Panašiu metu pernai įkėlėme foto, kurioje žiema atrodo pasakiškai. Šiemet, kone tą pačią dieną padaryta nuotrauka, ne tik neprimena žiemos, ji kvepia pavasariu. Kai kiemas pilnas spygliuočių, žalumos stygiaus tikrai nepajusi.
SAUSIS 2020 vs. 2019
Praėjusi vasara buvo skirta aplinkos tvarkymui. Ne tiek jos buvo sutvarkyta, kiek norėta, bet vis tiek gerokai pasistūmėjome į priekį. Pats didžiausias darbas: sklypo išlyginimas juodžemiu ir vejos pasėjimas. Iki visų šių darbų pradžios, sklypas jau buvo išstumdytas ir pradėtas formuoti iš to grunto, kuris buvo sklype. Tai yra žvyro, priesmėlio ir supuvusio augalinio sluoksnio, atlikusio ir stovėjusio apie pusantrų metų po pamatų kasimo. Taigi bendri sklypo kontūrai jau buvo padaryti, o juodžemis padėjo suformuoti galutinį reljefą.
Sklypas ir beveik visas kiemas – pietinėje pusėje. Į ją žiūri pagrindiniai namo langai ir terasa. Šiaurinėje pusėje palikti tik 3 metrai, privalomi nuo kaimynų ribos. Niekada neturėjome tikslo sklypo išlyginti taip, jog būtų vientisa aikštelė. Nuskusti ir lyginti sklypo į vieną plokštumą tiesiog nebuvo nei galimybių, nei noro. Sklype auga 28 pušys, 5 beržai ir eglė. Visų šių medžių šaknys labai skirtingame aukštyje. Norint išlyginti sklypą į vieną plokštumą, daugelį augalų tiesiog reikėtų nupjauti, nes atsivertų jų šaknys, o kitus daugiau nei pusmetrį užkasti. Taigi kiemas formuotas vietomis natūraliai pasibangavęs.
Nuo pradinės stadijos, kokią jau turėjome, juodžemiu sklypas pasidengė minimum 15 cm. Ten kur formavosi nuolydžiai ir t.t., žemių sluoksnis išėjo minimum dvigubai didesnis. Pasiskaičiavome, jog iš viso reikės apie 170 kubų žemių. Jas pirkome iš šalia esančio karjero.
Sklypo lyginimas
Iš pradžių naiviai galvojome, kad išsistumdysime patys per kelis savaitgalius. Rankomis! Bet labai greitai šios minties buvo atsisakyta. Juk juodžemį reikia ne tik išstumdyti, bet ir sutrombuoti. Be to, tai ką bobcat`as padarė per kelias valandas, mes nugarą būtume lenkę turbūt savaitę, o gal net ir ilgiau. Tikrai neverta taupyti. Rankų darbo vistiek neišvengėme, buvo vietų, kur technika negalėjo privažiuoti: tarp medžių ir pan., tad ir taip dar susidarė nemažai darbo patiems. Ypač formuojant reikiamus nuolydžius ir kalveles aplink pušis.
Reljefo formavimas: sklypo lyginimas
Orai buvo labai palankūs, tad sklypo lyginimo darbus atlikome balandžio pradžioje. Kad juodžemis nepabėgtų, prie būsimos parkingo aikštelės ir tvoros, iš gatvės pusės, sklypą apjuosėme. Iš nuo statybų atlikusių lentų suformavome bortelius.
Gerą mėnesį luktelėjome ir sėjome žolę. Kadangi balandis buvo ganėtinai sausas, tai piktžolių sudygo vos viena kita. Jas tiesiog išrovėme rankomis. Visą sklypą purkšti raundapu, kai yra šulinys, bus sodinami vaiskrūmiai, pasirodė ne kokia mintis. Vejos sėklą pasirinkome „Turfline“ mišinį „Ornamental“. Kaip dažnu atveju būna, palaukėme akcijos prekybos centre ir įsigijome su 30 proc. nuolaida. Kaina buvo tikrai ženkliai mažesnė nei visose specializuotose parduotuvėse.
Kodėl būten šis mišinys? Yra įvairių atsparumų, atspalvių, augimo, tankumo ir t.t., bet mums nuspręsti galutinai padėjo šis laidos „Svajonių sodai“ reportažas ->. Nusipirkome mišinį, barstytuvą, pasiskolinome volą ir pirmyn. Kas labiausiai žavi šiame mišinyje, kad vejos spalva sodriai žalia.
Kadangi visa vasara buvo labai sausa, tai nemažai teko vandens išlieti, kad sėklos sudygtų. Kasdien laistydavome bent 2 kartus. Kaip ir turėjo atsitikti, greičiausiai veja pradėjo dygti pavėsyje ir arčiausiai vandens purkštuvų. Tuo pačiu pasirodė ir piktžolės. Daugiausiai jos subūjojo sklypo pakraščiuose, ten kur ribojasi su pieva. Leidome joms ūgtelti ir per keletą kartų rankiniu būdu visą sklypą nuravėjome. Darbas, švelniai tariant, užknisantis, bet įveikiamas.
Taip pat dar prieš metus buvome sendaikčių turguje įsigiję naują rankinę žoliapjovę. Ji labai pasitarnavo pirmiesiems pjovimams. Ir štai po beveik pustrečio mėnesio turėjome jau visai padorią veją.
Tiesa, po medžiais ir ant kalvelių, ji sudygo kur kas sunkiau. Dar ir dabar ten ji nėra tokia vešli. Taip pat atsirado keletas lopų, kuriuose veja skurdesnė, spalva blyškesnė. Bet artėjant pavasariui, praajeruosime, patręšime ir tikimės, kad šios bėdos nebeliks.
Namo perdažymas arba, tiksliau sakant, antrasis dailylenčių padengimas lazūra.
Trumpai primenant, kodėl lazūra, o ne pilnai dengiantis dažas: norėjome palikti medienos struktūrą, kad būtų išlaikyta kuo daugiau natūralumo. Plačiau apie gamintojo ir spalvos pasirinkimą čia.
Dar prieš renkantis fasado apdailą, sulaukėme ne vieno komentaro apie tai, kad atsibos, kas keletą metų perdažinėti, koks tai alinantis ir varginantis darbas, kaip brangu ir t.t. Kažkaip šiai dienai norėtųsi tik pasakyti: Ot ir ne!
Dar kartą visiškai nemokama reklama, nes gerą daiktą visai negaila reklamuoti. Vokiečių gamintojo Remmers dekoratyvinė, tirpiklinė išorės medienos apsaugos lazūra HK-Lasur yra kažkas visiškai nerealaus. Jeigu dar nesate susidūrę, išbandę ir nežinote, kas tai per daiktas:
ši lazūra yra trys viename: impregnantas, gruntas ir lazūra, o tai reiškia, kad atkrenta nemažai darbo mosuojant teptuku;
apsaugo medieną nuo drėgmės ir mėlynijimo, sustabdo grybelio plėtimąsi ir dėl padidinto kietųjų dalelių kiekio užtikrina apsaugą nuo vabzdžių;
nenusilupa ir netrūkinėja;
labai gerai ir lengvai dengiasi. Palyginimui, savo lauko wc naudojome Tikkurila skaidrius dažus, jie sunkiau gėrėsi ir vietomis palikdavo ruoželius;
Lentelės buvo nudažytos tik vieną kartą dirbutvėse dar rudenį prieš jas prisukant. Apie tai, kaip vyko pirmasis dažymas: ČIA. Antrasis dažymas pakartotas vasaros pabaigoje, nors ir buvo planuota tik sušilus orams. Taigi šis, iš pažiūros ilgas ir varginantis darbas, buvo patikėtas dailiajai lyčiai. Nieko nušveisti, nugramdyti nereikia. Lazūra po pirmpojo karto gražiai visur įsigėrusi: niekas neatsilupę, neatsikilę, nenutrupėję.
