Namo dažymas: kiek ir už kiek

Namo perdažymas arba, tiksliau sakant, antrasis dailylenčių padengimas lazūra.

Trumpai primenant, kodėl lazūra, o ne pilnai dengiantis dažas: norėjome palikti medienos struktūrą, kad būtų išlaikyta kuo daugiau natūralumo. Plačiau apie gamintojo ir spalvos pasirinkimą čia.

Dar prieš renkantis fasado apdailą, sulaukėme ne vieno komentaro apie tai, kad atsibos, kas keletą metų perdažinėti, koks tai alinantis ir varginantis darbas,  kaip brangu ir t.t. Kažkaip šiai dienai norėtųsi tik pasakyti: Ot ir ne!

img_6156

Dar kartą visiškai nemokama reklama, nes gerą daiktą visai negaila reklamuoti. Vokiečių gamintojo Remmers dekoratyvinė, tirpiklinė išorės medienos apsaugos lazūra HK-Lasur yra kažkas visiškai nerealaus.  Jeigu dar nesate susidūrę, išbandę ir nežinote, kas tai per daiktas:

  • ši lazūra yra trys viename: impregnantas, gruntas ir lazūra, o tai reiškia, kad atkrenta nemažai darbo mosuojant teptuku;
  • apsaugo medieną nuo drėgmės ir mėlynijimo, sustabdo grybelio plėtimąsi ir dėl padidinto kietųjų dalelių kiekio užtikrina apsaugą nuo vabzdžių;
  • nenusilupa ir netrūkinėja;
  • labai gerai ir lengvai dengiasi. Palyginimui, savo lauko wc naudojome Tikkurila skaidrius dažus, jie sunkiau gėrėsi ir vietomis palikdavo ruoželius;

Lentelės buvo nudažytos tik vieną kartą dirbutvėse dar rudenį prieš jas prisukant. Apie tai, kaip vyko pirmasis dažymas: ČIA. Antrasis dažymas pakartotas vasaros pabaigoje, nors ir buvo planuota tik sušilus orams.  Taigi šis, iš pažiūros ilgas ir varginantis darbas, buvo patikėtas dailiajai lyčiai. Nieko nušveisti, nugramdyti nereikia. Lazūra po pirmpojo karto gražiai visur įsigėrusi: niekas neatsilupę, neatsikilę, nenutrupėję.

hdr
Namo perdažymas

Tik op ir yra!

Antrasis dažymas dar smagesnis reikalas nei pirmasis. Lazūra nebe taip stipriai įsigeria, tepasi kaip per sviestą! Gražiai, lengvai sau slysta: jokių ruozelių, nuvarvėjimų, nukapsėjimų. Pirmasis dažymas užtruko šiek tiek ilgiau nei planavome. Tad planuodami perdažymą, mintyse šiek tiek avansu pridėjome ir tikėjome, kad per savaitgalį bus padaryta. Gal skambės ir įtartinai, bet R. pati viena visą namą perdažė per gerą pusdienį!  PUSDIENĮ! Tai apie kokius pasiteisinimus, laiko gailėjimus, dūsavimus čia galima kalbėti?

Kodėl taip greitai? Langų ir durų apvadai dar nebuvo sumontuoti, todėl nieko apsiklijuoti nereikėjo. Apvadus du kartus taip pat nudažėme prieš juos sumontuojant į savo vietą. Tas pats buvo padaryta ir su namo pakalimais ir vėjalentėmis, tam, kad paskui nereikėtų nieko saugoti. Sutaupėme ir laiko, ir nervų.

