Nebaigtos statybos pridavimas

Jeigu vis dar kyla klausimas, ar reikia leidimo 80 kv.m. namo statybai,  tai į šį klausimą nuo 2017 m. atsakyti tapo kur kas lengviau: TAIP, reikia!

Bet trumpai apie tai,  kuomet  TAIP dar buvo NE.

Namo statybas pradėjome 2016 m. gegužę:  II grupės nesudėtingą statinį (iki 80 kv.m.) už miesto ribų, nesaugotinoje teritorijoje.  Tokiam statiniui nereikėjo nei projekto, nei leidimo iš savivaldybės architekto ar kokios kitos institucijos. Mūsų atveju vienintelis apsidraudimas turėti bent kokį popierėlį buvo – pažyma / leidimas statyti gyvenamą namą iš sodo bendrijos pirmininko. Tam kad būtume  ramūs, jog vėliau nekils jokių nesklandumų, užklausėme ir visą tai patvirtinančią informaciją raštu gavome iš miesto rajono savivaldybės. Vienintelis reikalavimas, kuris galiojo 80 km.v. gyvenamam namui kaime/ rajone  ir dar plius nesaugotinoje teritorijoje iki 2016 m. lapkričio mėnesio  buvo atitikti B energetinę klasę. Plačiau apie tai ČIA.

Planavome, kad viskas vyks greičiau, bet taip greitai neįvyko ir namo pabaigti iki 2016 m. paskutinio dūžio nespėjome. O su Naujais atėjo ir naujos taisyklės!

Nuo 2017 m. pasikeitė Statybos įstatymas, kuriame atsirado ši prievolė: nesvarbu miestas tai, ar rajonas/ kaimas – STATYBOS LEIDIMO REIKIA, jeigu Jūsų gyvenamo namo plotas yra didesnis nei 50 kv.m.  Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net jeigu  namas ir neviršys 50 kv.m., jis vistiek turės atitikti energinio naudingumo A klasę (plačiau Aplinkos Ministerijoje).

“Anksčiau nesudėtingo II grupės pastato (nuo 50 kv. m iki 80 kv. m bendrojo patalpų ploto, neįskaitant rūsio) SLD buvo privalomas tik statant mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pagal pakeistą reglamentavimą, norint statyti II grupės nesudėtingą gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje, reikės parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.”

Mums klausimas kilo iš karto toks: kaip neturint jokio dokumento, mes įrodysime, kada pradėjome savo namo statybas dar 2016 m., jeigu jas pabaigsime, pavyzdžiui, tik 2017 metų pabaigoje? Tuomet seks ilgas įtikinėjimų kelias ir pan., kurio mes tikrai nenorėjome. Taigi greituoju būdu išsikvietėme du matininkus.  Savaitės bėgyje jau turėjome sklypo bei namo ir ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Už šiuos du darbus sumokėjome 100+150 Eur.

Su kadastriniais matavimais + sodo bendrijos pirmininko pažymą + sklypo nuosavybės dokumentais + prašymu įregistruoti nebaigtą namo statybą + deklaracija apie baigtą statybą (ūkinio pastato)  nukeliavome į Registrų centrą ir užregistravome tiek namą (nebaigta statyba), tiek ir ūkinį pastatą (baigtą statybą).

O čia prašymo ir deklaracijos pavyzdžiai, kuriuos reikia pridėti Registrų centrui. Gal kam pravers.

• Prašymas nekilnojamo turto registre įregistruoti nebaigtą statybą (Prasymas)
• Deklaracija apie statybos užbaigtumą/ paskirties pakeitimą (DEKLARACIJA nuo 2016-04-04)

Karkasinis namas: sienos

Kitas didelis žingsnis mūsų statybose: karkaso kontrukcija, kurią taip pat darome patys.  Ją renkame iš 45mm x 140mm statramsčių, kuriuos statėme pagal vatos plotį (55 cm), aukštis 270 cm. Mediena džiovinta ir kalibruota. Pasiskaičiavome, jog iš viso reikės apie 5 m3 medienos pirminiam karkaso etapui (1m3 kaina 220 Eur.)

