Karkasinės sienos šiltinimas: sumuštinis

Iki 2016 metų gyvenamieji namai dar galėjo siekti B energetinę klasę, į kurią mes ir taikėme. Kad ir kaip skaičiavome, kad ir kaip dėliojome, ne tik produkto kainos, bet ir laiko sąnaudas, patogumą ir spartumą – nugalėjo Paroc. Čia pats Paroc`as pateikia medinės karkasinės sienos šiltinimo sumuštinį. Labai gera špargalkė, šiek tiek tingintiems patiems susiskaičiuoti 🙂

Untitled

Pagal čia parodytą sluoksniavimą, visgi savo sumuštinį šiek tiek padidinome iki 23 cm: kur 1 – dvigubas gipsas, 2 – Paroc extra 5 cm, 3 – garų izoliacinė plėvelė, 2 – Paroc extra 15 cm (5+10 cm), 4 – Paroc cortex 3 cm, 5 – oro tarpas, 6 – tašas, 7 – dailylentės, 8 – fiksatorius, 9 – karkasas 14,5 cm.

Šiluminė varžos reikalavimai

Taigi pagal šiluminės varžos reikalavimus gyvenamųjų namų sienoms B klasei, turėjome pasiekti 5,0. Tai mes pakibome kažkur tarp B ir A klasės – taigi B su puse – sienų šiluminė varža gavosi be kelių centų 7.

Pirmasis sluoksnis – PAROC Cortex, nedegios akmens vatos plokštės, skirtos apsaugai nuo vėjo. Jų paviršius yra padengtas nedegia, vandens garams laidžia, tačiau orą izoliuojančia plėvele. Deklaruojamas šilumos laidumas λD – 0,033 W/mK. Apie visą specifikaciją šio gaminio galima pasiskaityti ČIA. Kalbant apie pačias plokštes, jos gana kietos ir tvirtos, o padengta plėvelė yra standi. Jeigu reikia pjaustyti, tai visa tai gana lengvai darosi – netrupa, neaižėja ir nelūžinėja. Taigi mums tai pasirodė geresnis variantas nei Paroc Was25t, kuomet atkrenta nemažai darbo su tašelių tvirtinimu priešvėjinei vatai, paskui atskirai plėvelės pritvirtinimu,  o ir sandarumas pasiekiamas kur kas  didesnis.

Užsiklausę Cortex kainų iš kelių tiekėjų, šiek tiek nustebome, jog geriausią ją pasiūlė Moki veži. Taigi pirkome 200 kv.m. PAROC Cortex (30mm) , iš kurių apie 80 proc. sudarė plokštės 1800×1200 mm ir  likusią dalį 600×1200 mm. Taip pat tuo pačiu užsisakėme sandarinimo juostą PAROC XST 020 (60x50000mm) ir fiksatorius.  Tiesa, reiktų paminėti, kad fiksatoriai buvo ne Paroc, o Isover.  Fiksatoriai kaip ir identiški, tik kaina ženkliai skiriasi.

Cortex plokštės didelės ir greitai dėliojasi, tvirtinasi gana paprastai ir greitai. Tarpai tarp  karkasinių elementų pas mus buvo palikti 600 mm. Pagal teorinius paskaičiavimus į 1 kv.m. reikia 6 fiksatorių, tačiau praktikoje ne visuomet išeina juos 6 sudėti, tai tikrai galima 10-15 proc. pirkti mažesnį kiekį, o jeigu truks, visada bus galima pasipildyti.

IMG_1219
Medinės karkasinės sienos šiltinimas

Plokštes dėliojant reikia perstumti  jas viena kitos atžvilgiu – dėlioti šachmatais. Pas mus gi daug kur išėjo žingsnis kas 1200 arba 1800 mm,   tad sujungimų buvo gana minimaliai. Didžiosiosiomis plokštėmis kilome iš apačios į viršų, o kur reikėjo apžaidinėti gegnes, ten jau dėliojome mažesnio formato plokštes.  Kaip ir deklaruoja patys gamintojai, plokštės nėra idealiai supjautos. Dėl to kai kur dedant atsiranda 2-3 mm plyšeliai, tuos plyšelius taip pat reikia užkimšti vata. Tai šiek tiek erzina, ypač kai tie keli milimetrai paskui nesueina kampuose.

IMG_1260

Pirmosios plokštės nuo apačios buvo dedamos į tokius lovelius, kuris saugo plokštės apačią ir neleidžia ten apsigyventi visokiems gyviams. Cinkuotos skardos lovelį užsisakėme, kad mums išlankstytų. Kaina buvo daugiau nei dvigubai mažesnė nei jau jų pagamintų iš karto. Be to, nusipirkome lygiai tiek metrų, kiek reikėjo. Lovelį tvirtinome prie karkaso, į jį kišome plokštes, vėliau vietą, kur baigiasi lovelis ir prasideda plokštė, taip pat izoliavome juosta.

