Fasado apdaila: ar verta rinktis medines dailylentes?

Šis įrašas susidėliojo nepadoriai ilgas. Gal dėl to, kad tiek pati medžiaga – mediena, tiek pats darbas – fasado apdailos tvirtinimas, buvo kone pats smagiausias darbas. Juk iš statybinio vaizdo, pradėjo ryškėti tikrasis namo veidas.

Aprašėme viską, kas šovė į galvą: nuo labai paprastų ir, regis, akivaizdžių dalykų, iki to, kas ir mums patiems buvo nauja. Galbūt kažkam ši patirtis bus naudinga ir įdomi, prieš nusprendžiant, norisi to natūralaus grožio ar visgi neverta su juo kankintis.

Ar medinės dailylentės yra kaimietiška?

Aplink mus tikrai yra daugiau skeptikų, kurie vienareikšmiškai sako medžiui ir natūralumui – NE. Didžiausias argumentas yra laiko ir lėšų sąnaudos. Ir su tuo negalima nesutikti. Juk pasirinkus natūralią medžiagą, ji reikalaus dėmesio. O kas nori savo laiką ir pinigus skirti papildomam dažų stiklainėliui? Visgi… nedaug tokių, bet jų yra. Tai pirmiausia pradėkime nuo to, kodėl tikrai NE, o visas likęs tekstas – o kas, jeigu TAIP.

Natūralus medis labai veikiamas aplinkos, todėl dailylentes reikia impregnuoti, kartais nuvalyti nuo kerpių ar samanų, jas stipriai veikia UV spinduliai, temperatūra. Tai reiškia, kad jų vaizdas metams bėgant keisis kur kas labiau ir greičiau nei dirbtinės apdailos. Priklausomai nuo tų pačių reiškinių stiprumo, vietos, kur namas stovi, ir pasirinktų impregnanto bei dažų kokybės – kas 5 ar 10 metų, reikės jas atnaujinti. Taigi, jeigu neketinate jų valyti, šveisti ir dažyti patys: tai reiškia nemažas nuolatines išlaidas. Ir tai labai svarbus argumentas. Na, kas nori, kas 5 metus brūžinti teptuku?

Kodėl TAIP? Nes gražu. Tiesiog. Natūralaus medžio išvaizda yra pagrindinis motyvas, kodėl tokias dailylentes renkamasi. Dar būtų galima pridėti – natūralumas ir ekologiškumas. Nors kai kurioms dailylenčių rūšims galima surasti medienos imitacinę apdailą, atskirti tokias dailylentes nuo tikrų, ypač iš arti, nesunku. Tie, kas renkasi natūralų medį, myli natūralų medį – tai tikrai nebus argumentas, jog kažkas atrodo taip kaip medis, bet nėra medis. Ir čia kaip ir visi argumentai baigiasi 🙂 Kam grožis yra aukščiau už praktiškumą – nepasiginčysi.

Nieko nauja čia nepasakysime, bet… renkantis fasado apdailą svarbu atsižvelgti į tai, kur namas stovės. Žinoma, kiekvienam savo, bet urbanistinėje zonoje – natūralus grynuolis kartais atrodo gana keistai. Mes gi kuriamės tarp pušų, netolimoje kaimynystėje – dar bent trys rąstiniai namai. Natūraliai įsiliejame į tą aplinką, į kurią ateiname. O jeigu kažkas mano, kad medinės dailylentės yra kaimietiška atgyvena, tai su tuo norėtume pasiginčyti. Keletas pavyzdžių iš Pinterest, kur medis atrodo dar ir kaip šiuolaikiškai.

 

Kokią medieną pasirinkti namo fasado apdailai?

Dažniausiai lauko apdailai naudojama eglė, pušis arba maumedis. Kuo skiriasi šių medinių dailylenčių išvaizda? Mes namo fasadą apkalinėjome pušinėmis dailylentėmis, nes šios medienos raštas mums gražesnis. Pakalimams obliavome šiek tiek eglės. Tai štai keletas pastebėjimų, jeigu svarstote eglę ar pušį rinktis.

medeliena
Eglinės, pušinės, maumedžio dailylentės

Eglės mediena yra balsva, joje yra daugiau smulkių šakelių, pati lenta dažniausiai būna labiau pasišiaušusi. Džiūnant eglės ląstelės „užsidaro“, dėl ląstelių sandaros eglė įsiurbia mažiau drėgmės nei pušis ir todėl mažiau deformuojasi dėl drėgmės. Ją dažyti yra sunkiau, ne taip lengvai slysta teptukas, bet dažas įsigeria geriau. Tai reiškia, jog ir dažų išeiga bus didesnė.