Čia leido įkišti nosį ir pamatyti, kaip vyksta medienos paruošimo darbai. Štai taip atrodo 4 kubai medienos – mūsų namo sienos.  Jas atsivežėme patys iš Utenos.

Kai kurie statramsčiai dar turėjo šiek tiek žievės, tai vyko ir nužievinimo darbai. Papraščiausias variantas – didesnius plotus su kirviu greituoju būdu nužievinti, bet yra ir toks patogus kalto tipo peilis, skirtas būtent šiems darbams, jeigu ploteliai mažesni, siauresni.

Savaitgalį vėl į pagalbą buvo išsikviestas tėtis. Per dieną pastatėme visas sienas. Tiesa, tik patį pirminį karkasą, be sutvirtinimų ir durų, langų angų. Karkasas buvo kalamas paguldytas ant žemės, o tik vėliau statomas ten, kur jam ir priklauso stovėti. Viską šaudėme 90mm rievėtomis vinimis su akumuliatorine viniakale, todėl tai paspartino mūsų tempus.  Kiek vėliau namo kampai buvo sutvirtinti  kampeliais ir pats karkasas pritvirtintas prie pamato. Naudojome M10x120 mūro varžtus.

Jeigu pirmojo karkaso pastatymo daliai reikia bent dviejų žmonių, tai antroji dalis –  tvirtinimai, gali būti padaryta ir vieno žmogaus. Tarpuose, kurie nėra kampuose, nesiriboja su langais ar durimis, dėjome tik vieną skersinį per vidurį. Tie tarpai, kurie remiasi prie durų, buvo tvirtinami dvigubais, kai kur trigubais skersiniais. Kadangi langai dideli, tai juos tvirtinome papildomais balkiais iš šonų. Viršuje taip pat dėjome vieną balkį stačiai. Sienas tvirtinome įstrižainėmis.Vieną vidinę sieną, kuri skiria miegamuosius, joje yra dvejos durys ir dar planuojame ant jos kabinti tv, palikome kol kas be istrižainės. Manome, jog ją reikės surišti osb plokšte, nes ši siena turės atlaikyti nemažai.

Kadangi 8o kv.m. statyboje, kuriai nereikia leidimų, negali būti ilgesnių nei 6 m nešančiųjų konstrukcijų, tai svetainę nuo valgomo kirs toks balkis, ant kurio bus dedamos sijos. Jis yra 6 m ilgio, ir ant jo gulės lubų balkiukai. Anie gyvačiokai gi svers nemažai, todėl buvo nuspręsta, kad naudosime klijuotą siją. Tokią pat siją dėjome ir virš terasos, kuriai teks nemaža stogo dalis. Sija – 140×200 mm klijuota eglė, atsparumo klasė GL24. Šios sijos nėra kažkoks deficitas, ir jų specialiai užsakinėti nereikėjo, todėl nuvažiavę į Kazlų Rūdą, jas parsivežėme tą pačią dieną, kainavo 180 Eur. Jas jau spėjome užkelti taip pat.

Štai kaip šiai dienai atrodo karkasas, dar trūksta kelių įstrižainių,frontonų karkaso ir panašiu detalių, kurios bus montuojuomos kai bus sustatytos gegnės.

Kitas etapas – lubų sijos ir stogo konstrukcijos. Sijas planujame daryti 100×200 cm. Nestandartinis matmuo, tad rasti jų sausų šiuo metu – sudėtinga. Dažniausiai pjauna kvadratus, bet iš patirties žinome, jog kvadratinės sijos linksta, dėl to geriausia, kai jos yra stačiakampės. Tad šiuo metu užsiimame medienos paieška.

Karkasinio namo vizija

Mūsų karkasinio namo vizija arba karkasinio namo projektas. Gal truputį atbuline tvarka, bet prieš ryškėjant karkasui, norisi bent jau minimaliai nušviesti ir apie tai, ką gi mes statome.