IMG_1158
Lovelis vatai

Didžiausias darbas – tai visas siūles su juosta apžaisti – ne tik sujungimus pačių plokščių, bet ir langų, gegnių, sujungti su stogo plėvele. Tai į šį etapą buvo labai kruopščiai pažiūrėta 🙂 ir visi milimetriniai tarpeliai užklijuoti, o visi kampai dar ir užsandarinti tokiais lankstiniais ir tos pačios juostos. Mes pirkome 9 rulonus (po 50 m.), vėlgi pagal gamintojo paskaičiavimus, bet jos buvo tik tik.

IMG_1231
Kaip užsandarinti kampus?
IMG_1144
Sandarinimo juosta – Paroc XST 020

Kalbant apie juostą, tai jai jokio priekaišto negalėtume pasakyti, labai lipni su įvairiais paviršiais: tiek pačių plokščių, tiek medžio, plastiko, stogo hidroizoliacinės plėvelės. Net ir praėjus jau geriems pusei metų, yra vietų, kur dar galime patikrinti kaip ji laikosi – tai jokių atšokimų, atsiklijavimų ar kažko panašaus.

Iš pradžių gundėmės dėti PAROC Cortex One – ta pati plokštė, tik padengta juodu dažu. Visgi nuo mūsų  dengiamos kvadratūros, spalva būtų kainavusi papildomai apie 200 Eur., tad pataupėme. Šiek tiek bijojome, kad kalant lenteles ir palikus kad ir minimalius tarpelius, gali matytis juodi Paroc užrašai ant balto fono, bet dabar, kai jau apdaila be penkių minučių beveik visa baigta, tai nerimauti nebuvo ko.

Taigi suma sumarum, šis pirmasis sluoksnis su visais savo priedais: fiksatoriais, juostomis ir loveliais, mums kainavo apie 1350 Eur.

Nebaigtos statybos pridavimas

iStock_000028512836_Full_MIT-cOPYRIGHT

Jeigu vis dar kyla klausimas, ar reikia leidimo 80 kv.m. namo statybai,  tai į šį klausimą nuo 2017 m. atsakyti tapo kur kas lengviau: TAIP, reikia!

Bet trumpai apie tai,  kuomet  TAIP dar buvo NE.

Namo statybas pradėjome 2016 m. gegužę:  II grupės nesudėtingą statinį (iki 80 kv.m.) už miesto ribų, nesaugotinoje teritorijoje.  Tokiam statiniui nereikėjo nei projekto, nei leidimo iš savivaldybės architekto ar kokios kitos institucijos. Mūsų atveju vienintelis apsidraudimas turėti bent kokį popierėlį buvo – pažyma / leidimas statyti gyvenamą namą iš sodo bendrijos pirmininko. Tam kad būtume  ramūs, jog vėliau nekils jokių nesklandumų, užklausėme ir visą tai patvirtinančią informaciją raštu gavome iš miesto rajono savivaldybės. Vienintelis reikalavimas, kuris galiojo 80 km.v. gyvenamam namui kaime/ rajone  ir dar plius nesaugotinoje teritorijoje iki 2016 m. lapkričio mėnesio  buvo atitikti B energetinę klasę. Plačiau apie tai ČIA.

Planavome, kad viskas vyks greičiau, bet taip greitai neįvyko ir namo pabaigti iki 2016 m. paskutinio dūžio nespėjome. O su Naujais atėjo ir naujos taisyklės!

Nuo 2017 m. pasikeitė Statybos įstatymas, kuriame atsirado ši prievolė: nesvarbu miestas tai, ar rajonas/ kaimas – STATYBOS LEIDIMO REIKIA, jeigu Jūsų gyvenamo namo plotas yra didesnis nei 50 kv.m.  Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net jeigu  namas ir neviršys 50 kv.m., jis vistiek turės atitikti energinio naudingumo A klasę (plačiau Aplinkos Ministerijoje).

“Anksčiau nesudėtingo II grupės pastato (nuo 50 kv. m iki 80 kv. m bendrojo patalpų ploto, neįskaitant rūsio) SLD buvo privalomas tik statant mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pagal pakeistą reglamentavimą, norint statyti II grupės nesudėtingą gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje, reikės parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.”