Namo perdažymas
Tik op ir yra!
Antrasis dažymas dar smagesnis reikalas nei pirmasis. Lazūra nebe taip stipriai įsigeria, tepasi kaip per sviestą! Gražiai, lengvai sau slysta: jokių ruozelių, nuvarvėjimų, nukapsėjimų. Pirmasis dažymas užtruko šiek tiek ilgiau nei planavome. Tad planuodami perdažymą, mintyse šiek tiek avansu pridėjome ir tikėjome, kad per savaitgalį bus padaryta. Gal skambės ir įtartinai, bet R. pati viena visą namą perdažė per gerą pusdienį! PUSDIENĮ! Tai apie kokius pasiteisinimus, laiko gailėjimus, dūsavimus čia galima kalbėti?
Kodėl taip greitai? Langų ir durų apvadai dar nebuvo sumontuoti, todėl nieko apsiklijuoti nereikėjo. Apvadus du kartus taip pat nudažėme prieš juos sumontuojant į savo vietą. Tas pats buvo padaryta ir su namo pakalimais ir vėjalentėmis, tam, kad paskui nereikėtų nieko saugoti. Sutaupėme ir laiko, ir nervų.
Spalva: nuo gelsvos iki pilkos
Po pirmojo dažymo, kaip ir reikėjo tikėtis, nemažai geltonio savyje turinčios pušinės dailylentės netapo pilkomis. Tačiau antrasis kartas padėtį kur kas pagerino ir namas įgijo norimą spalvą. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad kiekviena dailylentė turi vis skirtingą atspalvį, priklausomai nuo to, kokio sakingumo ji buvo. Tuo ši lazūra skiriasi nuo visa dengiančio dažo, tačiau tas mažas tonų svyravimas suteikia natūralumo ir gyvumo. Jis pastebimas tik esant gana arti namo. Pasirinktos spalvos pavadinimas – silbergrau RC 970 (Nr.2257).
Pilkos atspalviai: matosi medienos raštas
Lazūros išeiga ir namo perdažymo kaina
Ir čia dar vienas malonus siurprizas. Iš viso pas mus yra apie apie 120 kv. m. perdažomo ploto. Pirkome Remmers 20 l kibirą, kuris skirtas 240 kv.m., kaina – 200 Eur. Pirmuoju kartu sunaudojome apie 60 proc. Antruoju kartu susinaudojo žymiai mažiau ir dar liko apie 10 proc., tai yra kokie 2 l lazūros. Planuojame vasarą nutepti trečią kartą visą pietinę pusę, kurioje yra vitriniai langai ir dengiamo ploto nedaug. Turėtų būti kaip tik.
Tai grįžtant prie to, ar verta…Remmers rinkomės ir lubų dailylentėms 🙂
Ir kaip nemylėti žiemos? Jeigu, kada kas ir paklausia, ar nesigailime miesto iškeitę į kaimą, atsakymas būna trumpas ir aiškus: NE! 🙂 Ir kaip galėtumei, kai visa tai turi savo kieme.
Langų ir durų apvadai – vienas ilgiausiai atidėliotų darbų. Atrodo menkiekis, bet jie kaip kokia vyšnia ant torto: gali labai pataisyti arba pagadinti bendrą vaizdą.
Kai renkiesi projektą, dažniausiai į akis nekrenta langų apvadai, juos priimi kaip bendrą visumą, neatkreipi ypatingo dėmesio. Bet tuo momentu, kai jau pribręsta reikalas nuspręsti, kokie jie bus, pradedi dairytis visai kitomis akimis. Žiūrėk – vieni per platūs, kiti per siauri, per įmantrūs, per paprasti, per striuki, neišbaigti, per ištaigingi ir t.t., ir panašiai, kol atrandi tai, kas tavo akiai ir namui labiausiai tinka. Žinoma, galbūt tai visiška smulkmena ir bendrame statybų kontekste šis darbas atrodo juokingas, bet kartais tos mažos detalės tampa ypač svarbios.
Su fasado apdaila sekėsi mums visai neblogai ir beveik visur iki lango buvo ateita pilna dailylente. Tad gerai išskaičiavus arba turint skirtingo pločio dailylenčių galima ir visai nedaryti jokių apvadų. Visgi mes nusprendėme, kad jų reikia ir jie bus. Beveik metus langai apvadų neturėjo ir akis pripato prie to vaizdo, bet galiausiai juos padarius – vyšnia, regis, buvo parinkta tinkamai.
Iš pradžių apvadai buvo supjauti ir prisukti į jų būsimą vietą, paskui nuimti, dažomi 2 kartus ir vėl prisukti atgal į savo vietą.
Langų apvadai
Langų ir durų apvadų spalva – antracitas. Naudojome dažus vandens pagrindu – kažkokie be vardo, pirkome pas Remmers atstovus. Spalva identiškai sutampa su stogo ir lietvamzdžių spalva, o svarbiausia – su langų rėmu. Tai suteikė vizualinio užbaigtumo ir vientisumo. Dažas pilnai padengiantis, matinis, bet išryškinantis medžio struktūrą, atsparūs drėgmei. Tikrai labai gražiai padengė medį.
Dailylentės – pušinės, 25 mm storio ir 95 mm pločio. Apvado viršuje pritvirtintas 35×35 mm pločio stogelis/tašelis.
Opiausias klausimas, kaip apvadai turėtų užsibaigti. Lietuvoje dažnai įprasta palikti išsikišančius skardos snapelius arba skardą padaryti siauresnę nei lango apvadas. Tačiau mums toks variantas pasirodė nepatrauklus, tarsi, nepabaigtas iki galo. Mes gi nusprendėme padaryti savaip: skardos kraštą ir apvadą suvesti į vieną liniją. Po lango apačia apvado nedėjome: kadangi skardos ir apvado spalva sutampa, langas ir taip gražiai įsirėmino. Lango angokraščiai taip pat užbaigti lenta- tik šiek tiek siauresne. Ji užlipa ant lango rėmo.
Lango angokraštis
Dar prieš apvadus – užsakėme skardos lankstinius – palanges iš tos pačios įmonės, kurioje pirkome stogo dangą “Stogo dangų prekyba”. Palangių kampus jau lankstėme patys vietoje.
Dar vienas galvosūkis buvo: kaip užbaigti apvadus tuose languose, kurie yra iki žemės ir liesis su terasa. Dėti skardinės palangės ten nematėme prasmės, o ir keistai atrodytų. Tai nusprendėme vietoje skardos, padaryti palangę iš tų pačių lentų kaip ir apvadai.
Ant šių palangių mėgsta tupėti mūsų katė 🙂 Valyk, nevalęs – visuomet nupėduota.
Ir štai kaip atrodo baigtinis variantas – langai su apvadais ir skardinėmis palangėmis.
Prieš beveik du metus sklype įleidome “Feliksnavis” nuotekų valymo įrenginį. Metus prastovėjo nenaudojamas (tiesiog pripildytas vandens), o dar vienerius – veikia visu pajėgumu. Taigi atėjo laikas pasidalinti patirtimi dviem pagrindiniais klausimais:
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys?