Su sprendimu statyti karkasinį namą, gimė ir kitas sprendimas – norime kažko panašaus į skandinavišką stilių: daug medžio, natūralumo, jaukumo.Vienam iš mūsų patinka šiek tiek grubesnio, atšiauresnio stiliaus dizainas. Kažkas panašaus į tai:

Kitam šiek tiek ramesnis, svajingesnis, gal net šiek tiek jūrinis variantas. Pavyzdžiui šis variantas:

Yra variantų, kurie ir abiems atrodo visai nieko.

Kas mums abiems labai patinka ir, manome, reikalinga – tai terasa. Dėl jos abu – vienbalsiai. Ypač jeigu dalis terasos yra po stogu ir ja gali mėgautis ne tik saulėtomis dienomis, bet ir lietingais vakarais.

Manome, jog namas turi susilieti su aplinka, kurti bendrą dermę. Mūsų sklypas, kuris apsuptas pušų ir beržų, ypač tinkamas medinukui. Taigi prisižiūrėję skandinaviškų grožybių norime bent dalį jų perkelti ir pritaikyti savo statomam karkasiniam namui.

Dėl ko mes sutarėme prieš perkeliant savo viziją ant popieriaus lapo:

1. Dėl langų. Jų norime didelių, iki žemės. Geriau vienas didelis nei du vidutiniai. Kodėl? Todėl, kad aplinkui gamta, beržai, pušys, o jas norisi visada matyti: gulint lovoje, sėdint prie židinio, pietų stalo ir t.t.
2. Terasa yra privaloma. Dalis jos turi būti po stogu ir idealiauiu variantu, turi pasislėpti arba būti įleista tarp sienų, jog vėjai pro ausis nešvilptų.
3. Poreikiai erdvėms: virtuvė + valgomasis, svetainė, du miegamieji, vonios kambarys, tambūras, katilinė.
4. Krosnelė/ židinys. Nors tai nemažas šalčio tiltas į namus, ir gyva ugnis namuose – prabanga, nusprendėme, kad namų be dūmų nėra ir rizikuojame turėti jaukumą su visomis pastangomis, kad nereikėtų namuose nešioti vilnonių kojinių.
5. Apdaila: medis. Išorėje ir kiek įmanoma (nepersistengiant) jo viduje.

Namo kvadratūra – be projekto žinia galima statyti 80 kv.m. namą, dėl to nekilo abejonės, jog šalia bus ir atskiras ūkinis pastatą-priestatą, kuris atlikts katilinės ir sandėliuko funkciją. Tokia patalpa tikrai pravers, kai  namo kvadratūra nėra didelė ir joje glaudžiai išdėliotos būtiniausios erdvės. Priestate galėsime laikyti dviračius, padangas, žoliapjovę ir  kitus retai naudojamus daiktus ir t.t.

Taip pat braižant išplanavimą, nenorėjome atiduoti kvadratų koridoriams, dėl to patekimai į erdves yra iš bendros erdvės, taip susitaupo bent 4-5 kv.m., o tai jau yra nemažai. Kol kas dar svarstome galimybę, ar nereikėtų į wc turėti dvigubų durų, t.y. ir iš vieno miegamojo. Tačiau tai dar ant klaustuko, atsakymo ieškome. Sklypas dėkingas, nes visas pagrindines erdves ir langus, terasą galima nukreipti į pietus, ką mes ir padarėme. Taigi galiausiai buvo pasirinktas toks variantas. Namas 80 kv.m. ir priestatas dar 15 kv.m. Štai kaip viskas turėtų atrodyti.

Paprastas, nieko įmantraus, bet tokį ir įsivaizduojame: minimalistinį, bet jaukų.