Mums klausimas kilo iš karto toks: kaip neturint jokio dokumento, mes įrodysime, kada pradėjome savo namo statybas dar 2016 m., jeigu jas pabaigsime, pavyzdžiui, tik 2017 metų pabaigoje? Tuomet seks ilgas įtikinėjimų kelias ir pan., kurio mes tikrai nenorėjome. Taigi greituoju būdu išsikvietėme du matininkus.  Savaitės bėgyje jau turėjome sklypo bei namo ir ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Už šiuos du darbus sumokėjome 100+150 Eur.

Su kadastriniais matavimais + sodo bendrijos pirmininko pažymą + sklypo nuosavybės dokumentais + prašymu įregistruoti nebaigtą namo statybą + deklaracija apie baigtą statybą (ūkinio pastato)  nukeliavome į Registrų centrą ir užregistravome tiek namą (nebaigta statyba), tiek ir ūkinį pastatą (baigtą statybą).

O čia prašymo ir deklaracijos pavyzdžiai, kuriuos reikia pridėti Registrų centrui. Gal kam pravers.

  • Prašymas nekilnojamo turto registre įregistruoti nebaigtą statybą (Prasymas)
  • Deklaracija apie statybos užbaigtumą/ paskirties pakeitimą (DEKLARACIJA nuo 2016-04-04)

Skardinė stogo danga

Jeigu lietaus nubėgimo sistemą galima pasikabinti ir savo jėgomis, kažin ar verta tai daryti su stogo danga, jeigu tai pirmas kartas. Skarda gana kaprizingas reikalas – lakštai gana trapūs ir jautrūs įvairiems linkiams.

Mūsų stogo dengimas vyko dviem etapais: didysis namo stogas dengtas trise, tame tarpe ir stogdengio pagalba. Uždengėme per dvi dienas: suklojome lakštus be vėjalenčių. O štai su mažuoju stogeliu turėjome nuotykių.  Kurį laiką jis buvo be dangos, tad mes visą priestatą aptraukėme plėvele ir pavertėme į tokį gana baisų vaiduoklį.

IMG_1275

IMG_0870

Kartu su didžiuoju stogu jo nedengėme todėl, jog reiktų laipioti ant jo dedant namo stogo vėjalentes ir pakalimus. Tad buvo nuspręsta, pirmiausia padaryti šiuos darbus, o vėliau uždengti ir priestato stogą, tokiu būdu kiek įmanoma jį apsaugoti ir išlaikyti nesulankstytą.

Didįjį stogą užsidengėme spalio viduryje ir kai jau atėjo laikas mažajam stogui, atėjo ir gruodis. Pradėjo spausti ir orai, ir laikas, ir kiti darbai, tad buvo nuspręsta patikėti jį samdytiems darbininkams. Rinkomės iš dviejų variantų: netolimais gyvenančio kaimyno ir skelbiu varianto. Kaimynas vien tik už skardos lakštų suguldymą (grebėstai jau buvo paruošti ir išlyginti) 30 kv.m. stogo buvo paprašyta 600 Eur. ir numatomas darbų laikas – 3 dienos. Tuo tarpu iš skelbimo surasti stogdengiai paprašė perpus mažiau ir viską uždengė per 1 dieną. Tiesa, net ir pastaroji kaina yra gana didelė tokiam darbui ir tikrai buvo galima rasti už 250 Eur. , bet jau spaudė laikas ir oras, tad dingti nebebuvo kur.

Taigi apie tai, kuo mes dengėme. Stogo danga – klasikinė skarda, užspaudžiamu profiliu, dar kitaip vadinama click sistema. Ji montuojama paprasčiau nei valcuojami proficiliai, nes vienas su kitu susijungia paspaudus per briauną ir tam nereikia specialių replių. Lakštai buvo su standumo briaunomis, kurios gelbsti tuo atveju, jeigu grebėstai nėra idealiai lygūs.  Spalva, kaip ir langų bei durų – antracitas (RAL7016), tačiau su matiniu efektu.

Prime-click-klasikinė-stogo-danga-Classik

Prieš klojant lakštus, ant kiekvieno iš jų klijavome tokią izoliacinę juostą, kuri turėtų sugerti barbenimo garsus. Jų yra įvairių pločių, nuo visai siaurų  5 cm iki 15 cm., mes rinkomės viduriuką – 10 cm. Atrodo smulkmena – juostelė, bet mes sunaudojome virš 11 rulonų, tai šiek daugiau nei 100 Eur.

Stogo dangą užsisakinėjome toje pačioje firmoje, kaip ir lietvamzdžius –  Nord profil. Pas juos darėme ir visus lankstinius: vėjaskardes, kraigą, laštakį, karnizą. Eskizą jiems nusiuntėme, iš tos pačios matinės skardos išlankstė. Žinoma, galima ir yra pirkti jau pagamintų šių detalių, bet jos kainuoja kone dvigubai, o ir spalva gali nežymiai skirtis.