Kaip veikia planas išvalytas nuotekas leisti į atvirą drenažinį šulinį.
Trumpai apie priešistorę. Tuo metu, kai statėme nuotekų valymo įrenginį, turėjome tik vieną sklypą – 6.5 a., šiuo metu šį plotą jau esame padvigubinę. Sklypas, kuriame įrengtas nuotekų valymo įrenginys, yra šiek tiek žemiau naujojo sklypo atžvilgiu. Pirmajame sklype, kuriame vyksta veiksmas, gruntiniai vandenys kaupiasi 1 – 1,2 m gylyje. Sklypas apsuptas medžių, kuriuos norėjome išsaugoti. Taigi vietos, kur tas įrenginys galėjo nutūpti – ne per daugiausiai. Numatyta įrenginio vieta: įspausti jį tarp beržų ir pušų. Apie 8 m nuo namo ir apie 5 m nuo kaimynų (dabar jau nuosavo) sklypo. Dėl to įrenginio dydis ir jo įleidimo niuansai mums buvo svarbiausi veiksniai.
***
Kaip veikia nuotekų valymo įrenginys praėjus metams?
Kas mums pasirodė pliusas, pasirenkant būtent šį įrenginį – tai galimybė pasileisti jį patiems. Tiesiog, pradedi atlikti reikalus ir visas mechanizmas užsikuria pats. Patikrinta, veikia. Per tuos metus jokio kvapo nebuvo ir nesijautė. Veikia tyliai ir jokio triukšmo namie nesigirdi. Tad tų 8 m atitraukimo, regis, užtenka.
Dar vienas svarbus niuansas dėl aukštų gruntinių vandenų. Bijome, jog paties įrenginio neiškeltų. Rinkomės šį BVĮ, kadangi jis į gruntą remiasi ne plokščiu padu, o smaigaliu. Dėl to nereikia įleisti betoninio pado. Jeigu vistiek kyla nerimas dėl iškėlimo, įmonės atstovai siūlo išbetonuoti salelę virš įrenginio. Mes jos nebetonavome, o per šiuos du metus BVĮ matė ir šilto, ir šalto. Niekas jo neiškėlė, nesutraiškė ar nedeformavo.
Ar veikia atviras drenažinis šulinys?
O štai čia ir prasidėjo visas linksmumas ir galvos skausmas tuo pačiu metu. Veiksmų eiga buvo tokia: 1. Planas atmestas. Uždara talpa, kurią dažniausiai siūlo gamintojai, mums atrodė visiškai netinkamas ir nepriimtinas variantas. Kodėl? Dėl to, kad reikia nuolat tą vandenį kažkur išpylinėti. Jeigu nėra upelio ar kokio kito vandens telkinio šalia, per mėnesį išlieti sklype 5-6 kubus, kai lauke yra – 15 C, skamba kaip visiška nesąmonė.
2. Planas neveikia. Atviras drenažinis šulinys. Pirmoji idėja buvo iškasti atvirą drenažinį šulinį ir tiesiog paeksperimentuoti. Klausimas buvo, ar nuotekos spėtų susigerti į gruntą, jeigu turime vieną laisvą rentinį susigėrimui. Įstatėme šulinyje ir sklendę, jeigu šis planas nepavyktų, kad išvalytos nuotekos nešliūkšteltų atgal į patį valymo įrenginį. Ar veikė mūsų planas? Ne! Esant vasarai – viskas gerai, atėjus rudeniui, ypač tokiam, kuris buvo pernai, gruntiniai vandenys pakilo aukščiau ir niekas nesigėrė. Galiausiai viskas pradėjo bėgti per šulinio viršų.
Aukšti gruntiniai vandenys ir drenažinis šulinys
3. Laikinas planas. Atviras drenažinis šulinys + siurbliukas. Laikinai, kol sugalvosime, kaip čia dabar suktis, įleidome siurbliuką su plūde į drenažinį šulinį. Vandeniui šulinyje pasiekus tam tikra lygį, siurbliukas automatiškai įsijungdavo ir vandens perteklių tiesiog išleisdavo ant sklypo. Visiška nesąmonė, kai ir taip lyja be perstojo ir viskas aplinkui pramirkę.
4. Planas veikia. Uždara siurblinė + naujas drenažinis šulinys. Kol dar neužklupo žiema, priėjome prie tokio sprendimo. Iki tol buvusį drenažinį šulinį panaikinome. Kadangi jau turėjome ir antrą sklypą – tai vietos fantazijai turėjome kur kas daugiau. Nusipirkome panaudotą 3 kubų cisterną, į ją tiesiai iš nuotekų valymo įrenginio nutiesėme vamzdį. Cisterna pastoviai užpildyta apie 2/3 vandens, kad jos neiškeltų. Įleidome tą patį siurblį su automatine plūde. Antrojo sklypo krašte – aukščiausioje vietoje, iškasėme naują drenažinį šulinį. Cisternai prisipildžius pilnai, siurbliukas išpompuoja apie 1 kub. vandens į naująjį drenažinį šulinį. Ties naujuoju šuliniu vamzdį įkasėme staigiu nuolydžiu link cisternos, jog vanduo vamzdyje neužsistovėtų ir nesušaltų žiemos metu. Naujam drenažiniam šulinui ryžomės dėl paprastos priežasties: jame nėra aukšto gruntinio vandens ir gruntas čia – smėlis. Jeigu pirmuoju atveju vanduo iš karto kaupėsi, tai šiuo atveju – šulinyje gruntiniai vandenys nesikaupia. Jis stovi tuščias ir jam telieja sugerti išvalytas nuotekas.
Taigi prie 1310 Eur. – tiek mums kainavo valymo įrenginys su įleidimu, dar prisidėjo 300 Eur. už cisterną ir jos transportavimą, 2 šulinio žiedai – 60 Eur., siurbliukas su plūde – 50 Eur. keletas vamzdžių – 30 Eur., “račioko” darbas 120 Eur. Suma sumarum galutinė suma šoktelėjo iki 1870 Eur.
5. Ateities planas. Nuotekų baseinas 🙂 O čia yra vieno šeimos nario ateities svajonė. Vietoje drenažinio šulinio padaryti baseiną, į kurį subėgtų išvalytas vanduo ir jo perviršis gražiai susigertų pro akmenukus.
Šis įrašas susidėliojo nepadoriai ilgas. Gal dėl to, kad tiek pati medžiaga – mediena, tiek pats darbas – fasado apdailos tvirtinimas, buvo kone pats smagiausias darbas. Juk iš statybinio vaizdo, pradėjo ryškėti tikrasis namo veidas.
Aprašėme viską, kas šovė į galvą: nuo labai paprastų ir, regis, akivaizdžių dalykų, iki to, kas ir mums patiems buvo nauja. Galbūt kažkam ši patirtis bus naudinga ir įdomi, prieš nusprendžiant, norisi to natūralaus grožio ar visgi neverta su juo kankintis.
Ar medinės dailylentės yra kaimietiška?
Aplink mus tikrai yra daugiau skeptikų, kurie vienareikšmiškai sako medžiui ir natūralumui – NE. Didžiausias argumentas yra laiko ir lėšų sąnaudos. Ir su tuo negalima nesutikti. Juk pasirinkus natūralią medžiagą, ji reikalaus dėmesio. O kas nori savo laiką ir pinigus skirti papildomam dažų stiklainėliui? Visgi… nedaug tokių, bet jų yra. Tai pirmiausia pradėkime nuo to, kodėl tikrai NE, o visas likęs tekstas – o kas, jeigu TAIP.
