Nebaigtos statybos pridavimas

Jeigu vis dar kyla klausimas, ar reikia leidimo 80 kv.m. namo statybai,  tai į šį klausimą nuo 2017 m. atsakyti tapo kur kas lengviau: TAIP, reikia!

Bet trumpai apie tai,  kuomet  TAIP dar buvo NE.

Namo statybas pradėjome 2016 m. gegužę:  II grupės nesudėtingą statinį (iki 80 kv.m.) už miesto ribų, nesaugotinoje teritorijoje.  Tokiam statiniui nereikėjo nei projekto, nei leidimo iš savivaldybės architekto ar kokios kitos institucijos. Mūsų atveju vienintelis apsidraudimas turėti bent kokį popierėlį buvo – pažyma / leidimas statyti gyvenamą namą iš sodo bendrijos pirmininko. Tam kad būtume  ramūs, jog vėliau nekils jokių nesklandumų, užklausėme ir visą tai patvirtinančią informaciją raštu gavome iš miesto rajono savivaldybės. Vienintelis reikalavimas, kuris galiojo 80 km.v. gyvenamam namui kaime/ rajone  ir dar plius nesaugotinoje teritorijoje iki 2016 m. lapkričio mėnesio  buvo atitikti B energetinę klasę. Plačiau apie tai ČIA.

Planavome, kad viskas vyks greičiau, bet taip greitai neįvyko ir namo pabaigti iki 2016 m. paskutinio dūžio nespėjome. O su Naujais atėjo ir naujos taisyklės!

Nuo 2017 m. pasikeitė Statybos įstatymas, kuriame atsirado ši prievolė: nesvarbu miestas tai, ar rajonas/ kaimas – STATYBOS LEIDIMO REIKIA, jeigu Jūsų gyvenamo namo plotas yra didesnis nei 50 kv.m.  Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net jeigu  namas ir neviršys 50 kv.m., jis vistiek turės atitikti energinio naudingumo A klasę (plačiau Aplinkos Ministerijoje).

“Anksčiau nesudėtingo II grupės pastato (nuo 50 kv. m iki 80 kv. m bendrojo patalpų ploto, neįskaitant rūsio) SLD buvo privalomas tik statant mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pagal pakeistą reglamentavimą, norint statyti II grupės nesudėtingą gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje, reikės parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.”

Mums klausimas kilo iš karto toks: kaip neturint jokio dokumento, mes įrodysime, kada pradėjome savo namo statybas dar 2016 m., jeigu jas pabaigsime, pavyzdžiui, tik 2017 metų pabaigoje? Tuomet seks ilgas įtikinėjimų kelias ir pan., kurio mes tikrai nenorėjome. Taigi greituoju būdu išsikvietėme du matininkus.  Savaitės bėgyje jau turėjome sklypo bei namo ir ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Už šiuos du darbus sumokėjome 100+150 Eur.

Su kadastriniais matavimais + sodo bendrijos pirmininko pažymą + sklypo nuosavybės dokumentais + prašymu įregistruoti nebaigtą namo statybą + deklaracija apie baigtą statybą (ūkinio pastato)  nukeliavome į Registrų centrą ir užregistravome tiek namą (nebaigta statyba), tiek ir ūkinį pastatą (baigtą statybą).

O čia prašymo ir deklaracijos pavyzdžiai, kuriuos reikia pridėti Registrų centrui. Gal kam pravers.

• Prašymas nekilnojamo turto registre įregistruoti nebaigtą statybą (Prasymas)
• Deklaracija apie statybos užbaigtumą/ paskirties pakeitimą (DEKLARACIJA nuo 2016-04-04)

Kokių leidimų reikia namo statybai?

Tik nusipirkę sklypą pradėjome domėtis, kokius kryžiaus kelius reikės nueiti, gaunant palaiminimą namo statybai. Girdėjome gandų, jog namo iki 80 kv.m. statybų leidimai sutvarkomi greičiau ir paprasčiau, o kažkur net skaitėme, jog visai jų nereikia, mat, toks statinys papuola į nesudėtingų statinių sąrašą.