Untitled-1.jpg

IMG_0927
Skardinė stogo danga: vėjalentės

Sudėjus pagrindinį stogą, atėjo eilė vėjalentėms. Jas sudėti nuomojomės stelažą 6 m aukščio. Iš pradžių norėjome imti dviem-trim savaitėm, tačiau patys pardavėjai paprotino, kad kaina mažesnė mėnesiui. Sumokėjome vos 28 Eur. Didžiojo stogo abu galus susidėjome dviese. Priestato stogelio vėjalentės, deja, vis dar laukia savo eilės ir matyt sulauks vasaros.

foto 5
Klasikinė stogo danga – skardinis stogas

Jeigu nieko nepamiršome pridėti, tai stogo kvadratas: difuzinė plėvelė + stogo skarda +  lietaus nubėgimo sistema + lankstiniai + cinkuoti varžtai + izoliacinė juostelė + 300 Eur. stogdengiams – mums kainavo beveik 20 eur/ m2. Be lietaus nubėgimo sistemos ir stogdengių darbo stogo kaina  gavosi bev kelių centų 15 Eur/ m2.

p.s. apturėjome tokią nelaimę, abu telefonus paskandinome su labai vertinga foto-dokumentine medžiaga 🙂 tai renkame iš galiukų – ne viskas detalu, ne viskas pilna.

Stogas: lietaus nuvedimo sistema

Pabaigę darbus su karkasu, pajudėjome link skardos: stogo ir lietaus nuvedimo sistemos. Kodėl skardinis? O kodėl ne? Dažniausiai paplitę mitai: kaista ir barška, galbūt lieka tik mitais, jeigu pasistengi gerai jį įrengti.  O pliusai: kaina, išvaizda, įrengimo spartumas – visai neblogi svertai, pasirenkant būtent šią dangą.

Taigi viskas nuo pradžių. Pirmiausia, žinoma, sugulė grebėstai. Galbūt čia neverta per daug išsiplėsti: 2×14 cm storio lentos kas 14 cm., tai  tarp lentų centrų – 28 cm. Vienintelis gal didelis minusas yra tas, kad grebėstai turi būti suguldyti tikrai labai lygiai, jog paskui ir skarda nebūtų banguota. Tad teko šiek tiek pažaisti gaudant milimetrus, pakaišiojant 2-3 mm storio montavimo kaladėles. Grebėstus užbaigė tokia pati lenta, tik jau  nudažyta fasadui skirtais dažais. Prieš klojant stogą, ant tos lentos turi būti pakabinta  lietaus nuvedimo sistema. Sistemą reikia pakabinti prieš dengiant stogą, nes paskui laštakis trukdo prisukti latako laikiklius.

img_7375

img_7386
Lietaus nuvedimo sistema Flamingo

Lietaus nuvedimo sistemą tikrai galima susimontuoti pačiam. Kaip  tą padaryti, turbūt kiekvienas gamintojas prideda išsamias instrukcijas, kurias galima rasti ir internete, tad gal net ir neverta plėstis. Labai didelių paieškų pasirenkant pačią sistemą nevykdėme. Plastikinę iš karto atmetėme, o įmonė, kurioje užsisakėme dangą, siūlė Rukki arba Flamingo. Pastaroji  lenkų profiliuojama iš švedų plieno sistema,  mus kainos atžvilgiu pasirodė tinkama.

Plieninė lietaus nuvedimo sistema Flamingo – tai iš 0,6 mm storio plieno, kurio cinko masė ne mažesnė nei 275 g/m2, dengta PRELAQ RWS organine danga iš abiejų pusių po 35µm. Galbūt kol nesusiduri su pirkimu, negali įsivaizduoti, kiek dar visokiausių mažų priedelių: sujungimų, alkūnių, laikiklių ir t.t. reikės. Dėl to, jeigu jau norisi smulkmeniškai susiskaičiuoti ir įvertinti kainą, tai tikrai reikia  jų nepamiršti. Mums latakai ir lietvamzdžiai sudarė vos 35 proc. galutinės kainos, likusi dalis – priedai.  Komplektą sudarė: latakai (3 m), latako laikikliai, jungtys su užsegimu, latako dangteliai, santakos, keletas alkūnių, patys lietvamzdžiai ir lietvamzdžio laikikliai. Sistemos spalva tamsiai pilka – RAL 7011, nors stogo bei langų spalva RAL 7016, skirtumas yra nepastebimas.

