Karkasinės sienos šiltinimas: sumuštinis

Iki 2016 metų gyvenamieji namai dar galėjo siekti B energetinę klasę, į kurią mes ir taikėme. Kad ir kaip skaičiavome, kad ir kaip dėliojome, ne tik produkto kainos, bet ir laiko sąnaudas, patogumą ir spartumą – nugalėjo Paroc. Čia pats Paroc`as pateikia medinės karkasinės sienos šiltinimo sumuštinį. Labai gera špargalkė, šiek tiek tingintiems patiems susiskaičiuoti 🙂

Untitled

Pagal čia parodytą sluoksniavimą, visgi savo sumuštinį šiek tiek padidinome iki 23 cm: kur 1 – dvigubas gipsas, 2 – Paroc extra 5 cm, 3 – garų izoliacinė plėvelė, 2 – Paroc extra 15 cm (5+10 cm), 4 – Paroc cortex 3 cm, 5 – oro tarpas, 6 – tašas, 7 – dailylentės, 8 – fiksatorius, 9 – karkasas 14,5 cm.

Šiluminė varžos reikalavimai

Taigi pagal šiluminės varžos reikalavimus gyvenamųjų namų sienoms B klasei, turėjome pasiekti 5,0. Tai mes pakibome kažkur tarp B ir A klasės – taigi B su puse – sienų šiluminė varža gavosi be kelių centų 7.

Pirmasis sluoksnis – PAROC Cortex, nedegios akmens vatos plokštės, skirtos apsaugai nuo vėjo. Jų paviršius yra padengtas nedegia, vandens garams laidžia, tačiau orą izoliuojančia plėvele. Deklaruojamas šilumos laidumas λD – 0,033 W/mK. Apie visą specifikaciją šio gaminio galima pasiskaityti ČIA. Kalbant apie pačias plokštes, jos gana kietos ir tvirtos, o padengta plėvelė yra standi. Jeigu reikia pjaustyti, tai visa tai gana lengvai darosi – netrupa, neaižėja ir nelūžinėja. Taigi mums tai pasirodė geresnis variantas nei Paroc Was25t, kuomet atkrenta nemažai darbo su tašelių tvirtinimu priešvėjinei vatai, paskui atskirai plėvelės pritvirtinimu,  o ir sandarumas pasiekiamas kur kas  didesnis.

Užsiklausę Cortex kainų iš kelių tiekėjų, šiek tiek nustebome, jog geriausią ją pasiūlė Moki veži. Taigi pirkome 200 kv.m. PAROC Cortex (30mm) , iš kurių apie 80 proc. sudarė plokštės 1800×1200 mm ir  likusią dalį 600×1200 mm. Taip pat tuo pačiu užsisakėme sandarinimo juostą PAROC XST 020 (60x50000mm) ir fiksatorius.  Tiesa, reiktų paminėti, kad fiksatoriai buvo ne Paroc, o Isover.  Fiksatoriai kaip ir identiški, tik kaina ženkliai skiriasi.

Cortex plokštės didelės ir greitai dėliojasi, tvirtinasi gana paprastai ir greitai. Tarpai tarp  karkasinių elementų pas mus buvo palikti 600 mm. Pagal teorinius paskaičiavimus į 1 kv.m. reikia 6 fiksatorių, tačiau praktikoje ne visuomet išeina juos 6 sudėti, tai tikrai galima 10-15 proc. pirkti mažesnį kiekį, o jeigu truks, visada bus galima pasipildyti.

IMG_1219
Medinės karkasinės sienos šiltinimas

Plokštes dėliojant reikia perstumti  jas viena kitos atžvilgiu – dėlioti šachmatais. Pas mus gi daug kur išėjo žingsnis kas 1200 arba 1800 mm,   tad sujungimų buvo gana minimaliai. Didžiosiosiomis plokštėmis kilome iš apačios į viršų, o kur reikėjo apžaidinėti gegnes, ten jau dėliojome mažesnio formato plokštes.  Kaip ir deklaruoja patys gamintojai, plokštės nėra idealiai supjautos. Dėl to kai kur dedant atsiranda 2-3 mm plyšeliai, tuos plyšelius taip pat reikia užkimšti vata. Tai šiek tiek erzina, ypač kai tie keli milimetrai paskui nesueina kampuose.

IMG_1260

Pirmosios plokštės nuo apačios buvo dedamos į tokius lovelius, kuris saugo plokštės apačią ir neleidžia ten apsigyventi visokiems gyviams. Cinkuotos skardos lovelį užsisakėme, kad mums išlankstytų. Kaina buvo daugiau nei dvigubai mažesnė nei jau jų pagamintų iš karto. Be to, nusipirkome lygiai tiek metrų, kiek reikėjo. Lovelį tvirtinome prie karkaso, į jį kišome plokštes, vėliau vietą, kur baigiasi lovelis ir prasideda plokštė, taip pat izoliavome juosta.

