Aukšti gruntiniai vandenys: ką daryti su nuotekomis?

Prieš beveik du metus sklype įleidome “Feliksnavis” nuotekų valymo įrenginį. Metus prastovėjo nenaudojamas (tiesiog pripildytas vandens), o dar vienerius – veikia visu pajėgumu. Taigi atėjo laikas pasidalinti patirtimi dviem pagrindiniais klausimais:

1. Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys?
2. Kaip veikia planas išvalytas nuotekas leisti į atvirą drenažinį šulinį.

Trumpai apie priešistorę. Tuo metu, kai statėme nuotekų valymo įrenginį, turėjome tik vieną sklypą – 6.5 a., šiuo metu šį plotą jau esame padvigubinę. Sklypas, kuriame įrengtas nuotekų valymo įrenginys, yra šiek tiek žemiau naujojo sklypo atžvilgiu. Pirmajame sklype, kuriame vyksta veiksmas, gruntiniai vandenys kaupiasi 1 – 1,2 m gylyje. Sklypas apsuptas medžių, kuriuos norėjome išsaugoti. Taigi vietos, kur tas įrenginys galėjo nutūpti – ne per daugiausiai. Numatyta įrenginio vieta: įspausti jį tarp beržų ir pušų. Apie 8 m nuo namo ir apie 5 m nuo kaimynų (dabar jau nuosavo) sklypo. Dėl to įrenginio dydis ir jo įleidimo niuansai mums buvo svarbiausi veiksniai.

***

Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys praėjus metams?

Kas mums pasirodė pliusas, pasirenkant būtent šį įrenginį – tai galimybė pasileisti jį patiems. Tiesiog, pradedi atlikti reikalus ir visas mechanizmas užsikuria pats. Patikrinta, veikia. Per tuos metus jokio kvapo nebuvo ir nesijautė. Veikia tyliai ir jokio triukšmo namie nesigirdi. Tad tų 8 m atitraukimo, regis, užtenka.

Dar vienas svarbus niuansas dėl aukštų gruntinių vandenų. Bijome, jog paties įrenginio neiškeltų. Rinkomės šį BVĮ, kadangi jis į gruntą remiasi ne plokščiu padu, o smaigaliu. Dėl to nereikia įleisti betoninio pado. Jeigu vistiek kyla nerimas dėl iškėlimo, įmonės atstovai siūlo išbetonuoti salelę virš įrenginio. Mes jos nebetonavome, o per šiuos du metus BVĮ matė ir šilto, ir šalto.  Niekas jo neiškėlė, nesutraiškė ar nedeformavo.

Ar veikia atviras drenažinis šulinys?

O štai čia ir prasidėjo visas linksmumas ir galvos skausmas tuo pačiu metu. Veiksmų eiga  buvo tokia:
1. Planas atmestas. Uždara talpa, kurią dažniausiai siūlo gamintojai, mums atrodė visiškai netinkamas ir nepriimtinas variantas. Kodėl? Dėl to, kad reikia nuolat tą vandenį kažkur išpylinėti. Jeigu nėra upelio ar kokio kito vandens telkinio šalia, per mėnesį išlieti  sklype 5-6 kubus, kai lauke yra – 15 C, skamba kaip visiška nesąmonė.

2. Planas neveikia. Atviras drenažinis šulinys. Pirmoji idėja buvo iškasti atvirą drenažinį šulinį ir tiesiog paeksperimentuoti. Klausimas buvo, ar nuotekos spėtų susigerti į gruntą, jeigu turime vieną laisvą rentinį susigėrimui. Įstatėme šulinyje ir sklendę, jeigu šis planas nepavyktų, kad išvalytos nuotekos nešliūkšteltų atgal į patį valymo įrenginį. Ar veikė mūsų planas? Ne! Esant vasarai – viskas gerai, atėjus rudeniui, ypač tokiam, kuris buvo pernai, gruntiniai vandenys pakilo aukščiau ir niekas nesigėrė. Galiausiai viskas pradėjo bėgti per šulinio viršų.

Aukšti gruntiniai vandenys ir drenažinis šulinys

3. Laikinas planas. Atviras drenažinis šulinys + siurbliukas. Laikinai, kol sugalvosime, kaip čia dabar suktis, įleidome siurbliuką su plūde į drenažinį šulinį. Vandeniui šulinyje pasiekus tam tikra lygį, siurbliukas automatiškai įsijungdavo ir vandens perteklių tiesiog išleisdavo ant sklypo. Visiška nesąmonė, kai ir taip lyja be perstojo ir viskas aplinkui pramirkę.