Latakus susikabinome neskubėdami patys per dieną nuo ožio. Išsitempiame siūlą į vieną ir kitą pusę su reikiamu nuolydžiu ir pagal jį susisukome laikiklius bei susidėjome latakus. Kadangi laikikliai buvo sukami prie vertikalaus paviršiaus, tai viskas vyko sklandžiai ir greitai. Sudūrimus, sandarinome silikonu, o pačias jungtis dar sutvirtinome varžtais, kad gavusios didesnę apkrovą neišsiskėstų ir neatsikabintų.

img_7402

img_9682
Lietaus nuvedimo sistemos montavimas

Tiesa, lietvamzdžių tame etape, kol dar nesutvarkytas namo fasadas, nekabinome. Juos kabinsime kiekvieno namo kampe, tad nuolydis buvo formuojamas nuo namo centro  į abu galus. Esame matę variantų, kai kabinamas tik vienas lietvamzdis viename namo gale, tai atrodo gana keistai. Per visą stogo ilgį nuolydis gaunasi gana didelis ir pats latakas kabo labai kreivai. Tuo tarpu kai tas nuolydis išcentruojamas, jis ne taip ryškiai pastebimas.

Sistemą pirkome iš tos pačios firmos, iš kurios užsisakėme ir stogo dangą – Nord profil. Sakė, jeigu paminėsime bloge, tai padarys nuolaidą. Minime 🙂 Nuolaidą padarė. Beje, iš pradžių norėjome kvadratinės formos lietvamzdžių ir laštakių, bet mus labai greitai atkalbėjo: kaupiasi nešvarumai, vanduo ir t.t. , reikia dažniau valyti, tad visgi likome prie klasikinių apvalių formų.

Fasadas: renkamės dažus, renkamės spalvą

IMG_6150.jpg

Prieš galutiniai nuspręsdami, kaip atrodys mūsų fasadas: kaip tarpusavyje derės stogas, lietaus nubėgimo sistema, dailylentės ir langai, peržiūrėjome krūvą nuotraukų internete. Vėliau tiesiog pravažiuodami ir pamatydami mums patinkančios spalvos namą, prie jo stabtelėdavome ir nusifotografuodavome. Tokiu būdu ne tik atsirinkome, kas mums patinka, bet dar svarbiau, tai kas nepatinka.

Kokios spalvos fasado norėsime, žinojome nuo pat pradžių. Pilkos. Atrodo nieko čia sudėtinga, bet kai pradedi rinktis ir dairytis – tų pilkų atspalvių visa galybė. O kur dar spalvos intensyvumas: nuo šviesiai iki tamsiai ir atgal. Žinoma, tai labai subjektyvus dalykas ir dėl grožio nesiginčijama, yra ir galybė straipsnių, kaip reiktų derintis spalvas, į ką atkreipti dėmesį ir pan. Viena iš tokių dažniausiai linskniuojamų taisyklių: jeigu jau derini pats ir nelabai pasitiki savo akimi, namo eksterjere nereikėtų maišyti daugiau nei trijų spalvų.

Jeigu, kažkas abejoja dėl spalvų tarpusavio derėjimo, pvz., Tikkurila iš karto siūlo jų pačių padarytus derinius fasadams. Juos galima rasti ČIA. Dar geresnis dalykas yra Tikkurilos programėlė, kuri leidžia įsikelti savo brėžinį, namo foto ir pan., ir susidėlioti kaip viskas atrodys. Visai patogus  ir greitas būdas pasitikrinti.

Bet turbūt būtų šiek tiek keistoka, rinktis dažus ne pagal specifikaciją ar gamintoją, o tik pagal spalvą.

img_6156

Dažų gamintojas

Nors iš anksto turėjome savo favoritus, aplankėme Pinotex, VivaColor, Dulux, Fintex atstovus. Visgi viską pasvėrus, mes nekeitėme savo nuomonės ir pasirinkome vokiečių gamintojo Remmers dekoratyvinę, tirpiklinę išorės medienos apsaugos lazūrą HK-Lasur. Kodėl šią? Tai nulėmė keli faktoriai:

  • ši lazūra yra trys viename: impregnantas, gruntas ir lazūra, o tai reiškia, kad atkrenta nemažai darbo mosuojant teptuku;
  • apsaugo medieną nuo drėgmės ir mėlynijimo, sustabdo grybelio plėtimąsi ir dėl padidinto kietųjų dalelių kiekio užtikrina apsaugą nuo vabzdžių;
  • nenusilupa ir netrūkinėja;
  • labai gerai ir lengvai dengiasi. Palyginimui, savo lauko wc naudojome Tikkurila skaidrius dažus, jie sunkiau gėrėsi ir vietomis palikdavo ruoželius;
  • minimali dažymo temperatūra +5C, tuo tarpu kitų dažų svyravo iki +10C, o juk rudens naktys jau gana vėsios;
  • bene svarbiausias aspektas – jais jau esame dažę ir jie paliko gerą įspūdį. Dažai tikrai lengvai ir gražiai pasidengia, susigeria ir bent kol kas, praėjus keliems metams po dažymo, negalime nieko bloga pasakyti.