IMG_1158
Lovelis vatai

Didžiausias darbas – tai visas siūles su juosta apžaisti – ne tik sujungimus pačių plokščių, bet ir langų, gegnių, sujungti su stogo plėvele. Tai į šį etapą buvo labai kruopščiai pažiūrėta 🙂 ir visi milimetriniai tarpeliai užklijuoti, o visi kampai dar ir užsandarinti tokiais lankstiniais ir tos pačios juostos. Mes pirkome 9 rulonus (po 50 m.), vėlgi pagal gamintojo paskaičiavimus, bet jos buvo tik tik.

IMG_1231
Kaip užsandarinti kampus?
IMG_1144
Sandarinimo juosta – Paroc XST 020

Kalbant apie juostą, tai jai jokio priekaišto negalėtume pasakyti, labai lipni su įvairiais paviršiais: tiek pačių plokščių, tiek medžio, plastiko, stogo hidroizoliacinės plėvelės. Net ir praėjus jau geriems pusei metų, yra vietų, kur dar galime patikrinti kaip ji laikosi – tai jokių atšokimų, atsiklijavimų ar kažko panašaus.

Iš pradžių gundėmės dėti PAROC Cortex One – ta pati plokštė, tik padengta juodu dažu. Visgi nuo mūsų  dengiamos kvadratūros, spalva būtų kainavusi papildomai apie 200 Eur., tad pataupėme. Šiek tiek bijojome, kad kalant lenteles ir palikus kad ir minimalius tarpelius, gali matytis juodi Paroc užrašai ant balto fono, bet dabar, kai jau apdaila be penkių minučių beveik visa baigta, tai nerimauti nebuvo ko.

Taigi suma sumarum, šis pirmasis sluoksnis su visais savo priedais: fiksatoriais, juostomis ir loveliais, mums kainavo apie 1350 Eur.

16 thoughts on “Karkasinės sienos šiltinimas: sumuštinis

  1. labai geras straipsniukas, deja man liko neaiškumas dėl tų tvirtinimo elementų. ar čia varžtai į kuriuos vėliau sukasi kiti varžtai? kaip tvirtinasi fasadas??

    Like

  2. Tas fiksatorius, atlieka ne tik vatos prilaikymo funkciją, bet ir neleidžia makaronui suspausti vatos. Jį dar turbūt būtų galima pavadinti ir atstumo reguliatoriumi. Taigi makaronus tvirtinimome tik ties tomis vietomis kur yra fiksatorius. Tai kitaip tariant, visose vietose, kur tvirtinosi makaronai, po jais buvo fiksatoriai. Fiksatorius pritvirtinome vinimis, o makaronus tvirtinome 1000 mm varžtais, kurie ėjo per makaroną, vatą ir karkasą. Varžtai ėjo į vieną iš tų keturių fiksatoriaus angelių, kuo arčiau centro. Kažkaip sudėtingai čia nuskambėjo viskas 🙂

    Like

  3. o kaip su tuo loveliu finale gausis, jei dar bus oro tarpas, tašai ir finalinė apdaila lauko? nesigaus taip, kad norint iš tikrųjų apsaugot nuo graužikų visą plokštumą, apačioje vis viena reikės dėt metalinį tinklelį? ar jūs tinkuosit plokštes iškarto?

    Like

  4. va kaip čia viskas 🙂 atvirkštinis sprendimas lyginant su tradicija 🙂 na įsirašau šį sprendimą į makaulę, ne už ilgo ir man reikės apsispręsti kaip sumušti sienos suvožtinį (susuktinį, o gal ir suspraustinį). gali būti kad nukopijuosiu 🙂

    Like

  5. kazkaip neskaniai atrodo tarpai tarp ploksciu ir sprendimas juos uzkaisioti vata.
    jei darysite tik horizontalia ventiliacija, tai ar nebus akligalis ties durim ir langais? nes su taseliu perimetru gausit apeiti.

    Like

  6. Neseku viso blogo ir kategorijose nematau “biudzetas” ar pan skilties. Tai koks buvo planuojamas biudzetas ir kiek isleista jau? Detaliau gal kur aprasyta venoje vietoje?

    Like

    • Kol kas dar nėra šios skilties 🙂 prieš pusantrų metų – statytojai siūlė 350 – 400 Eur./kv.m. iki dalinės apdailos. Mes statomės patys, kol kas tik labai minimaliai samdėme pagalbą (elektrikas, santechnikas, grindų betonuotojas), visą kitą darėme patys (pamatai, karkasas, stogas, šiltinimas, išorės apdaila ir t.t.), ne išlaidaujame ant medžiagų, bet ir nesirenkame pigiausių variantų, tai kol kas mums kvadratas tikrai gaunasi apie 400 Eur. Tad jeigu dar prisidėtų ir darbų kainos, tikrai gerokai ūgteltų ši suma.

      Like

  7. Sveiki, atradau jūsų blogą. Džiaugiuosi visada, kad lietuvis irgi pasidalina su kitais savo darbais. Nors laiko užima nemažai. 🙂 Sėkmes, seksime blogą 🙂

    Liked by 1 person

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s