Ruošiame sklypą pamatams

Nugenėjus medžius, atėjo kitas etapas – velėnos pašalinimas ir sklypo lyginimas. Susiradome įmonę, kuri atlieka ne tik jau paminėtus darbus, bet ir gręžia polius bei juos užpila betonu. Apsidžiaugėme, jog nereiks blaškytis, galėsime darbuotis su tais pačiais žmonėmis.

 Pirmiausia su lazeriniu nivelyru nustatėme keturis būsimo pamato kampus ir išmatavome aukščius. Kadangi mūsų sklypas turi šiokį tokį nuolydį, nusprendėme, jog jį lyginsime su kelio aukščiu, jog nesigautų duobėje, o vėliau jau pastačius namą, suformuosime šiokį tokį viso sklypo nuolydį. Jis turėtų būti labai nedidelis, galbūt apie kokia 20-30 cm. Taigi sukalėme keturis kuoliukus, ant kurių pažymėjome: kiemo aukštį ir būsimo rostverko aukštį. Vienoje sklypo pusėje reikėjo nukasti apie gerą pusmetrį, tuo tarpu kitoje pusėje – ne daugiau kaip 10 cm.

 Iš vakaro susitikome su žmogumi, kuris lygins sklypą, apkalbėjome rytojaus darbus ir išsiskirstėme. Pirma klaida, kurią padarėme – kitą dieną, kai jis lygino, mes negalėjome dalyvauti viso proceso metu. Rezultatas – ten, kur reikėjo nukasti apie pusmetrį, jis tą ir padarė, bet padarė tą patį su visu pažymėtu plotu. Nesigilindamas į tai, kas pažymėta ant stulpelių, nukasė pusmetrį žemių ir ten, kur reikėjo pašalinti tik velėnos sluoksnį.

Dabar mes turėjome apie 40 cm gilesnę duobę, negu mums reikėjo. Taigi teko pirkti smėlio ir sklypą lyginti dar kartą, nes visos nukastos žemės buvo sumaišytos didelėje velėnos krūvoje. Štai tokia buvo kaina, už pasitikėjimą, jog toks, regis, iš pažiūros paprastas darbas, gali būti padarytas savarankiškai ir be priežiūros 🙂

Kadangi sklypas yra pakankamai smėlėtas, tuo pačiu pasidarėme ir susitvirtinome skalda įvažiavimą. Ateityje, kuomet reikės gręžti polius ir atveš betoną, jokia sunkiasvorė mašina įvažiavus, tikrai nebeišvažiuos, tad tuo kartu išsprendėme ir šią problemą. Atvežtą skaldą sulyginome su vibro plokšte.

 

O čia kiek visas šis malonumas kainavo:

• Pirmasis sklypo lyginimas 140 Eur. Traktoriukas rovė beržų šaknis, nuėmė velėną, lygino sklypą – 1 val./20 Eur.
• Technikos atvežimas – 60 Eur. Čia svarbu pažymėti, jog mes iš pradžių nepasiteiravome, kiek kainuos jos atvežimas. Pasirodo, žmogus ją vežėsi su sunkvežimiu, kuriam reikia mokėti kelių mokestį ir dėl to kaina yra bene dvigubai didesnė nei tiems, kurie vežasi ją priekaboje. Į Kauno rajoną, 20 km atstumu, dažniausia atvežimo kaina svyruoja apie 30 Eur.
• Skalda įvažiavimui 137 Eur.
• Vibro plokštė – paros kaina 48 Eur.
• Antrasis sklypo lyginimas – 160 Eur. Dirbo Bobcat`as – 6,5 val., 1val./25 Eur.
• Smėlis sklypo išlyginimui – 245 Eur.
• Smėlio atvežimas – 154 Eur.
• Pagalbininkas smėlio lyginimui – 30 Eur.

Iš viso 974 Eur., vietoje 385 Eur.

Tvarkome sklypą: medžių genėjimas

Prasidėjo sklypo paruošiamieji darbai statyboms, teko atlaisvinti vietą būsimiems pamatams. L. darbavosi su pjūklu, o R. tampė šakas ir dėliojo krūvon. Prieš pradedant genėjimo darbus, buvo atvykęs žmogus, kuris kitą savaitę nuims velėną ir lygins sklypą. Jis užklausė, ar turime leidimą pjauti medžius, o mums nei į galvą…

Sklypo plane nėra pažymėta nei vieno medžio, o ir berželiai, kuriuos norime pašalinti yra dar visai jaunučiai, tačiau internete radome informacijos, jog jeigu medžio kamieno skersmuo yra <20 cm., reikia pasitikslinti savivaldybėje dėl leidimo. Pasiskambinus išsiaiškinome, jog privačių namų valdose ir sodų teritorijose augančius medžius, galima pjauti be jo. Beje, klausimas dar buvo kilęs, kokiame aukštyje tą skersmenį reikia matuoti – tai atsakymas 1,3 m nuo žemės =), tad mūsų berželiams dar toli gražu buvo iki to.

Taigi po ilgų derybų dėl kiekvieno medžio, iš viso buvo nupjauti 22 berželiai, 2 pušys ir viena eglutė. Nors ir buvo gaila kiekvieno berželio, bet jų dar nemažai liko sklype, o pušys visos susispietę sklypo pakraščiuose, tad joms pasisekė labiau nei pastariesiems.

Nupjovus medžius, L. iš karto juos supjaustė ir sukapojo, jog greičiau išdžiūtų. Tad vasaros piknikams malkų jau turėsime =) Kitas klausimas, kur žmonės deda išrautų medžių šaknis? Apskambinus visus Kauno miesto žaliųjų atliekų sąvartynus, paaiškėjo, jog niekas nenori priimti medžio šaknų. Tai kur jas dėti?

Taip pat kadangi jau tų beržų turime, nusprendėme pabandyti nors viename iš jų išgręžti skylutę ir prisileisti sulos. Kadangi niekada to nebuvome darę, tai greituoju būdu surasta informacija: gręžti šiaurinėje pusėje, apie 70-80 cm nuo žemės, ne didesnę nei 2 cm skersmens skylutę. Taigi mes taip ir padarėme. Sula pradėjo varvėti iš karto!