Spalva

Reikėtų pradėti nuo to, ko mes nenorėjome – o mes nenorėjome pilnai dengiančių dažų. Taip, jie ilgaamžiškesni, jiems suteikiama ilgesnė garantija, o tai reiškia ir mažesnė priežiūra ir ilgesnėje laiko perspektyvoje mažesnės sąnaudos. Ko mes norėjome – o mes norėjome palikti medienos struktūrą, kad būtų išlaikyta kuo daugiau natūralumo. Taigi  dairėmės į skaidriuosius dažus, todėl greitai  teko nusileisti ant žemės – didelis spalvų pasirinkimas čia nelepina. Štai tokia yra pagrindinė Remmers lazūros paletė. Šias spalvas  atstovai turėjo iš karto.

untitled-1

Jeigu norite daugiau pilkos, yra ir daugiau. Tik iš šios antrosios paletės lazūros reikėtų laukti apie dvi savaites. Taip pat prisidės ir papildomos kelios dešimtys eurų.

untitled-2

Tai štai kaip greitai tie visi svarstymai ir ieškojimai, koks pilkos atspalvis ir intensyvumas turėtų būti, baigėsi. Pažiūrėjus dažytus medienos pavyzdžius gyvai pas atstovus, mums tiko ir patiko pilka iš pagrindinės paletės. Užbėgant kitiems įrašams už akių, stogo danga ir lietaus nuotekų sistema, langai ir durys bus antracito spalvos (arba kitaip 7016 RAL). Štai taip atrodo po pirmojo dažymo:

Grįžtant prie to, ką gi mes dažome. Mūsų fasadas bus apkaltas 90 mm pločo pušinėmis dailylentėmis. Paskaičiavome, jog fasadui reikės jų apie 120 kv.m. Remmers kibiras 20 l skirtas 240 kv.m., kaina – 200 Eur. Taigi pirmajam dažymui kaip tik.

img_6179
Medinio fasado dažymas

Kadangi dažymo darbai vyko jau rudenį, tai persikėlėme į tėčio dirbtuves, kur buvo pakankamai vietos ir dažyti, ir džiūti, ir kurį laiką pasandėliuoti. Gamintojas deklaruoja, jog  lazūra nudžiūva per 12 val. ir dar keletą dienų gali jaustis šioks toks lipnumas. Tas tiesa, paviršius visiškai nebelipo po 3-4 dienų. Iš pradžių atrodė, jog darbas eis gana greitai ir per savaitgalį įveiksime. Tačiau galiausiai dviese dirbome keturias dienas su gerais viršvalandžiais.

Lentutes dabar nudažėme tik vieną kartą, antrą kartą jas planuojame dažyti pavasarį, kai jos jau bus ten, kur ir joms priklauso. Po pirmojo dažymo pasakyti, kokia bus tikroji spalva – gana sudėtinga. Nudžiūvus dirbtuvėse jos atrodė šiek tiek melsvos, vėliau lauke – šiek tiek kakavinės.

Keliose vietose, kol dar nesudėjome mažojo stogelio, ant kurio vėliau visai nesinorės vaikščioti, dalį dailylenčių ir pakalimų nudažėme iš karto antrą kartą, tik juos sukalus. Skirtumas akivaizdus! Pagaliau pilka ima viršų  🙂

img_0915

Stogo difuzinės plėvelės montavimas

Difuzinę plėvelę rinkomės patikimo ir gerai žinomo gamintojo Tyvek siūlomą produktą Tyvek® Pro + Tape – dviejų sluoksnių kvėpuojančią difuzinę membraną su lipnia juosta. Kodėl šią? Turbūt pagrindis kriterijus buvo tas, jog įvertinus kainos, kokybės ir laiko sąnaudas, mums ji pasirodė tinkamiausias variantas.

Kaip pasirinkti difuzinę plėvelę?

Štai ką mums pavyko išsaiškinti ir į ką mes patys atsižvegėme renkantis difuzinę plėvelę: membranos sluoksnis, vandens stulpo aukštis, garų pralaidumas. Svarbiausias matmuo čia yra membranos sluoksnio storis, kuris speficikacijose žymimas – mikronais (μm). Jeigu prie produkto jo nėra nurodyta arba jis nesiekia 100 μm (sienoms 175 μm) – medžiaga tiesiog neatliks savo funkcijos, tad pinigai ir darbas bus į balą.