Natūralus medis labai veikiamas aplinkos, todėl dailylentes reikia impregnuoti, kartais nuvalyti nuo kerpių ar samanų, jas stipriai veikia UV spinduliai, temperatūra. Tai reiškia, kad jų vaizdas metams bėgant keisis kur kas labiau ir greičiau nei dirbtinės apdailos. Priklausomai nuo tų pačių reiškinių stiprumo, vietos, kur namas stovi, ir pasirinktų impregnanto bei dažų kokybės – kas 5 ar 10 metų, reikės jas atnaujinti. Taigi, jeigu neketinate jų valyti, šveisti ir dažyti patys: tai reiškia nemažas nuolatines išlaidas. Ir tai labai svarbus argumentas. Na, kas nori, kas 5 metus brūžinti teptuku?
Kodėl TAIP? Nes gražu. Tiesiog. Natūralaus medžio išvaizda yra pagrindinis motyvas, kodėl tokias dailylentes renkamasi. Dar būtų galima pridėti – natūralumas ir ekologiškumas. Nors kai kurioms dailylenčių rūšims galima surasti medienos imitacinę apdailą, atskirti tokias dailylentes nuo tikrų, ypač iš arti, nesunku. Tie, kas renkasi natūralų medį, myli natūralų medį – tai tikrai nebus argumentas, jog kažkas atrodo taip kaip medis, bet nėra medis. Ir čia kaip ir visi argumentai baigiasi 🙂 Kam grožis yra aukščiau už praktiškumą – nepasiginčysi.
Nieko nauja čia nepasakysime, bet… renkantis fasado apdailą svarbu atsižvelgti į tai, kur namas stovės. Žinoma, kiekvienam savo, bet urbanistinėje zonoje – natūralus grynuolis kartais atrodo gana keistai. Mes gi kuriamės tarp pušų, netolimoje kaimynystėje – dar bent trys rąstiniai namai. Natūraliai įsiliejame į tą aplinką, į kurią ateiname. O jeigu kažkas mano, kad medinės dailylentės yra kaimietiška atgyvena, tai su tuo norėtume pasiginčyti. Keletas pavyzdžių iš Pinterest, kur medis atrodo dar ir kaip šiuolaikiškai.
Kokią medieną pasirinkti namo fasado apdailai?
Dažniausiai lauko apdailai naudojama eglė, pušis arba maumedis. Kuo skiriasi šių medinių dailylenčių išvaizda? Mes namo fasadą apkalinėjome pušinėmis dailylentėmis, nes šios medienos raštas mums gražesnis. Pakalimams obliavome šiek tiek eglės. Tai štai keletas pastebėjimų, jeigu svarstote eglę ar pušį rinktis.
Eglinės, pušinės, maumedžio dailylentės
Eglės mediena yra balsva, joje yra daugiau smulkių šakelių, pati lenta dažniausiai būna labiau pasišiaušusi. Džiūnant eglės ląstelės „užsidaro“, dėl ląstelių sandaros eglė įsiurbia mažiau drėgmės nei pušis ir todėl mažiau deformuojasi dėl drėgmės. Ją dažyti yra sunkiau, ne taip lengvai slysta teptukas, bet dažas įsigeria geriau. Tai reiškia, jog ir dažų išeiga bus didesnė.
Pušis turi rausvesnį atspalvį, joje yra mažiau smulkių šakų, bet jeigu jau yra, jos kur kas didesnės. Rievės pailgos, pati mediena sakingesnė – kartais tie sakai tarsi padengia visą dailylentės paviršių. Pušies balana lieka „atvira“, o užsidaro tik branduolys, dėl to jos gali sugerti daugiau drėgmės. Pušinės dailylentės yra glotnios, dėl to dažyti yra kur kas smagiau, lengviau, išeiga mažesnė, nes dažo sugeriamumas mažesnis. Tai reiškia, jog jas arba reikės dažyti greičiau nei eglines dailylentes arba iš karto padengti bent 3 kartus.
Su maumedžiu kol kas dar nedraugavome, jį pasilikome terasai. Maumedis – toks eglės ir pušies miksas – smulkiai šakotas, atspalvis gali varijuoti nuo itin gelsvo/ rusvo iki rausvo. Kadangi jo nebūtina nei impregnuoti, nei kitaip apdoroti, itin dažnai maumedis paliekamas natūraliai senti ir pilkėti.
Mediena dar skirstoma į klases: A (AB), B, C. Kategorijos skirstomos pagal šakotumą, obliavimo kokybę, šakų kiaurymes, žievės įaugimus, sakų maišelius, puvinius, spalvos pokyčius. Kuo žemesnė kategorija, tuo medienos kokybė prastesnė, tačiau kaina mažesnė. Išorės fasadui rekomenduojama ne žemesnė nei B klasės, vidui – A klasės kokybės kategorija.
Lauke montuojamos dailylentės turi būti džiovinamos iki 14-16 %, o maumedis – 18%. Kiek mums užtruko patiems išobliuoti dailylentes, jas nusidažyti, kokius dažus pasirinkome, galima rasti šiame įraše Fasadas: renkamės dažus, renkamės spalvą. Mūsų fasadas apkaltas 90 mm pločio ir 20 mm storio pušinėmis dailylentėmis. Dailylentės gali būti su špuntu (jų yra įvairių tipų), jos susileis viena į kitą ir neliks atvirų tarpelių. Gali būti ir be špunto. Techniškai dailylentės su pilnu špuntu jungiasi geriau, tačiau išorėje į tarpus patekus drėgmei, mediena gali pradėti plėstis ir deformuoti konstrukciją. Mes obliavomės be špunto, suapvalintais kraštais ir jos montuojamos paliekant vėdinamus oro tarpelius. Štai keletas pavyzdžių, kaip gali atrodyti dailylentės. Atrodo menkniekis, bet kartais nuo vieno ar kito suapvalinto kraštelio, gali priklausyti viso namo charakteris.
Medinių dailylenčių špunto tipai / stiliai
Preliminariais paskaičiavimais fasadui (be pakalimų) mums reikėjo apie 120 kv.m., tačiau realybėje pridėjome dar keletą kvadratų. Kartais pasitaiko kokia nedaili šaka ir norisi ją išpjauti, tokiu būdu gali išsimesti ir pusę dailylentės. Mes rinkomės iš to ką turėjome gana kruopščiai, kad šakų būtų kuo mažiau. Tad galiausiai dar prisireikė papildomai apie 30 kv.m. Dalį likučių sunaudosime pakalimams, dalį – virš langų, durų angų.
Medinių dailylenčių tvirtinimas / montavimas
Dar vienas svarbus klausimas, kokių stiliumi – horizontaliai ar vertikaliai, dailylentes montuoti? Iš karto apsisprendę nebuvome. Vėlgi čia labai pagelbėjo Pinterest ir galiausiai priėjome prie išvados, kad vertikaliai tvirtinamos yra arčiau mūsų skonio.
Apšiltinus namą Paroc extra (fasado šiltinimas), visas fasadas buvo apkaltas 2 cm storio, 5 cm pločio makaronais, 60 cm žingsniu, tik aplink langų ir durų angas makaronus kalėme visu perimetru. Tarp Paroc extra vatos ir dailylentės atsirado 2 cm tarpas, kuriuo ventiliuoja oras.