 Štai kokią informacija apie iki 80 kv.m. namo statybai reikalingus leidimus dažniausiai radome forumuose, bloguose ir straipsniuose:

• Reikia tokių pat leidimų, kaip ir didesnio namo statybai. Supaprastinti leidimai ir jų gavimo tvarka – mitas.
• Namo iki 80 kv.m. statybai yra reikalingi suprastinti statybos leidimai, kurie išduodami daug greičiau nei didesnio namo statybai, nes jų neturi patvirtinti statybų komisija, užtenka tik savivaldybės vyriausio architekto palaiminimo. Šiai procedūrai reikia turėti namo projektą (jį turi padaryti konstruktorius, architektas ir pan. – atestuotas ir mokytas specialistas), kurį reikia užkelti ant sklypo topo nuotraukos.
• Aš stačiau be jokių leidimų, pridaviau ir viskas buvo gerai.

 Aišku, jog nieko neaišku. Dar paklausinėjome kelių pažįstamų architektų: vieni iš jų tvirtino, jog leidimo būtinai reikia, kiti kalbėjo apie suprastintus leidimus, bet niekas tiksliai iki galo nežinojo. Taigi nieko kitaip nebus – kelias visų vienodas, kreipėmės į savivaldybės Urbanistikos skyrių. Čia norėjome susitarti susitikti su vyriausiu architektu, bet mus iš karto nukreipė į specialistus, kurie atsakingi už statybas, jų priežiūrą, leidimų išdavimą. Ir ką jūs manote? Mūsų paklausia, koks sklypo adresas, pasitikslina, kokį namą norime statyti ir sako: JOKIŲ LEIDIMŲ IR SUDERINIMŲ NEI ŽODŽIU, NEI RAŠTU NEREIKIA. Žinoma, sunku patikėti, perklausiame dar kartą. Atsakymas tas pats. Padėjus ragelį nusprendžiame, jog žodis kartais būna žvirblis ir jį būtinai reikia turėti rašytiniame pavidale… O jeigu kas?

Parašome laišką skyriaus vedėjui, kuriame dar kartą išdėstome, jog norime statyti iki 80 kv.m. gyvenamą namą (atstumas tarp atraminių konstrukcijų nevirš 6,0 m., o namo aukštis nebus didesnis nei 8,5 m.), nurodome tikslų adresą. Atsakymą gauname  štai tokį,

cituojame:

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2 punktą, rašytinis savivaldybės pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant I grupės nesudėtingus statinius kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, o statant II grupės nesudėtingus statinius rašytinis pritarimas privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, mieste bei konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

Kadangi Jūsų numatomas statyti II grupės nesudėtingas statinys į aukščiau išvardintas teritorijas nepatenka, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau statant privaloma laikytis priešgaisrinių ir sanitarinių reikalavimų bei leistinų statinių atstumų nuo sklypų ribų.

Taigi laiškas patvirtina, jog mums leidimų tikrai jokių nereikia! Turime rašytinį įrodymą ir dabar daug ramiau. Visgi kitiems ieškantiems to paties atsakymo dėl leidimų, reikėtų atkreipti dėmesį, jog mums pasisekė dėl kelių priežasčių:

1. sklypas nėra mieste,
2. sklypas nėra kultūros paveldo objekto teritorijoje,
3. sklypas nėra konservacinių prioriteto ar kompleksinėje saugojamoje teritorijoje,
4. namas priskiriamas II kategorijos nesudėtingiems statiniams (atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršys 6,0 m., o namo aukštis nebus didesnis nei 8,5 m.)

Taigi išvada būtų tokia, jog vieno atsakymo į tai, reikia ar nereikia leidimo nėra. Kiekvienas atvejis yra individualus ir priklauso nuo labai daug veiksnių: namo projekto, vietovės ir pan.

 Tuo tarpu mes pradėjome braižyti namo projektą ir ieškoti, kas galėtų atlikti sklypo paruošimo pamatų įrengimui darbus.

 p.s. o čia visai informatyvus straipsnis „Nesudėtingi statiniai: kada galima vykdyti statybą be leidimo?“, apie tai, kokių dokumentų jums gali reikėti ar nereikėti, norint pradėti 80 kv.m. namo statybą.