Dažniausiai prie difuzinių plėvelių yra nurodytas pačios membranos storis, dar kitaip vadinamas gramatūra (g/m2), tačiau jo nereiktų maišyti su membranos funkcinio sluoksnio storiu, kurio dažnas gamintojas net nenurodo. Gramatūra yra svarbi montavimo momentu, kad montuodamas plėvelės nepažeistumei. Tuo tarpu jau sumontavus ją,  svarbiausia tampa funkcinis medžiagos sluoksnio storis, kuris nusako, kaip plėvelė atliks savo darbą dėl temperatūrų skirtumo, vėjo, vandens, UV ir t.t.

Dar vienas parametras, į kūrį derėtų atkreipti dėmesį – vandens stulpo aukštis, mmH2O. Stogui jis turėtų būti ne mažesnis nei 1000. Kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų. Kaip jis gali ten patekti ir išbūti? Vanduo ant plėvelės gali susikaupti ir išbūti tais atvejais, kai nepakankamai įtempta plėvelė, atsiranda užtvaros iš po stogo danga patekusių šiukšlių, stogo dengimo metu ir pan.

Vandens garų pralaidumas. Šis rodiklis turėtų būti kuo didesnis, mažiausia tenkinanti vertė įvairių šaltinių teigimu, neturėtų būti mažesnė nei ~ 1300 g/m2/24h. Ši savybė nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Kuo didesnis medžiagos garų pralaidumas, tuo sausesnė bus konstrukcija.

Kokią pasirinkome mes?

Kaip ir minėjome, rinkomės įvairiais testais (jų galima rasti nemažai viešai skebiamų ir prieinamų) išbandyto gamintojo Tyvek plėvėlę. Stogams jie siūlo Soft, Solid ir Pro. Mes pasirinkome Tyvek Pro+Tape, kuri naudojama apšiltintų šlaitinių stogų vandens ir vėjo izoliacijai. Membranos storis 175 μm, garų pralaidumas – 3000 g/m2/24h, vandens stulpo aukštis >1930 mmH2O, be to, ji jau turi lipnią juostą. Iš pradžių svarstėmė galimybę pirkti be lipnios juostos, tačiau pati juosta vienam rulonui kainuoja 42 Eur., tad kainos skirtumas ~20eur ne mūsų naudai. Mūsų pasirinktos plėvelės 1m2 kainavo 1,50 Eur., kadangi stogo kvadratūrą nėra didelė, nematėme reikalo ieškoti kažko pigiau ar rinktis nežinomo gamintojo produktą.

Plėvelę stogui klojome trise, tai padarėme per dvi dienas. Iš pradžių šiek tiek gal buvo neramu, ar viskas pavyks, tačiau darbas iš tikro nėra sudėtingas ir gana sklandžiai vykstantis, net ir pirmą kartą. Šiame video, iš kurio mokėmės ir mes, labai aiškiai viskas pavaizduota:

Išridenę pirmąją juostą, jos kampus prišaudėme su kabiašaudžiu, taip pat keletą užtvirtinimų į gegnes. Tuomet sukalėme makaronus su vyniakale, ant makaronų prisisukome lentą, jog galėtume ant jos pasilipę ridenti antrą juostą. Pirmosios juostos 20 cm palikome laisvos, ji vėliau eis į lietvamzdį. Tokiu pat principu: plėvelė, kabiašaudis, makaronai, lenta – nukeliavome iki stogo viršaus. Tuomet tą patį darėme su kita puse. Vėl keliavome nuo apačios į viršų, o viršuje abi plėveles perdengėme viena su kita. Namo šonams rekomenduojama palikti apie 20 cm užleidimams, bet mes palikome šiek tiek daugiau.

img_7731img_7732

Karkasinis namas: stogo konstrukcija

Visi, kurie užsiima statybomis, sutiks, jog čia galioja kitoks laiko skaičiavimas. Laikas čia bėga, jeigu ne trigubai, tai bent du kartus greičiau. Nuo paskutinio įrašo praėjus pusantram mėnesiui, nemažai šoktelėjome į priekį: stogo karkasas padarytas, plėvelė uždengta, jau ir grebėstai sugulę laukia stogo dangos! Langai po ilgų kančių ir dvejonių, abejonių ir dar visokio galvos skausmo irgi užsakyti, net namo spalva išsirinkta! Ruduo – tinkamas metas rašyti, turbūt ir skaityti.