Pakalimų plotis turi būti mažiausiai 30 cm, rekomenduojama apie 60 cm. Mes jį darėme dar šiek tiek platesnį – 65 cm., taip namas atrodo platesnis, optiškai jo tūris padidėję, kas yra svarbu statant nedidelį namą ir siekiant, jog jis neatrodytų striukas.
Aplink langus ir duris makaronus tvirtinome visu perimetru. Tai uždarėme tarpą, per kurį gali patekti vabzdžiaiNamo kampas: dailylentė, makaronas, Paroc vata
Dailylentės apačia turi būti nupjauta 45 laipsniu kampu, kad lietaus lašai galėtų nulašėti ir kuo mažiau kauptųsi drėgmės. Tarp dailylenčių ir žemės rekomenduojama palikti apie 20-30 cm tarpą.
Prieš montuojant dailylentes rekomenduojame kažkiek laiko palaikyti jas lauko sąlygomis. Žinoma, ne tiesiogiai ant lietaus, bet kad drėgmė susivienodintų. Tai svarbu dėl tarpelių tarp dailylenčių, kurie keičiasi atsižvelgiant į santykinį oro drėgnumą. Tarp dailylenčių tarpai privalomi, kad ši galėtų plėstis. Jeigu montuosite apdailą karštuoju sezonu (tas kelias savaites per metus, kai šviečia saulė 🙂 ir paliksite tik 2 mm tarpelius, yra rizika, jog paskui drėgnuoju sezonu, to tarpelio neužteks ir išsiplėtusios lentelės pradės versti ir skėsti vieną kitą.
Taip pat svarstant, kokį tarpelį palikti, labai svarbu įvertinti dailylenčių storį. Kuo storesnės lentos, tuo greičiau išnyksta tarpai atsiradę dėl drėgmės. Taigi, kuo storesnės dailylentės, tuo jos daugiau plėsis ir tam joms reikia erdvės. Mes dailylentes rudenį laikėme apie mėnesį lauke, kalėme jas, kai buvo santykinai drėgna, tad palikome po 2 mm tarpelius. Štai kaip keičiasi tarpelis pavasarį, priklausomuo nuo to, kokia namo pusė: pietinėje pusėje – apie 2.5 mm., rytinėje – apie 1.5 mm, o šiaurinėje pusėje tarpelio beveik ir nebeliko.
Kuo tvirtinti fasado dailylentes: medsraigčiais ar vinimis?
Esame ne kartą matę, kai dailylentės yra pritvirtinamos korozijai neatspariais medsraigčiais ar vinimis, kurie rūdija ir po savimi palieka rausvus takelius. Ir tai labai gadina bendrą vaizdą. Mes tvirtinome nerūdijančio plieno C2 varžtais. Kas mums svarbu buvo renkantis: pirma, kuo mažesnė galvutė. Norėjosi, kad tvirtinimas matytųsi kuo mažiau. Tačiau būna ir variantų, kuomet tvirtinimas matosi ir jis atrodo gražiai. Antra, kad varžtas būtų su pritraukimo funkcija. Renkantis varžtus dažnai pardavėjai siūlė be pritraukėjo, bet iš asmeninės patirties, tikrai rekomenduotume rinktis būtent su juo.
Kodėl ne cinkuoti vinys? Šaudant visuomet lieka bent jau minimali įduba šovimo metu, ir joje renkasi drėgmė. Reguliuoti vinies įsmigimo gylį yra gana sudėtinga ir reikia būti tikrai įgudusiu. Be to, kartais reikia pareguliuoti dailylentės pritraukimo stiprumą, tai daryti su prisukamu medsraigčiu yra kur kas lengviau.
Pirkome šiuos medsraigčius iš Ottensten. Pirmai pradžiai pasiskaičiavome, jog iki 3000 vnt. turėtų užtekti, tačiau vėliau papildėme atsargas dar 1000 vnt. Kažkaip pasibarsto jie vis kur į šoną, o ir namo galuose, kur aukštis siekia 6 m., reikėjo ir pakalimus iš karto prisukti, tuo pačiu kai buvo išnuomoti pastoliai. Varžtai mums kainavo apie 6oo Eur.
Sukant medsraigčius turi būti paliktas 20 – 25 mm atstumas nuo lentos pakraščio, nuo galų – mažiausiai 70 mm., jeigu šie atstumai bus mažesni, dailylentės gali suskilti.
Sienų ir langų užbaigimai
Vertikaliai tvirtinamas dailylentes galima prikalti be šoninių lentų namo galuose ir taip minimaliai užbaigti be lango apvadų. Jeigu kur nors matėte taip padaryta, tai atkreipkite dėmesį dar ir į tai, kad dažniausia būna įmaišyta skirtingo storio dailylenčių, kad sienos kraštas užsibaigtų gražiai pilna lenta, o ne tarkime 3-5 cm plona juostele. Kitu atveju tikslia išskaičiuoti, kad tiek iki sienos, tiek iki lango krašto ateitumėte pilna dailylente , gali būti sudėtinga.
Jeigu visgi pavyks tai padaryti, tai tokiu atveju apdaila tęsiama kitoje sienoje toliau. Mums nors ir pavyko pabaigti visur beveik pilna dailylente, mes pasilengvinome sau dalią ir nusprendėme, jog visgi tiek namo kampus, tiek langus užbaigsime apvadais. Kol kas apvadai laukia savo eilės… O taip atrodo namo kampai be apvadų.
Dar vienas svarbus klausimas. Ar dėjome iš dailylenčių apačios tinklą nuo vabzdžių? Ne, nedėjome. O nedėjome dėl to, jog vatą prie pamato guldėme į metalinius lovelius, kurie uždarė visą fasadą nuo vabzdžių bei graužikų patekimo tarp tvirtinimo tašelių, Paroc extra vatos ir dailylenčių (kam tie loveliai, įrašas ČIA). Ta pati situacija yra ir su langų bei durų užbaigimais – tarpą uždaro makaronas. Tokiu būdu niekur neliko atviro 2 cm tarpo, per kurį galėtų koks gyvis patekti.
Lango užbaigimas. Sumuštinis: dailylentė, vertikalus makaronas, vatas ir lango kraštas, kurie abu sujungti sandarinimo juostaDurų užbaigimas. Sumuštinis: dailylentė, vertikalus makaronas, vatas ir durų kraštas, kurie abu sujungti sandarinimo juosta
Kaip sumontuoti, kad tarpai tarp dailylenčių ir varžtai būtų vienodi?
Atrodo, kas čia tokio, dailylentės vienodos, tarpeliai tarp jų vienodi – imi ir suki. Bet realybėje viskas truputį kitaip. Žiūrėk, pusę milimetro kažkur pritrūko, neprispaudei ir jau per keletą dailylenčių visa siena pradėjo keliais milimetrais griūti į šoną. Ten, kur dailylentės 2,75 m aukščio, tai sugaudyti nėra taip sunku, tačiau kur siekė 6 – 5 m., sugaudyti tarpelius milimetrų tikslumu pasidaro gana sudėtinga. Kitas klausimas, ką daryti, kad varžtai būtų tiesiai vienoje linijoje?
Ką mes darėme?
Siūlas. Namo kampų apačiose, nuo vieno iki kito kampo, ištempėme siūlą, pagal kurį lygiavimo dailylenčių apačią.