Pušis turi rausvesnį atspalvį, joje yra mažiau smulkių šakų, bet jeigu jau yra, jos kur kas didesnės. Rievės pailgos,  pati mediena sakingesnė – kartais tie sakai tarsi padengia visą dailylentės paviršių. Pušies balana lieka „atvira“, o užsidaro tik branduolys, dėl to jos gali sugerti daugiau drėgmės. Pušinės dailylentės yra glotnios, dėl to dažyti yra kur kas smagiau, lengviau, išeiga mažesnė, nes dažo sugeriamumas mažesnis. Tai reiškia, jog jas arba reikės dažyti greičiau nei eglines dailylentes arba iš karto padengti bent 3 kartus.

Su maumedžiu kol kas dar nedraugavome, jį pasilikome terasai. Maumedis –  toks eglės ir pušies miksas – smulkiai šakotas, atspalvis gali varijuoti nuo itin gelsvo/ rusvo iki rausvo. Kadangi jo nebūtina nei impregnuoti, nei kitaip apdoroti, itin dažnai maumedis paliekamas natūraliai senti ir pilkėti.

Mediena dar skirstoma į klases: A (AB), B, C. Kategorijos skirstomos pagal šakotumą, obliavimo kokybę, šakų kiaurymes, žievės įaugimus, sakų maišelius, puvinius, spalvos pokyčius. Kuo žemesnė kategorija, tuo medienos kokybė prastesnė, tačiau kaina mažesnė. Išorės fasadui rekomenduojama ne žemesnė nei B klasės, vidui – A klasės kokybės kategorija.

Lauke montuojamos dailylentės turi būti džiovinamos iki 14-16 %, o maumedis – 18%. Kiek mums užtruko patiems išobliuoti dailylentes, jas nusidažyti, kokius dažus pasirinkome, galima rasti šiame įraše Fasadas: renkamės dažus, renkamės spalvą. Mūsų fasadas apkaltas 90 mm pločio ir 20 mm storio pušinėmis dailylentėmis. Dailylentės gali būti su špuntu (jų yra įvairių tipų), jos susileis viena į kitą ir neliks atvirų tarpelių. Gali būti ir be špunto. Techniškai dailylentės su pilnu špuntu jungiasi geriau, tačiau išorėje į tarpus patekus drėgmei, mediena gali pradėti plėstis ir deformuoti konstrukciją. Mes obliavomės be špunto, suapvalintais kraštais ir jos montuojamos paliekant vėdinamus oro tarpelius. Štai keletas pavyzdžių, kaip gali atrodyti dailylentės. Atrodo menkniekis, bet kartais nuo vieno ar kito suapvalinto kraštelio, gali priklausyti viso namo charakteris.

dailylentes
Medinių dailylenčių špunto tipai / stiliai

Preliminariais paskaičiavimais fasadui (be pakalimų) mums reikėjo apie 120 kv.m., tačiau realybėje pridėjome dar keletą kvadratų. Kartais pasitaiko kokia nedaili šaka ir norisi ją išpjauti, tokiu būdu gali išsimesti ir pusę dailylentės. Mes rinkomės iš to ką turėjome gana kruopščiai, kad šakų būtų kuo mažiau. Tad galiausiai dar prisireikė papildomai apie 30 kv.m. Dalį likučių sunaudosime pakalimams, dalį – virš langų, durų angų.

Medinių dailylenčių tvirtinimas / montavimas

Dar vienas svarbus klausimas, kokių stiliumi – horizontaliai ar vertikaliai, dailylentes montuoti?  Iš karto apsisprendę nebuvome. Vėlgi čia labai pagelbėjo Pinterest ir galiausiai priėjome prie išvados, kad vertikaliai tvirtinamos yra arčiau mūsų skonio.

Apšiltinus namą Paroc extra (fasado šiltinimas), visas fasadas buvo apkaltas 2 cm storio, 5 cm pločio makaronais, 60 cm žingsniu, tik aplink langų ir durų angas makaronus kalėme visu perimetru. Tarp Paroc extra vatos ir dailylentės atsirado 2 cm tarpas, kuriuo ventiliuoja oras.