Spalva: nuo gelsvos iki pilkos

Po pirmojo dažymo, kaip ir reikėjo tikėtis,  nemažai geltonio savyje turinčios pušinės dailylentės netapo pilkomis. Tačiau antrasis kartas padėtį kur kas pagerino ir namas įgijo norimą spalvą. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad kiekviena dailylentė turi vis skirtingą atspalvį, priklausomai nuo to, kokio sakingumo ji buvo. Tuo ši lazūra skiriasi nuo visa dengiančio dažo, tačiau tas mažas tonų svyravimas suteikia natūralumo ir gyvumo. Jis pastebimas tik esant gana arti namo. Pasirinktos spalvos pavadinimas – silbergrau RC 970 (Nr.2257).

cropped-img_0927.jpg

 

img_2985
Pilkos atspalviai: matosi medienos raštas

Lazūros išeiga ir namo perdažymo kaina

Ir čia dar vienas malonus siurprizas. Iš viso pas mus yra apie apie 120 kv. m. perdažomo ploto. Pirkome Remmers 20 l kibirą, kuris skirtas 240 kv.m., kaina – 200 Eur. Pirmuoju kartu sunaudojome apie 60 proc. Antruoju kartu susinaudojo žymiai mažiau ir dar liko apie 10 proc., tai yra kokie 2 l lazūros. Planuojame vasarą nutepti trečią kartą visą pietinę pusę, kurioje yra vitriniai langai ir dengiamo ploto nedaug. Turėtų būti kaip tik.

Tai grįžtant prie to, ar verta…Remmers rinkomės ir lubų dailylentėms 🙂

***

Priešistorė:

 

Fasadas: renkamės dažus, renkamės spalvą

IMG_6150.jpg

Prieš galutiniai nuspręsdami, kaip atrodys mūsų fasadas: kaip tarpusavyje derės stogas, lietaus nubėgimo sistema, dailylentės ir langai, peržiūrėjome krūvą nuotraukų internete. Vėliau tiesiog pravažiuodami ir pamatydami mums patinkančios spalvos namą, prie jo stabtelėdavome ir nusifotografuodavome. Tokiu būdu ne tik atsirinkome, kas mums patinka, bet dar svarbiau, tai kas nepatinka.

Kokios spalvos fasado norėsime, žinojome nuo pat pradžių. Pilkos. Atrodo nieko čia sudėtinga, bet kai pradedi rinktis ir dairytis – tų pilkų atspalvių visa galybė. O kur dar spalvos intensyvumas: nuo šviesiai iki tamsiai ir atgal. Žinoma, tai labai subjektyvus dalykas ir dėl grožio nesiginčijama, yra ir galybė straipsnių, kaip reiktų derintis spalvas, į ką atkreipti dėmesį ir pan. Viena iš tokių dažniausiai linskniuojamų taisyklių: jeigu jau derini pats ir nelabai pasitiki savo akimi, namo eksterjere nereikėtų maišyti daugiau nei trijų spalvų.

Jeigu, kažkas abejoja dėl spalvų tarpusavio derėjimo, pvz., Tikkurila iš karto siūlo jų pačių padarytus derinius fasadams. Juos galima rasti ČIA. Dar geresnis dalykas yra Tikkurilos programėlė, kuri leidžia įsikelti savo brėžinį, namo foto ir pan., ir susidėlioti kaip viskas atrodys. Visai patogus  ir greitas būdas pasitikrinti.

Bet turbūt būtų šiek tiek keistoka, rinktis dažus ne pagal specifikaciją ar gamintoją, o tik pagal spalvą.

img_6156

Dažų gamintojas

Nors iš anksto turėjome savo favoritus, aplankėme Pinotex, VivaColor, Dulux, Fintex atstovus. Visgi viską pasvėrus, mes nekeitėme savo nuomonės ir pasirinkome vokiečių gamintojo Remmers dekoratyvinę, tirpiklinę išorės medienos apsaugos lazūrą HK-Lasur. Kodėl šią? Tai nulėmė keli faktoriai:

  • ši lazūra yra trys viename: impregnantas, gruntas ir lazūra, o tai reiškia, kad atkrenta nemažai darbo mosuojant teptuku;
  • apsaugo medieną nuo drėgmės ir mėlynijimo, sustabdo grybelio plėtimąsi ir dėl padidinto kietųjų dalelių kiekio užtikrina apsaugą nuo vabzdžių;
  • nenusilupa ir netrūkinėja;
  • labai gerai ir lengvai dengiasi. Palyginimui, savo lauko wc naudojome Tikkurila skaidrius dažus, jie sunkiau gėrėsi ir vietomis palikdavo ruoželius;
  • minimali dažymo temperatūra +5C, tuo tarpu kitų dažų svyravo iki +10C, o juk rudens naktys jau gana vėsios;
  • bene svarbiausias aspektas – jais jau esame dažę ir jie paliko gerą įspūdį. Dažai tikrai lengvai ir gražiai pasidengia, susigeria ir bent kol kas, praėjus keliems metams po dažymo, negalime nieko bloga pasakyti.

Spalva

Reikėtų pradėti nuo to, ko mes nenorėjome – o mes nenorėjome pilnai dengiančių dažų. Taip, jie ilgaamžiškesni, jiems suteikiama ilgesnė garantija, o tai reiškia ir mažesnė priežiūra ir ilgesnėje laiko perspektyvoje mažesnės sąnaudos. Ko mes norėjome – o mes norėjome palikti medienos struktūrą, kad būtų išlaikyta kuo daugiau natūralumo. Taigi  dairėmės į skaidriuosius dažus, todėl greitai  teko nusileisti ant žemės – didelis spalvų pasirinkimas čia nelepina. Štai tokia yra pagrindinė Remmers lazūros paletė. Šias spalvas  atstovai turėjo iš karto.

untitled-1

Jeigu norite daugiau pilkos, yra ir daugiau. Tik iš šios antrosios paletės lazūros reikėtų laukti apie dvi savaites. Taip pat prisidės ir papildomos kelios dešimtys eurų.

untitled-2

Tai štai kaip greitai tie visi svarstymai ir ieškojimai, koks pilkos atspalvis ir intensyvumas turėtų būti, baigėsi. Pažiūrėjus dažytus medienos pavyzdžius gyvai pas atstovus, mums tiko ir patiko pilka iš pagrindinės paletės. Spalvos pavadinimas – silbergrau RC 970 (Nr. 2257). Užbėgant kitiems įrašams už akių, stogo danga ir lietaus nuotekų sistema, langai ir durys bus antracito spalvos (arba kitaip 7016 RAL). Štai taip atrodo po pirmojo dažymo:

Grįžtant prie to, ką gi mes dažome. Mūsų fasadas bus apkaltas 90 mm pločo pušinėmis dailylentėmis. Paskaičiavome, jog fasadui reikės jų apie 120 kv.m. Remmers kibiras 20 l skirtas 240 kv.m., kaina – 200 Eur. Taigi pirmajam dažymui kaip tik.

img_6179
Medinio fasado dažymas

Kadangi dažymo darbai vyko jau rudenį, tai persikėlėme į tėčio dirbtuves, kur buvo pakankamai vietos ir dažyti, ir džiūti, ir kurį laiką pasandėliuoti. Gamintojas deklaruoja, jog  lazūra nudžiūva per 12 val. ir dar keletą dienų gali jaustis šioks toks lipnumas. Tas tiesa, paviršius visiškai nebelipo po 3-4 dienų. Iš pradžių atrodė, jog darbas eis gana greitai ir per savaitgalį įveiksime. Tačiau galiausiai dviese dirbome keturias dienas su gerais viršvalandžiais.

Lentutes dabar nudažėme tik vieną kartą, antrą kartą jas planuojame dažyti pavasarį, kai jos jau bus ten, kur ir joms priklauso. Po pirmojo dažymo pasakyti, kokia bus tikroji spalva – gana sudėtinga. Nudžiūvus dirbtuvėse jos atrodė šiek tiek melsvos, vėliau lauke – šiek tiek kakavinės.

Keliose vietose, kol dar nesudėjome mažojo stogelio, ant kurio vėliau visai nesinorės vaikščioti, dalį dailylenčių ir pakalimų nudažėme iš karto antrą kartą, tik juos sukalus. Skirtumas akivaizdus! Pagaliau pilka ima viršų  🙂

img_0915