Pieštukas. Kad varžtai būtų visi vienoje linijoje, atsimatavome žingsnius ir kiekvienos dailylentės, su pieštuku švelniai žymėjome varžtų žingsnius kartu su kampainiu. Daug smulkaus ir kruopštaus darbo – turbūt galima sugalvoti ir kažką gudriau 🙂
Šiam reikalui nusipirkome Stanley Cubix lazerinį nivelyrą (kainavo 50 Eur), kuriuo kartas nuo karto tikrinome, ar dailylentės tvirtinamos tiesiai ir nesvyra į vieną ar kitą pusę.
Naudojome 2 mm montavimo kaladėles tarp dailylenčių.
Darbų pasidalinimas
Dailylenčių montavimui buvo patikėtas vyriškajai pusei. Pjaustymas ir žymėjimas – moteriškajai. Dailylentės buvo 6 m ilgio, pjaustėme jas po 275 cm., taigi nuo kiekvienos lentos liko po 50 cm. Jas sunaudojome tuose tarpuose tarp langų, virš durų, vietose, kur baigiasi kraigas. Būtų buvę idealu, jeigu tie 50 m tiktų pakalimams, tik kad pas mus jie yra po 65 cm. Išeiga nebuvo tobulai apskaičiuota, tad liko šiek tiek galiukų. Galiausiai tai turbūt neišvengiama, o kartais iš tų galiukų gimsta dar ir visai neblogų daiktų, kurie tampa nepamainomi statybų metu. Kaip kad šie sukonstruoti laipteliai, kurie metus tarnavo kaip pagrindinis laiptas patekti į namus :).
Šimtas metų. Tiek prireikė laiko, jog vėl pagaliau prisėstume prie blogo. Kodėl taip atsitiko? Strigome ties langais. Rinkomės, rinkomės, skaitėme, skaitėme… ir rašyti apie tai, kame esame visiškai žali labai sudėtinga. O kas sudėtinga, žinia, mėgstame atidėlioti. Tai štai kiek laiko tas atidėliojimas truko 🙂 Taigi metus stenėtas įrašas apie langus.
Jokios patirties renkantis langus iki šiol neturėjome. Absoliučiai žalias miškas: kokie, kodėl, kaip ir už kiek. Pirmajai pažinčiai mums tikrai labai padėjo visų bendraminčių blogai, kuriuos gausu informacijos apie šilumos laidumą, stiklo paketus, rėmus, profilių gamintojus … lietuvius, lenkus, vokiečius, skandinavus ir etc. Galbūt neverta kartotis apie tai, kas jau taip detaliai ir aiškiai aprašyta, tuo labiau, kad mums teliktų tik viską pakartoti, ką perskaitėme kituose bloguose. Tad mūsų skaityti blogai, kuriuos gausu įvairių nuomonių, iš kurių tikrai galėsite susidaryti gana neblogą paveikslą: EEnamas, A-namas, Rolando namas.
***
Mūsų langų poreikis: 3 vertikalūs langai be perskyrimų pagridiniuose kambariuose (2 miegamieji ir virtuvė), 1 vitrininis langas svetainėje, 2 vertikalūs langai (svetainėje ir virtuvėje) ir 1 nedidelis langelis vonioje. Iš viso – 16.7 kv.m.
Ką išsirinkome?
Mūsų pasirinkimas – Veka Softline 82MD. Iš pradžių buvome apsistoję ties Brügmann BluEvolution 82mm, bet net kelios įmonės, kurios prekiauja/ gamina abiejų firmų langais patarė rinktis Veka. Visi kaip susitarę tvirtino, kad jie tikrai yra patvaresni, o ir kokybės bei kainos santykis yra kur kas palankesnis. Rimti argumentai.
Ką mes įsigijome: 7 kamerų 82mm pločio, stiklo paketai 52mm (3 stiklų su dviem selektyviniais), tarpai užpildyti argono dujomis, 3 sandarinimo tarpinės. Stiklo paketas įgilintas į profilį 25mm, tai papildomai apsaugo nuo rėmelio peršalimo. Užraktai vokiški Winkhaus, standartiškai sukomplektuota laipsninis vėdinimas, klaidingo rankenos pasukimo mechanizmas, varčios sukėlimo mechanizmas bei saugus kampas.
Šilumos laidumas: varstomų langų Uw<=0,82W/(m2K) ir nevarstomų langų Uw<=0,74 W/м²K, Uf = 0,9 W/м²K, Ug=0.5 W/м²K (4T-20Ar-4-20Ar-4T).
Reiktų priminti, kad mes statome B klasės namą, A klasės namui langų U≤1,0 W/m2K.
Spalvos pasirinkimas
Čia dvejonių neturėjome ir buvo pasiryžę sumokėti kelis šimtus eurų daugiau už spalvą. Ko nepadaryti dėl grožio… Stogas, lietaus sistema – antracitas, tas ir langų tokia pat. Tiesa, viduje jie klasikiniai – balti. Jeigu norėtume pilkų ir viduje – dar plius 300 Eur. Taip pat bendraujant su keletu tiekėjų, galiojo visur tas pats dėsnis – spalvotų langų reikia laukti ilgiau, kartais net iki kelių savaičių, tad planuojantis darbus reiktų tai įvertinti.
Varstomi ar ne?
Mes pasirinkome ir tokių, ir anokių. Kadangi mūsų didžioji dalis langų yra orientuoti į pietus ir išeis į per visą namo perimetrą apjuosiančią terasą, tai visus vertikalius langus darėme atveriamus. Pro juos tiesiai iš kambarių bus galima išeiti į terasą. Horizontalūs langai – nevarstomi. Tačiau jie yra tik papildiniai visose patalpose, kuriose jau yra varstomi vertikalūs langai. Iš pradžių turėjome svajonę, jog vitrinins langas slankiosis į šonus, bet sužinoję, jog tai išaugins kainą apie 300-400 Eur. šios idėjos atsisakėme ir likome prie standartinio varianto – į terasą eiti pro vienas praveriamas duris.
Per kiek laiko pagamina langus?
Mums pažadėjo pagaminti per 4-5 savaites. Atrodo visai neblogas terminas. Realybėje šis terminas išaugo iki beveik 8 savaičių.
Montavimas
Pirminiuose planuose mintis buvo montuotis patiems. Bet galiausiai šios minties atsisakėme. Žvelgiant iš šalies – procesas neatrodo sudėtingas, bet trapus dalykas tie langai, o ir darbas atsakingas. Be to, jeigu montuojiesi pats – garantinį gali pamiršti. Montavimas į tuščias angas + siūlių sandarinimas juostomis mums sudarė 1/5 visos galutinės langų kainos. Du vaikinai sumontavo per dieną. Dar paprašėme prie to paties ir duris katilinės įstatė, už tai atseikėjome 40 Eur. papildomai.
Langų montavimas
Apšiltinimas
Montuotojai siūles sandarino juostomis. Mes gi savo ruožtu vėliau užleidome po 1 cm Paroc extra vatos ant lango rėmo ir visa tai dar užklijavome Paroc sandarinimo juosta užleisdami po 2 cm ant rėmo. Tai galiausiai rėmas po vata ir juosta pasislepia apie 2,5-3 cm.
Langų šiltinimas
Kiek kainuoja langai?