Pakalimų plotis turi būti mažiausiai 30 cm, rekomenduojama apie 60 cm. Mes jį darėme dar šiek tiek platesnį – 65 cm., taip namas atrodo platesnis, optiškai jo tūris padidėję, kas yra svarbu statant nedidelį namą ir siekiant, jog jis neatrodytų striukas.

makaronai
Aplink langus ir duris makaronus tvirtinome visu perimetru. Tai uždarėme tarpą, per kurį gali patekti vabzdžiai
IMG_5916
Namo kampas: dailylentė, makaronas, Paroc vata

Dailylentės apačia turi būti nupjauta 45 laipsniu kampu, kad lietaus lašai galėtų nulašėti ir kuo mažiau kauptųsi drėgmės. Tarp dailylenčių ir žemės rekomenduojama palikti apie 20-30 cm tarpą.

IMG_5896

Prieš montuojant dailylentes rekomenduojame kažkiek laiko palaikyti jas lauko sąlygomis. Žinoma, ne tiesiogiai ant lietaus, bet kad drėgmė susivienodintų. Tai svarbu dėl tarpelių tarp dailylenčių, kurie keičiasi atsižvelgiant į santykinį oro drėgnumą. Tarp dailylenčių tarpai privalomi, kad ši galėtų plėstis. Jeigu montuosite apdailą karštuoju sezonu (tas kelias savaites per metus, kai šviečia saulė 🙂 ir paliksite tik 2 mm tarpelius, yra rizika, jog paskui drėgnuoju sezonu, to tarpelio neužteks ir išsiplėtusios lentelės pradės versti ir skėsti vieną kitą.

Taip pat svarstant, kokį tarpelį palikti, labai svarbu įvertinti  dailylenčių storį. Kuo storesnės lentos, tuo greičiau išnyksta tarpai atsiradę dėl drėgmės. Taigi, kuo storesnės dailylentės, tuo jos daugiau plėsis ir tam joms reikia erdvės. Mes dailylentes rudenį laikėme apie mėnesį lauke, kalėme jas, kai buvo santykinai drėgna, tad palikome po 2 mm tarpelius. Štai kaip keičiasi tarpelis pavasarį, priklausomuo nuo to, kokia namo pusė: pietinėje pusėje – apie 2.5 mm., rytinėje –  apie 1.5 mm, o šiaurinėje pusėje tarpelio beveik ir nebeliko.

pietūs

rytinė pusė

šiaurinė

Kuo tvirtinti  fasado dailylentes: medsraigčiais ar vinimis?

Esame ne kartą matę, kai dailylentės yra pritvirtinamos korozijai neatspariais medsraigčiais ar vinimis, kurie rūdija ir po savimi palieka rausvus takelius.  Ir tai labai gadina bendrą vaizdą. Mes tvirtinome nerūdijančio plieno C2 varžtais. Kas mums svarbu buvo renkantis: pirma, kuo mažesnė galvutė. Norėjosi, kad tvirtinimas matytųsi kuo mažiau. Tačiau būna ir variantų, kuomet tvirtinimas matosi ir jis atrodo gražiai. Antra, kad varžtas būtų su pritraukimo funkcija. Renkantis varžtus dažnai pardavėjai siūlė be pritraukėjo, bet iš asmeninės patirties, tikrai rekomenduotume rinktis būtent su juo.

Kodėl ne cinkuoti vinys? Šaudant visuomet lieka bent jau minimali įduba šovimo metu, ir joje renkasi drėgmė. Reguliuoti  vinies įsmigimo gylį yra gana sudėtinga ir reikia būti tikrai įgudusiu.  Be to, kartais reikia pareguliuoti dailylentės pritraukimo stiprumą, tai daryti su prisukamu medsraigčiu yra kur kas lengviau.

IMG_1860

Pirkome šiuos medsraigčius iš Ottensten. Pirmai pradžiai pasiskaičiavome, jog iki 3000 vnt. turėtų užtekti, tačiau vėliau papildėme atsargas dar 1000 vnt. Kažkaip pasibarsto jie vis kur į šoną, o ir namo galuose, kur aukštis siekia 6 m., reikėjo ir pakalimus iš karto prisukti, tuo pačiu kai buvo išnuomoti pastoliai. Varžtai mums kainavo apie 6oo Eur.

Sukant medsraigčius turi būti paliktas 20 – 25 mm atstumas nuo lentos pakraščio, nuo galų – mažiausiai 70 mm., jeigu šie atstumai bus mažesni, dailylentės gali suskilti.