Nesame iš tų, kurie itin griežtai laikosi plano. Kuriame ir svajojame čia ir dabar. Žinome tik tiek, jog namas neabejotinai bus kalamas lentelėmis, o stogas skardinis. Kol kas lieka tik galutinai nuspręsti dėl spalvinės gamos. Vizijose jis varijuoja nuo tamsiai iki šviesiai pilko. Priestato apdaila turėtų skirtis, tad kol kas dar neapsisprendėme. Galbūt akmens plytelės (skalūnas).

Taigi neturime galutinio varianto, pačio pačiausio su spalvų kodais ir lietvamzdžių dizainu. Galbūt kai kam tai gali kelti šiurpą, bet mes į tai žiūrime daug papraščiau. Juk statome sau, kaip norėsime, taip ir pasidarysime : )

Sklypo paieška ir pirkimas

Greitai persiorientavus nuo kotedžo pirkimo link namo statymo, dar greitesniu tempu pradėjome ieškoti žemės sklypo. Štai į ką atkreipėme dėmesį juos apžiūrinėjant:

1. Atstumas. Norėjome, jog sklypas būtų nuo Kauno nutolęs ne daugiau kaip 15 km ir jį jį pasiekti būtų galima per 20-30 min.
2. Komunikacijos. Norėjome ir ieškojome, jog sklype būtų atvesta elektra, o vandens išgavimas nebūtų galvos skausmas.
3. Aplinka. Nenorėjome sklypo viduryje pievos, kuriame stovėtų tik mūsų vienas namas, o menamas kvartalas susikurtų tik po dešimt metų. Taigi kaimynai ir jau sutvarkyta infrastruktūra – kelias, apšvietimas, buvo nemažas privalumas.
4. Gamta. Dideliu privalumu laikėme bent keletą medžių sklype.
5. Pusės. Norėjosi, jog sklype būtų galima namą statyti taip, jog pagrindinės namo zonos galėtų būti nukreiptos į pietus.

Didžiausias iššūkis su kuriuo susidūrėme beieškant sklypo – vanduo. Iš pradžių pavyko rasti labai puikų sklypą su net 6 a. jam priklausančio pušyno Pyplių kaime (važiuojant apie 7 km už Ringaudų). Vieta, susisiekimas buvo tiesiog super., tačiau vanduo tame regione yra ypatingai žemai ir net 100 m gylio gręžinys negarantuoja, jog bus vanduo. Tokią informaciją išgirdome ne tik iš kaimynų, bet ir pasiskaitę įvairių kompanijų, kurios užsiima arteziniais gręžiniais, atsiliepimus apie tą vietovę. Netoliese buvęs sklypas taip pat atrodė labai puikus, bet išaiškėjo, jog ne tik tas sklypas, bet ir visas kvartalas atlydžio laikotarpiu skęsta.

Labai daug sklypų atmetėme kaip netinkamus, dėl to, jog kvartalai tik pradedami formuoti, nėra sutvarkyto kelio ir nežinia, kiek dar laiko reikėtų važinėti pievomis. Sklypai yra viduryje pievos, o kaimynai padrikai išsimėtę aplink.

Iš pradžių skeptiškai žiūrėję į sodų bendrijas, kiek vėliau pakeitėme nuomonę. Pradėję dairytis ir jose, radome visai neblogų variantų. Ir galiausiai po mėnesio lakstymo ir turbūt beveik visų įmanomų parduodamų sklypų apžiūros, mes radome savo sklypą =)

Kodėl nusprendėme pirktą tą ir būtent tą, ir į kokius kompromisus teko leistis atsižvelgiant į savo pačių išsikeltus kriterijus:

1. Atstumas. Taip, jis yra šiek tiek toliau nei 15 km nuo Kauno, tiksliau – nutolęs visu 20 km. Iš pradžių tas atstumas šiek tiek kišo koją, tačiau įvertinus tai, jog važiuoji greitkeliu jis yra įveikiamas per 20 min. Taigi bent jau laiko atžvilgiu – savo kriterijų išlaikėme.
2. Komunikacijos. Sklype jau buvo įvesta elektra. Apsiklausinėjome kaimynų – jie patenkinti vandeniu ir jį išgauna iš šachtinių šulinių. Juos kasa ir naujakuriai. Taigi jokių paslėptų pavojų dėl vandens neįžvelgėme.
3. Aplinka. Sklypas yra soduose, tačiau privažiavimas iki sodų vartų yra asfaltuotas. Pats takas yra neilgas, jame 80 proc. naujų gyvenamųjų namų, elektriniai vartai, gatvės apšvietimas, kaimynai tvarkosi, gatvelė graži ir prižiūrėta, jokių apleistų lūšnelių ar neprižiūrėtų trobelių.
4. Sklype auga jaunučiai berželiai ir pušys! Tai mus labiausiai pakerėjo. Ir medžiai išsidėstę taip, jog jie yra sklypo pakraščiuose, tad skiria nuo kaimynų ir gatvės. Už 200 m. yra tvenkinys, už 500 m. teka Nėris, kuri vingiuoja šalia didžiulio gražaus pušyno.
5. Sklypo šiaurė ir pietūs yra ten kur ir reikia. Namas gali stovėti taip, jog terasa, svetainė, virtuvė ragautų pietų saulės.

Prieš perkant pasikalbėjome su sodų pirmininku, ar nėra paslėpta kokių netikėtumų, patikrinome sklypą per regia.lt, pasiskambinome į savivaldybės Urbanistikos skyrių, peržiūrėjome savininkų pateiktus dokumentus, įsitikinome, jog nėra jokių apsaugos zonų, kurios ribotų statybas, į ir nutarėme pirkti. Notarinius mokesčius mokėjome perpus, tad visa procedūra kainavo 56 Eur. Dokumentus susitvarkėme per savaitę.

Kadangi sklypą įsigijome balandžio viduryje, nedelsiant pradėjome karkasinio namo statybų pasiruošimo etapą.

 

 

Kodėl nusprendėme statyti karkasinį namą?

2016 metų pavasarį pradėjome dairytis naujo gyvenamojo būsto. Pirmiausia akis krypo į kotedžus: kol kas mūsų poreikiams užtenka dviejų miegamųjų (vienas iš jų galėtų būti ir darbo kambarys), virtuvės, svetainės, wc. Pinigų turime tiek, kiek turime, taigi ieškojome ekonominio varianto kažkur netoli Kauno. Giraitę ir Vijūkus iš karto atmetėme – norėjosi šiek tiek daugiau privatumo. Deja, šie mikrorajonai mums primena vaikų stovyklavietes ir nesibaigiančias statybas. Priklausomai nuo vietos: Ringaudai, Mąstaičiai, Vaišvyda, Raudondvaris ir pan. (atstumas iki Kauno centro apie 12-15 km) 65 kv.m. kotedžo su daline apdaila kaina svyravo nuo 40 tūkst. iki 50 tūkst. eurų.

Kelis mėnesius užsispyrusi R. ieškojo pačio tinkamiausio varianto. Vienam statytojui buvome jau bevežantysi avansą, kai L. pradėjo svarstyti idėją už tokią sumą pasistatyti namą patiems. Avanso taip ir nenuvežėme, nes paaiškėjo, jog statytojas norėjo šiek tiek mus apmulkinti. Data buvo nukelta, siekiant viską išsiaiškinti. Per tą laiką L. pradėjo skaičiuoti karkasinio namo sąmatą ir galiausiai R. palenkė savo pusėn: statysime patys.

Kodėl nusprendėme statyti būtent karkasinį namą? Tam įtakos turėjo keli aspektai:

1. Kodėl ne blokinis ar mūrinis namas? Turbūt vienas svarbiausių veiksnių – L. nemoka mūryti =) O jeigu rimčiau, kadangi L. dirba su rąstinių namų statyba, tai darbas su medžiu buvo pasirinktas dėl turimos patirties. Be to, nesudėtingos namo konstrukcijos statybai nereikės didelės brigados, bus galima pasikviesti vos kelis pagalbininkus.