Ne tiek mažai jie ir kainuoja. Planuose buvo neviršyti 1800 Eur., bet štai ši suma ėme ir užaugo iki 2400 Eur.. Iš jų – 480 Eur. montavimas ir 60 Eur. transportavimas iš Vilniaus. Vieno kvadratinio metro kaina gavosi apie 108.70 Eur.
Langus mums gamino “Viva Langai”. Nepatingėkite užsiklausti kelių įmonių, kurios gamina langus Lietuvoje ir tos, kurios vežasi iš Lenkijos ar Vokietijos. Kainų skirtumas būna ženklus, kartais ike kelių šimtų eurų.
Iki 2016 metų gyvenamieji namai dar galėjo siekti B energetinę klasę, į kurią mes ir taikėme. Kad ir kaip skaičiavome, kad ir kaip dėliojome, ne tik produkto kainos, bet ir laiko sąnaudas, patogumą ir spartumą – nugalėjo Paroc. Čia pats Paroc`as pateikia medinės karkasinės sienos šiltinimo sumuštinį. Labai gera špargalkė, šiek tiek tingintiems patiems susiskaičiuoti 🙂
Pagal čia parodytą sluoksniavimą, visgi savo sumuštinį šiek tiek padidinome iki 23 cm: kur 1 – dvigubas gipsas, 2 – Paroc extra 5 cm, 3 – garų izoliacinė plėvelė, 2 – Paroc extra 15 cm (5+10 cm), 4 – Paroc cortex 3 cm, 5 – oro tarpas, 6 – tašas, 7 – dailylentės, 8 – fiksatorius, 9 – karkasas 14,5 cm.
Taigi pagal šiluminės varžos reikalavimus gyvenamųjų namų sienoms B klasei, turėjome pasiekti 5,0. Tai mes pakibome kažkur tarp B ir A klasės – taigi B su puse – sienų šiluminė varža gavosi be kelių centų 7.
Pirmasis sluoksnis – PAROC Cortex, nedegios akmens vatos plokštės, skirtos apsaugai nuo vėjo. Jų paviršius yra padengtas nedegia, vandens garams laidžia, tačiau orą izoliuojančia plėvele. Deklaruojamas šilumos laidumas λD – 0,033 W/mK. Apie visą specifikaciją šio gaminio galima pasiskaityti ČIA. Kalbant apie pačias plokštes, jos gana kietos ir tvirtos, o padengta plėvelė yra standi. Jeigu reikia pjaustyti, tai visa tai gana lengvai darosi – netrupa, neaižėja ir nelūžinėja. Taigi mums tai pasirodė geresnis variantas nei Paroc Was25t, kuomet atkrenta nemažai darbo su tašelių tvirtinimu priešvėjinei vatai, paskui atskirai plėvelės pritvirtinimu, o ir sandarumas pasiekiamas kur kas didesnis.
Užsiklausę Cortex kainų iš kelių tiekėjų, šiek tiek nustebome, jog geriausią ją pasiūlė Moki veži. Taigi pirkome 200 kv.m. PAROC Cortex (30mm) , iš kurių apie 80 proc. sudarė plokštės 1800×1200 mm ir likusią dalį 600×1200 mm. Taip pat tuo pačiu užsisakėme sandarinimo juostą PAROC XST 020 (60x50000mm) ir fiksatorius. Tiesa, reiktų paminėti, kad fiksatoriai buvo ne Paroc, o Isover. Fiksatoriai kaip ir identiški, tik kaina ženkliai skiriasi.
Cortex plokštės didelės ir greitai dėliojasi, tvirtinasi gana paprastai ir greitai. Tarpai tarp karkasinių elementų pas mus buvo palikti 600 mm. Pagal teorinius paskaičiavimus į 1 kv.m. reikia 6 fiksatorių, tačiau praktikoje ne visuomet išeina juos 6 sudėti, tai tikrai galima 10-15 proc. pirkti mažesnį kiekį, o jeigu truks, visada bus galima pasipildyti.
Medinės karkasinės sienos šiltinimas
Plokštes dėliojant reikia perstumti jas viena kitos atžvilgiu – dėlioti šachmatais. Pas mus gi daug kur išėjo žingsnis kas 1200 arba 1800 mm, tad sujungimų buvo gana minimaliai. Didžiosiosiomis plokštėmis kilome iš apačios į viršų, o kur reikėjo apžaidinėti gegnes, ten jau dėliojome mažesnio formato plokštes. Kaip ir deklaruoja patys gamintojai, plokštės nėra idealiai supjautos. Dėl to kai kur dedant atsiranda 2-3 mm plyšeliai, tuos plyšelius taip pat reikia užkimšti vata. Tai šiek tiek erzina, ypač kai tie keli milimetrai paskui nesueina kampuose.
Pirmosios plokštės nuo apačios buvo dedamos į tokius lovelius, kuris saugo plokštės apačią ir neleidžia ten apsigyventi visokiems gyviams. Cinkuotos skardos lovelį užsisakėme, kad mums išlankstytų. Kaina buvo daugiau nei dvigubai mažesnė nei jau jų pagamintų iš karto. Be to, nusipirkome lygiai tiek metrų, kiek reikėjo. Lovelį tvirtinome prie karkaso, į jį kišome plokštes, vėliau vietą, kur baigiasi lovelis ir prasideda plokštė, taip pat izoliavome juosta.
Lovelis vatai
Didžiausias darbas – tai visas siūles su juosta apžaisti – ne tik sujungimus pačių plokščių, bet ir langų, gegnių, sujungti su stogo plėvele. Tai į šį etapą buvo labai kruopščiai pažiūrėta 🙂 ir visi milimetriniai tarpeliai užklijuoti, o visi kampai dar ir užsandarinti tokiais lankstiniais ir tos pačios juostos. Mes pirkome 9 rulonus (po 50 m.), vėlgi pagal gamintojo paskaičiavimus, bet jos buvo tik tik.
Kaip užsandarinti kampus?Sandarinimo juosta – Paroc XST 020
Kalbant apie juostą, tai jai jokio priekaišto negalėtume pasakyti, labai lipni su įvairiais paviršiais: tiek pačių plokščių, tiek medžio, plastiko, stogo hidroizoliacinės plėvelės. Net ir praėjus jau geriems pusei metų, yra vietų, kur dar galime patikrinti kaip ji laikosi – tai jokių atšokimų, atsiklijavimų ar kažko panašaus.
Iš pradžių gundėmės dėti PAROC Cortex One – ta pati plokštė, tik padengta juodu dažu. Visgi nuo mūsų dengiamos kvadratūros, spalva būtų kainavusi papildomai apie 200 Eur., tad pataupėme. Šiek tiek bijojome, kad kalant lenteles ir palikus kad ir minimalius tarpelius, gali matytis juodi Paroc užrašai ant balto fono, bet dabar, kai jau apdaila be penkių minučių beveik visa baigta, tai nerimauti nebuvo ko.
Taigi suma sumarum, šis pirmasis sluoksnis su visais savo priedais: fiksatoriais, juostomis ir loveliais, mums kainavo apie 1350 Eur.
Jeigu vis dar kyla klausimas, ar reikia leidimo 80 kv.m. namo statybai, tai į šį klausimą nuo 2017 m. atsakyti tapo kur kas lengviau: TAIP, reikia!
Bet trumpai apie tai, kuomet TAIP dar buvo NE.