img_7573

Taigi apie paskutinius vasaros darbus – karkaso pabaigimą. Surinkus sienas – kitas etapas stogas. Jam teko vėl pavargti su medienos ieškojimu vasaros pabaigoje – tokiu metų laiku medis tampa gana deficitine preke. Stogui ieškojome 5x20x600 cm  apie 3 m3 gegnių ir 10x15x600 cm  1,5 m3 murlatų (gulekšnių). Apie tai, ar pirkti jas impregnuotas ar ne, bloguose radome įvairių diskusijų. Visgi mūsų pačių nuomone, nuo kiauro stogo turi gelbėti ne impregnuota mediena. Tačiau taip jau atsitiko, kad pirkome mes impregnuotą, nes kitokios nei jau neimpregnuotos neturėjo. Be to, ir kaina (mūsų pačių nuostabai) skyrėsi gana neženkliai  5 Eur. už 1 m3. Žinoma, tas impregnavimas, buvo ne vakuuminis, todėl tai tik labai teorinis dalykas – regis, šliūkštelta  praskalauti kibiru dėl spalvos.

img_7555

img_7554

Prieš pradedant konstruoti stogą dar pasirūpinome lubų sijomis. Mūsų lubos bus medinės dėl dviejų priežasčių: pirma, žinoma, dėl grožio :), antra, dėl nenorėjimo sukti, glaisyti ir dažyti gipso sau virš galvos. Lubų sijos 10×20 cm. Kol kas jų niekaip neapdirbome ir dar netvirtinome, tiesiog suklojome kas 80 cm.  Sijos tapo ir labai geru pagrindu susikloti keletą lentų, ant kurių vaikščiojom konstruojant stogą.

img_7552

Pradedant dėlioti stogo konstrukciją , svarbus klausimas – kokio gi nuolydžio stogą daryti. Mes norėjome rasti aukso viduriuką tarp stataus ir plokščio. Išbandėme keletą variantų programoje, tačiau visgi galutinį tašką padėjo realūs, jau pastatyti, namų pavyzdžiai. Apsisprendėme dėl savojo – 27 laipsniai. Jeigu kažkam kiltų klausimas ir ieškotumėte, kaip greitai pasiskaičiuoti, kokio nuolydžio stogas bus, kokio matmens bus kontrukcija, tai internete yra krūva naudingų lentelių, kurios puikiai teoriškai iliustruoja nuolydį. Štai viena iš jų:

nuolydis laipsniais ir procentais - www.de2.lt.JPG

Pradėjome nuo pagrindinio stogo, jo ilgis 12m., kadangi stogas pakankamai lėkštas nusprendėme gegnes guldytis ant trijų laikančiųjų murlotų. Centrinis murlotas pakabintas  – 230 cm. aukštyje, ramsčiai sustatyti beveik kas 2,9 m., o  gegnių ilgis –  5,5 m., jas  guldėme  65 cm. žingsniu.

img_7551

img_7553

img_7572

img_7574

img_7571

Mažesniajam stogui nedarėme labai stiprios konstrukcijos, nes stogo ilgis tik 3,8 m., todėl nusprendėme, kad užteks tik centrinio murloto.  Kraigo aukštis – 190 cm., gegnes dėjome kas 55,5 cm. pagal vatos plotį, nes priestato stogą planuojame apšiltinti. Taip nuspręsta dėl to, jog lubų aukštis žemiausiame taške bus tik 240 cm., (40 cm žemesnis nei namo), tai planuojame palikti jas atviras, neuždaryti, o daryti šlaitines lubas. Vainiko mazgai buvo tvirtinami metalinėmis plokštelėmis, o pačios gegnės prie apatinio namo murloto  tokiais specialiais gegnių kampais iš abiejų pusių.

img_7570

img_7586

img_7584

Dirbome trise, per dvi dienas suguldėme lubų balkius ir surinkome stogo konstruktyvą. Tiesa, gegnės buvo tik paguldytos ant stogo nežiūrint nei atstumo tarp jų, nei lygumo plokštumoje. Dar keletą dienų užtrukome jas lyginant, tai buvo jau vieno žmogaus darbas . Taip pat uždaryti tarpai tarp gegnių, nes būtent šioje vietoje susijungs perdangos apšiltinimas su sienų apšiltinimu. Vėliau buvo nupjaustyti gegnių galai, kadangi pakalimas bus ne pagal stogo nuolydį, o statmenas sienoms, gegnes reikėjo pjauti tiek horizontaliai, tiek vertikaliai.

img_7583

img_7569

Kol kas tiek. Linkėjimai iš rudenėjančio ir vis dar saulėto ofiso!

img_7556