2. Kadangi ieškojome 70 kv.m. kotedžo, tai 80 kv.m. namas tikrai turėtų atitikti mūsų lūkesčius. Kol kas didesnio ploto mums nereikia, tad investuoti į tai, kad kažkada gal kažko reikės, mes nenorėjome. Be to, apsiklausinėjus buvo aišku, jog namo statybai rajone iki 80 kv.m., gauti leidimą bus paprasčiau ir greičiau.

3. Pradėti krutėti su statybomis norėjome jau šį pavasarį ir per gerą pusmetį namą pabaigti bent jau iki dalinės apdailos. Patirtis sako, jog tokio namo dėžutę galima pastatyti per tokį laiką, taigi statybos greitis šiuos atveju taip pat žavėjo.

4. Remiantis visų Skandinavijos šalių, Kanados patirtimi, manome, jog Lietuvoje klimatas nėra atšiauresnis, o uraganai pasitaiko gana retai arba niekada, tad lįsti į mūrą ar statyti namą, kurį galėtume palikti savo anūkams, nėra mūsų tikslas. Be to, karkasiniai namai, jeigu yra gerai ir kokybiškai apšildyti, turi gerą šiluminę varžą, tad sušalti mes nebijome.

5. Domėjomės namais iš sip skydų, tačiau kiek teko pasiskaityti įvairių forumų ir pan., priėjome prie išvados, jog Lietuvos gamintojai dar nėra išsprendę kai kurių technologinių niuansų. Tad šiek tiek pabijojome rizikuoti, nors pati idėja atrodo labai patraukli tiek statybų greičio, tiek ir piniginiu atžvilgiu.

Žinoma, jog namo kaina priklauso nuo to, kokios kokybės medžiagos bus pasirinktos, kokia apdaila, koks stogas, kokios energetinės klasės bus namas ir t.t., tačiau buvo labai įdomu sužinoti, kokias orientacines kainas už 1 kv.m. siūlo karkasinių namų statytojai. Kalbant apie 80 kv.m. karkasinį namą (ekonominės klasės), įvairiuose forumuose kaina svyruoja apie 350 Eur. už 1 kv.m. iki dalinės apdailos. Taigi nutarėme patikrinti šį skaičių. Įmonių teiravomės, kokia būtų orientacinė 80 kv.m. karkasinio namo kaina: vieno aukšto namas su apšiltintu pamatu, langais, durimis, išorės apdaila, skardiniu stogu. Štai kokius atsakymus gavome:

• MB Pleista pasiūlė pastatyti už 300 Eur./kv.m. Tiksliai išdėstė, kas į tą kainą įeitų. Pasiūlė savo architektus ir pan., aiškia ir gana išsamiai atsakė į klausimą.
• Litimbera atsakė lakoniškai, jog kaina gali svyruoti nuo 340 iki 430 Eur.
• Danstemos statybos specialistai atrašė, jog 370 Eur./ kv.m.
• Statyk moderniai atsakė taip pat labai išsamiai: kas įeina į kainą ir kokios medžiagos būtų naudojamos. Nurodyta kaina – 395 Eur.
• SVM Baltic atsakė, jog preliminari kaina už namo „dėžutės“ 1 kv.m. svyruoja nuo 350 iki 450 Eur. + PVM.
• Scanstatyba atsakė trumpai ir lakoniškai, kaina nuo 500 Eur./kv.m. Taip pat pastebėjo, jog 80 kv.m. mums bus maža, tad reikia bent 100 kv.m., o kvadratui nusimatyti bent 1000 Eur.

Taigi galima daryti išvadą, jog turbūt 350 – 400 Eur./kv.m. kaina, kuri dažnai yra minima forumuose, bent jau šių metų pavasarį, nėra visai laužta iš piršto. Kiek ji užaugs priklauso nuo begalės faktorių, vienas svarbiausių – kiek jūs patys norėsite ir galėsite investuoti į savo gyvenamą būstą.

Na o mes apsisprendę statyti karkasinį namą, pradėjome dairytis sklypo. =)