Sienų ir langų užbaigimai

Vertikaliai tvirtinamas dailylentes galima prikalti be šoninių lentų namo galuose ir taip minimaliai užbaigti be lango apvadų. Jeigu kur nors matėte taip padaryta, tai atkreipkite dėmesį dar ir į tai, kad dažniausia būna įmaišyta skirtingo storio dailylenčių, kad sienos kraštas užsibaigtų gražiai pilna lenta, o ne tarkime 3-5 cm plona juostele. Kitu atveju tikslia išskaičiuoti, kad tiek iki sienos, tiek iki lango krašto ateitumėte pilna dailylente , gali būti sudėtinga.

Jeigu visgi pavyks tai padaryti, tai tokiu atveju apdaila tęsiama kitoje sienoje toliau. Mums nors ir pavyko pabaigti visur beveik pilna dailylente, mes pasilengvinome sau dalią ir nusprendėme, jog visgi tiek namo kampus, tiek langus užbaigsime apvadais. Kol kas apvadai laukia savo eilės… O taip atrodo namo kampai be apvadų.

IMG_1845

IMG_1846

Dar vienas svarbus klausimas. Ar dėjome iš dailylenčių apačios tinklą nuo vabzdžių? Ne, nedėjome. O nedėjome dėl to, jog vatą prie pamato guldėme į metalinius lovelius, kurie uždarė visą fasadą nuo vabzdžių bei graužikų patekimo tarp tvirtinimo tašelių, Paroc extra vatos ir dailylenčių (kam tie loveliai, įrašas ČIA). Ta pati situacija yra ir su langų bei durų užbaigimais – tarpą uždaro makaronas. Tokiu būdu niekur neliko atviro 2 cm tarpo, per kurį galėtų koks gyvis patekti.

IMG_5898

IMG_5904
Lango užbaigimas. Sumuštinis: dailylentė, vertikalus makaronas, vatas ir lango kraštas, kurie abu sujungti sandarinimo juosta
IMG_5908
Durų užbaigimas. Sumuštinis: dailylentė, vertikalus makaronas, vatas ir durų kraštas, kurie abu sujungti sandarinimo juosta

Kaip sumontuoti, kad tarpai tarp dailylenčių ir varžtai būtų vienodi?

Atrodo, kas čia tokio, dailylentės vienodos, tarpeliai tarp jų vienodi – imi ir suki. Bet realybėje viskas truputį kitaip. Žiūrėk,  pusę milimetro kažkur pritrūko, neprispaudei ir jau per keletą dailylenčių visa siena pradėjo keliais milimetrais griūti į šoną. Ten, kur dailylentės 2,75 m aukščio, tai sugaudyti nėra taip sunku, tačiau kur siekė 6 – 5 m., sugaudyti tarpelius milimetrų tikslumu pasidaro gana sudėtinga. Kitas klausimas, ką daryti, kad varžtai būtų tiesiai vienoje linijoje?

Ką mes darėme?

  1. Siūlas. Namo kampų apačiose, nuo vieno iki kito kampo, ištempėme siūlą, pagal kurį lygiavimo dailylenčių apačią.
  2. Pieštukas. Kad varžtai būtų visi vienoje linijoje, atsimatavome žingsnius ir kiekvienos dailylentės, su pieštuku švelniai žymėjome varžtų žingsnius kartu su kampainiu. Daug smulkaus ir kruopštaus darbo – turbūt galima sugalvoti ir kažką gudriau 🙂
  3. Šiam reikalui nusipirkome Stanley Cubix lazerinį nivelyrą (kainavo 50 Eur), kuriuo kartas nuo karto tikrinome, ar dailylentės tvirtinamos tiesiai ir nesvyra į vieną ar kitą pusę.
  4. Naudojome 2 mm montavimo kaladėles tarp dailylenčių.

hdr

Darbų pasidalinimas

Dailylenčių montavimui buvo patikėtas vyriškajai pusei. Pjaustymas ir žymėjimas – moteriškajai. Dailylentės buvo 6 m ilgio, pjaustėme jas po 275 cm., taigi nuo kiekvienos lentos liko po 50 cm. Jas sunaudojome tuose tarpuose tarp langų, virš durų, vietose, kur baigiasi kraigas. Būtų buvę idealu, jeigu tie 50 m tiktų pakalimams, tik kad pas mus jie yra po 65 cm. Išeiga nebuvo tobulai apskaičiuota, tad liko šiek tiek galiukų. Galiausiai tai turbūt neišvengiama, o kartais iš tų galiukų gimsta dar ir visai neblogų daiktų, kurie tampa nepamainomi statybų metu. Kaip kad šie sukonstruoti laipteliai, kurie metus tarnavo kaip pagrindinis laiptas patekti į namus :).

IMG_0031