4. Planas veikia. Uždara siurblinė + naujas drenažinis šulinys. Kol dar neužklupo žiema, priėjome prie tokio sprendimo. Iki tol buvusį drenažinį šulinį panaikinome. Kadangi jau turėjome ir antrą sklypą – tai vietos fantazijai turėjome kur kas daugiau. Nusipirkome panaudotą 3 kubų cisterną, į ją tiesiai iš nuotekų valymo įrenginio nutiesėme vamzdį. Cisterna pastoviai užpildyta apie 2/3 vandens, kad jos neiškeltų. Įleidome tą patį siurblį su automatine plūde. Antrojo sklypo krašte – aukščiausioje vietoje, iškasėme naują drenažinį šulinį. Cisternai prisipildžius pilnai, siurbliukas išpompuoja apie 1 kub. vandens į naująjį drenažinį šulinį. Ties naujuoju šuliniu vamzdį įkasėme staigiu nuolydžiu link cisternos, jog vanduo vamzdyje neužsistovėtų ir nesušaltų žiemos metu. Naujam drenažiniam šulinui ryžomės dėl paprastos priežasties: jame nėra aukšto gruntinio vandens ir gruntas čia – smėlis. Jeigu  pirmuoju atveju vanduo iš karto kaupėsi, tai šiuo atveju – šulinyje gruntiniai vandenys nesikaupia. Jis stovi tuščias ir jam telieja sugerti išvalytas nuotekas.

Taigi prie 1310 Eur. – tiek mums kainavo valymo įrenginys su įleidimu, dar prisidėjo 300 Eur. už cisterną ir jos transportavimą, 2 šulinio žiedai – 60 Eur., siurbliukas su plūde – 50 Eur. keletas vamzdžių – 30 Eur., “račioko” darbas 120 Eur. Suma sumarum galutinė suma šoktelėjo iki 1870 Eur.

5. Ateities planas. Nuotekų baseinas 🙂 O čia yra vieno šeimos nario ateities svajonė. Vietoje drenažinio šulinio padaryti baseiną, į kurį subėgtų išvalytas vanduo ir jo perviršis gražiai susigertų pro akmenukus.

***

Kodėl rinkomės “Feliksnavį” ir kaip sekėsi patiems jį įrengti, galima pasiskaityti šiame įraše “Nuotekų valymo įrenginys – jau mūsų kieme! O apie tuo metu populiarius nuotekų valymo įrenginių variantus ir svarstymus, kuris yra pats pačiausias čia: “Nuotekų valymo įrenginys. Kuris?”

Pamato apšiltinimas ir užpylimas

Pagaliau pabaigėme reikalus su pamatu. Apšiltinome pamatą iš vidaus polistirolu EPS100,   pirkome iš karto supjautus 100x50x5 cm. Kadangi mūsų rostverko aukštis taip pat 50 cm, tai atkrito pjaustymo darbai. Vidines pamato pertvaras šiltinome tik po 1 m tose vietose, kur jungiasi su išorine siena.

Prilipdėme ir tarpelius sandarinome „Penosil Easypro“ putomis, taip pat naudojome tokius grybukus, kuriais polistirolą pritvirtinome prie pamato, jog vėliau pilant smėlį neatsikabintų. Užtrukome dviese gerą pusdienį. 30 m2 polistirolo Senukuose su akcija kainavo 79 Eur., papildomai grybukai ir putos dar 24 Eur.

O štai čia papildomi darbai, kai pamiršti pamate palikti angą komunikacijoms! Žinoma, dar suveikia ir kiaulystės dėsnis, pataikyta ant armatūros.

Užpylėme smėliu 40 cm (rostverko aukštis 50 cm). Paskaičiavome, jog reiks 40 kubų, tad su šiokia tokia rizika užsimesdami tik 2 kubus viršaus, užsakėme. Lygiai 40 kubų mums kainavo 310 Eur., 4 mašinos po 80 Eur. 1 kubas smėlio po 6 Eur (fr. 0-4). Kalbėjome, jog viskas bus su sąskaitomis, bet galiausiai jokių čekių ir sąskaitų vežėjas nepateikė, tad liko patikėti, jog tiek 40 kubų tikrai yra mūsų kieme.

Štai kaip atrodo, toks kiekis smėlio.

Savaitgaliui išsinomavome traktoriuką, su kuriuo nuveikėme visai nemažai darbų. Prieš supilant ir išlyginant smėlį, paklojome pagrindinius kanalizacijos ir vandens vamzdžius namo viduje, taip pat nuvedėme penkiagyslį varinį elektros laidą nuo namo iki numatomos dėžutės vietos ir elektros laidą iki tos vietos kur planuojame statyti orapūtę.

Kanalizacijos vamzdis viduje PVC 110 – 11 m (19 Eur.), vandentiekio vamzdis D32 – 25 m. (15 Eur.) Varinis penkiagyslis elektros kabelis (5×6) – 20 m. ( 33,80 Eur.), raudonas kabelio šarvas su virvute – 20 m.  (10,60 Eur.),  elektros laidas (3×1.5) orapūtei- 20 m. (8,20 Eur.), techninis vamzdelis laidui – 20 m. (9,75 Eur.).

Dar pusdienį pasimosikavome su grėbliu ir kastuvu ir palikome natūraliai trombacijai. Taigi pirma diena buvo skirta rostverkui ir komunikacijoms, na o antra diena – nuotekų šalinimo įrenginio montavimui. Jis jau mūsų kieme! Kas, kur, kaip ir kodėl – parašyme netrukus. Beje, traktoriuko nuoma savaitgaliui – 100 Eur. ir plius gero tėčio paaukotas savaitgalis jo valdymui.

