tyvek plėvėlę. Stogams jie siūlo Soft, Solid ir Pro. Mes pasirinkome Tyvek Pro+Tape, kuri naudojama apšiltintų šlaitinių stogų vandens ir vėjo izoliacijai. Membranos storis 175 μm, garų pralaidumas – 3000 g/m2/24h, vandens stulpo aukštis >1930 mmH2O, be to, ji jau turi lipnią juostą. Iš pradžių svarstėmė galimybę pirkti be lipnios juostos, tačiau pati juosta vienam rulonui kainuoja 42 Eur., tad kainos skirtumas ~20eur ne mūsų naudai. Mūsų pasirinktos plėvelės 1m2 kainavo 1,50 Eur., kadangi stogo kvadratūrą nėra didelė, nematėme reikalo ieškoti kažko pigiau ar rinktis nežinomo gamintojo produktą.

Plėvelę stogui klojome trise, tai padarėme per dvi dienas. Iš pradžių šiek tiek gal buvo neramu, ar viskas pavyks, tačiau darbas iš tikro nėra sudėtingas ir gana sklandžiai vykstantis, net ir pirmą kartą. Šiame video, iš kurio mokėmės ir mes, labai aiškiai viskas pavaizduota:

Išridenę pirmąją juostą, jos kampus prišaudėme su kabiašaudžiu, taip pat keletą užtvirtinimų į gegnes. Tuomet sukalėme makaronus su vyniakale, ant makaronų prisisukome lentą, jog galėtume ant jos pasilipę ridenti antrą juostą. Pirmosios juostos 20 cm palikome laisvos, ji vėliau eis į lietvamzdį. Tokiu pat principu: plėvelė, kabiašaudis, makaronai, lenta – nukeliavome iki stogo viršaus. Tuomet tą patį darėme su kita puse. Vėl keliavome nuo apačios į viršų, o viršuje abi plėveles perdengėme viena su kita. Namo šonams rekomenduojama palikti apie 20 cm užleidimams, bet mes palikome šiek tiek daugiau.

Karkasinis namas: stogo konstrukcija

Visi, kurie užsiima statybomis, sutiks, jog čia galioja kitoks laiko skaičiavimas. Laikas čia bėga, jeigu ne trigubai, tai bent du kartus greičiau. Nuo paskutinio įrašo praėjus pusantram mėnesiui, nemažai šoktelėjome į priekį: stogo karkasas padarytas, plėvelė uždengta, jau ir grebėstai sugulę laukia stogo dangos! Langai po ilgų kančių ir dvejonių, abejonių ir dar visokio galvos skausmo irgi užsakyti, net namo spalva išsirinkta! Ruduo – tinkamas metas rašyti, turbūt ir skaityti.

Taigi apie paskutinius vasaros darbus – karkaso pabaigimą. Surinkus sienas – kitas etapas stogas. Jam teko vėl pavargti su medienos ieškojimu vasaros pabaigoje – tokiu metų laiku medis tampa gana deficitine preke. Stogui ieškojome 5x20x600 cm  apie 3 m3 gegnių ir 10x15x600 cm  1,5 m3 murlatų (gulekšnių). Apie tai, ar pirkti jas impregnuotas ar ne, bloguose radome įvairių diskusijų. Visgi mūsų pačių nuomone, nuo kiauro stogo turi gelbėti ne impregnuota mediena. Tačiau taip jau atsitiko, kad pirkome mes impregnuotą, nes kitokios nei jau neimpregnuotos neturėjo. Be to, ir kaina (mūsų pačių nuostabai) skyrėsi gana neženkliai  5 Eur. už 1 m3. Žinoma, tas impregnavimas, buvo ne vakuuminis, todėl tai tik labai teorinis dalykas – regis, šliūkštelta  praskalauti kibiru dėl spalvos.

Prieš pradedant konstruoti stogą dar pasirūpinome lubų sijomis. Mūsų lubos bus medinės dėl dviejų priežasčių: pirma, žinoma, dėl grožio :), antra, dėl nenorėjimo sukti, glaisyti ir dažyti gipso sau virš galvos. Lubų sijos 10×20 cm. Kol kas jų niekaip neapdirbome ir dar netvirtinome, tiesiog suklojome kas 80 cm.  Sijos tapo ir labai geru pagrindu susikloti keletą lentų, ant kurių vaikščiojom konstruojant stogą.

Pradedant dėlioti stogo konstrukciją , svarbus klausimas – kokio gi nuolydžio stogą daryti. Mes norėjome rasti aukso viduriuką tarp stataus ir plokščio. Išbandėme keletą variantų programoje, tačiau visgi galutinį tašką padėjo realūs, jau pastatyti, namų pavyzdžiai. Apsisprendėme dėl savojo – 27 laipsniai. Jeigu kažkam kiltų klausimas ir ieškotumėte, kaip greitai pasiskaičiuoti, kokio nuolydžio stogas bus, kokio matmens bus kontrukcija, tai internete yra krūva naudingų lentelių, kurios puikiai teoriškai iliustruoja nuolydį. Štai viena iš jų:

Pradėjome nuo pagrindinio stogo, jo ilgis 12m., kadangi stogas pakankamai lėkštas nusprendėme gegnes guldytis ant trijų laikančiųjų murlotų. Centrinis murlotas pakabintas  – 230 cm. aukštyje, ramsčiai sustatyti beveik kas 2,9 m., o  gegnių ilgis –  5,5 m., jas  guldėme  65 cm. žingsniu.

Mažesniajam stogui nedarėme labai stiprios konstrukcijos, nes stogo ilgis tik 3,8 m., todėl nusprendėme, kad užteks tik centrinio murloto.  Kraigo aukštis – 190 cm., gegnes dėjome kas 55,5 cm. pagal vatos plotį, nes priestato stogą planuojame apšiltinti. Taip nuspręsta dėl to, jog lubų aukštis žemiausiame taške bus tik 240 cm., (40 cm žemesnis nei namo), tai planuojame palikti jas atviras, neuždaryti, o daryti šlaitines lubas. Vainiko mazgai buvo tvirtinami metalinėmis plokštelėmis, o pačios gegnės prie apatinio namo murloto  tokiais specialiais gegnių kampais iš abiejų pusių.

Dirbome trise, per dvi dienas suguldėme lubų balkius ir surinkome stogo konstruktyvą. Tiesa, gegnės buvo tik paguldytos ant stogo nežiūrint nei atstumo tarp jų, nei lygumo plokštumoje. Dar keletą dienų užtrukome jas lyginant, tai buvo jau vieno žmogaus darbas . Taip pat uždaryti tarpai tarp gegnių, nes būtent šioje vietoje susijungs perdangos apšiltinimas su sienų apšiltinimu. Vėliau buvo nupjaustyti gegnių galai, kadangi pakalimas bus ne pagal stogo nuolydį, o statmenas sienoms, gegnes reikėjo pjauti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

Kol kas tiek. Linkėjimai iš rudenėjančio ir vis dar saulėto ofiso!