Vandens paieškos

Vienas pirmųjų darbų įsigijus sklypą buvo vandens paieškos. Kadangi sklypas soduose, abejonių nekilo, jog čia jo turi būti. Apsiklausėme kaimynų – visi turi šulinius, 3-4 žiedai, skaidrius ir geriamas vanduo. Vanduo negiliai, dėl to iš karto kilo įtarimas, kad gali būti prastos kokybės, bet tų kurių teiravomės, patvirtino, jog išfiltravus viskas gerai. Tiesa,  keletas kaimynų pasakojo apie vieną išsišokėlį, kuris užsimanė pasidaryti gręžinį. Pasiekus 80 m gylį atsivėrė kažkokie Neries sieros klodai, tad vanduo buvo netinkamas. Reikėjo dar tiek pat kastis žemyn, o vandens kokybė ten tokia pat kaip ir šuliniuose. Ką gi, ir mes nusprendėme šiek tiek pataupyti, nebūti išsišokėliais  ir pirmai pradžiai daryti ne vandens gręžinį, o kasti šulinį.

Vietos, kur kasime šulinį, paieškoms pasirinkome labai jau archajišką ir liaudišką būdą. Susiradome šulniakasius. Atvažiavo. Būrė būrė su virgulėmis ir nustatė aukso gyslos vietą bei gylį. Užtikrino, kad 3 m gylyje vanduo čiurškia, tad reikia pasirūpinti 4-5 rentiniais. Visa ši procedūra iš šono atrodė gana juokingai ir įtartinai, bet ką mums žinoti, mes tokių galių neturime.

Gysla pasirodo eina įstrižai per visą mūsų sklypą ir pagal visą jos lokaciją sutapo taip, jog geriausia šuliniui vieta yra sklypo kampe, tačiau pažeidžia 3 m apsaugos zoną nuo kaimyno sklypo ribos. Tuščio besiribojančio sklypo šeimininkai pretenzijų neturėjo. Kiek vėliau radome informaciją, jog sodų bendrijose inžineriniams statiniams yra taikomas tik 1 m atstumas:

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad sodo sklype  pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. (Šaltinis: Statybos inspekcija).

Su rezervu nusipirkome 6 rentinius: 0,75 m aukščio ir 0,90 m skersmens. Vieno kaina – 30 Eur., atvežimas 45 Eur.

Taip jau atsitiko, jog tą dieną, kai kasė šulinį, vietoje negalėjome būti. Ir čia prasidėjo įdomybės. Pradėjo jie kasti ir vanduo pasirodo ne 3 metrų gylyje, bet jau srove varo suleidus du rentinius. Vietoj to, kad derintų ir spręstu su mumis, kaip ir ką čia padarius, jie gudruoliai nuėjo pasikonsultuoti pas mūsų kaimyną (A). Kaimynas (A) juos paprotino daugiau ir giliau nekasti, nes nieko gero nesigaus. Taigi jie dar suleido vieną rentinį ir darbą baigė. Siurbliuko, kuris palengvintų darbą ir nereiktų vandens semti kibirais, žinoma, jie neturėjo.

Vėliau susitikus su kaimynu (A), jis patikino, jog vandens negeria ir net indų neplauna, nors prieangyje stovi vandens valymo filtrai. Mums tai pasirodė gana keista. Juokinga ši istorija pasidarė tuomet, kai susitikome su  kaimynu (B), kuris pažįstamas su kaimynu (A). Pasirodo, kad kaimynas (A)  šiek tiek niūriau nupiešė visą situaciją nei ji yra iš tikrų. Galbūt pamatęs, kad mūsų šulinys naudosis ta pačia vandens gysla, kaip ir jo, šiek tiek išsigando dėl vandens kiekio savo šulinyje. Mat kaimynas (B) patikino, jog ir indus plauna, ir vandenį jis tikrai geria. Bet dėl netikusių šulniakasių, ką čia pyksi ant kaimyno 🙂

Taigi situacija tokia. Turime trijų rentinių šulinį. Jame nusistovėjo vandens lygis – 1 pilnas rentinys, kadangi beveik pusę paskutinio rentinio išlindę, tai vanduo kaupiasi kažkur 1,2 m gylyje. Ateityje planuojame, jog reikės suleisti dar bent vieną rentinį, kad būtų daugiau rezervo. Nors siurbliuku ištraukus visą vandenį jis vėl prisipildo akimirksniu. Vanduo skaidrus, bet šiek tiek jaučiasi geležies kvapas/skonis. Kol kas dar nevežėme į labararoriją, planuojame tą padaryti netolimoje ateityje, kaip ir aptaisyti rentinių šonus.

 Šulinio kaina:

• Gyslos paieška 50 Eur.
• 6 rentiniai 180 Eur.
• Atvežimas rentinių 45 Eur.
• Šulinio kasimas 135 Eur.
• Klijai šulinio tarpams 8 Eur.

Viso 418 Eur.

Gal kažkam pravers besiribojančio sklypo kaimynų sutikimas dėl statinio atstumo nuo sklypo ribos. Parsisiųti čia: Sutikimas-dėl-šulinio