Namo statybas pradėjome 2016 m. gegužę: II grupės nesudėtingą statinį (iki 80 kv.m.) už miesto ribų, nesaugotinoje teritorijoje. Tokiam statiniui nereikėjo nei projekto, nei leidimo iš savivaldybės architekto ar kokios kitos institucijos. Mūsų atveju vienintelis apsidraudimas turėti bent kokį popierėlį buvo – pažyma / leidimas statyti gyvenamą namą iš sodo bendrijos pirmininko. Tam kad būtume ramūs, jog vėliau nekils jokių nesklandumų, užklausėme ir visą tai patvirtinančią informaciją raštu gavome iš miesto rajono savivaldybės. Vienintelis reikalavimas, kuris galiojo 80 km.v. gyvenamam namui kaime/ rajone ir dar plius nesaugotinoje teritorijoje iki 2016 m. lapkričio mėnesio buvo atitikti B energetinę klasę. Plačiau apie tai ČIA.
Planavome, kad viskas vyks greičiau, bet taip greitai neįvyko ir namo pabaigti iki 2016 m. paskutinio dūžio nespėjome. O su Naujais atėjo ir naujos taisyklės!
Nuo 2017 m. pasikeitė Statybos įstatymas, kuriame atsirado ši prievolė: nesvarbu miestas tai, ar rajonas/ kaimas – STATYBOS LEIDIMO REIKIA, jeigu Jūsų gyvenamo namo plotas yra didesnis nei 50 kv.m. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net jeigu namas ir neviršys 50 kv.m., jis vistiek turės atitikti energinio naudingumo A klasę (plačiau Aplinkos Ministerijoje).
“Anksčiau nesudėtingo II grupės pastato (nuo 50 kv. m iki 80 kv. m bendrojo patalpų ploto, neįskaitant rūsio) SLD buvo privalomas tik statant mieste (daugiau kaip 3000 gyventojų turinčios gyvenamosios vietovės), konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Pagal pakeistą reglamentavimą, norint statyti II grupės nesudėtingą gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatą bet kokioje teritorijoje, reikės parengti statinio projektą ir iš savivaldybės administracijos gauti SLD.”
Mums klausimas kilo iš karto toks: kaip neturint jokio dokumento, mes įrodysime, kada pradėjome savo namo statybas dar 2016 m., jeigu jas pabaigsime, pavyzdžiui, tik 2017 metų pabaigoje? Tuomet seks ilgas įtikinėjimų kelias ir pan., kurio mes tikrai nenorėjome. Taigi greituoju būdu išsikvietėme du matininkus. Savaitės bėgyje jau turėjome sklypo bei namo ir ūkinio pastato kadastrinius matavimus. Už šiuos du darbus sumokėjome 100+150 Eur.
Su kadastriniais matavimais + sodo bendrijos pirmininko pažymą + sklypo nuosavybės dokumentais + prašymu įregistruoti nebaigtą namo statybą + deklaracija apie baigtą statybą (ūkinio pastato) nukeliavome į Registrų centrą ir užregistravome tiek namą (nebaigta statyba), tiek ir ūkinį pastatą (baigtą statybą).
O čia prašymo ir deklaracijos pavyzdžiai, kuriuos reikia pridėti Registrų centrui. Gal kam pravers.
Prašymas nekilnojamo turto registre įregistruoti nebaigtą statybą (Prasymas)
Jeigu lietaus nubėgimo sistemą galima pasikabinti ir savo jėgomis, kažin ar verta tai daryti su stogo danga, jeigu tai pirmas kartas. Skarda gana kaprizingas reikalas – lakštai gana trapūs ir jautrūs įvairiems linkiams.
Mūsų stogo dengimas vyko dviem etapais: didysis namo stogas dengtas trise, tame tarpe ir stogdengio pagalba. Uždengėme per dvi dienas: suklojome lakštus be vėjalenčių. O štai su mažuoju stogeliu turėjome nuotykių. Kurį laiką jis buvo be dangos, tad mes visą priestatą aptraukėme plėvele ir pavertėme į tokį gana baisų vaiduoklį.
Kartu su didžiuoju stogu jo nedengėme todėl, jog reiktų laipioti ant jo dedant namo stogo vėjalentes ir pakalimus. Tad buvo nuspręsta, pirmiausia padaryti šiuos darbus, o vėliau uždengti ir priestato stogą, tokiu būdu kiek įmanoma jį apsaugoti ir išlaikyti nesulankstytą.
Didįjį stogą užsidengėme spalio viduryje ir kai jau atėjo laikas mažajam stogui, atėjo ir gruodis. Pradėjo spausti ir orai, ir laikas, ir kiti darbai, tad buvo nuspręsta patikėti jį samdytiems darbininkams. Rinkomės iš dviejų variantų: netolimais gyvenančio kaimyno ir skelbiu varianto. Kaimynas vien tik už skardos lakštų suguldymą (grebėstai jau buvo paruošti ir išlyginti) 30 kv.m. stogo buvo paprašyta 600 Eur. ir numatomas darbų laikas – 3 dienos. Tuo tarpu iš skelbimo surasti stogdengiai paprašė perpus mažiau ir viską uždengė per 1 dieną. Tiesa, net ir pastaroji kaina yra gana didelė tokiam darbui ir tikrai buvo galima rasti už 250 Eur. , bet jau spaudė laikas ir oras, tad dingti nebebuvo kur.
Taigi apie tai, kuo mes dengėme. Stogo danga – klasikinė skarda, užspaudžiamu profiliu, dar kitaip vadinama click sistema. Ji montuojama paprasčiau nei valcuojami proficiliai, nes vienas su kitu susijungia paspaudus per briauną ir tam nereikia specialių replių. Lakštai buvo su standumo briaunomis, kurios gelbsti tuo atveju, jeigu grebėstai nėra idealiai lygūs. Spalva, kaip ir langų bei durų – antracitas (RAL7016), tačiau su matiniu efektu.
Prieš klojant lakštus, ant kiekvieno iš jų klijavome tokią izoliacinę juostą, kuri turėtų sugerti barbenimo garsus. Jų yra įvairių pločių, nuo visai siaurų 5 cm iki 15 cm., mes rinkomės viduriuką – 10 cm. Atrodo smulkmena – juostelė, bet mes sunaudojome virš 11 rulonų, tai šiek daugiau nei 100 Eur.
Stogo dangą užsisakinėjome toje pačioje firmoje, kaip ir lietvamzdžius – Nord profil. Pas juos darėme ir visus lankstinius: vėjaskardes, kraigą, laštakį, karnizą. Eskizą jiems nusiuntėme, iš tos pačios matinės skardos išlankstė. Žinoma, galima ir yra pirkti jau pagamintų šių detalių, bet jos kainuoja kone dvigubai, o ir spalva gali nežymiai skirtis.
Skardinė stogo danga: vėjalentės
Sudėjus pagrindinį stogą, atėjo eilė vėjalentėms. Jas sudėti nuomojomės stelažą 6 m aukščio. Iš pradžių norėjome imti dviem-trim savaitėm, tačiau patys pardavėjai paprotino, kad kaina mažesnė mėnesiui. Sumokėjome vos 28 Eur. Didžiojo stogo abu galus susidėjome dviese. Priestato stogelio vėjalentės, deja, vis dar laukia savo eilės ir matyt sulauks vasaros.
Klasikinė stogo danga – skardinis stogas
Jeigu nieko nepamiršome pridėti, tai stogo kvadratas: difuzinė plėvelė + stogo skarda + lietaus nubėgimo sistema + lankstiniai + cinkuoti varžtai + izoliacinė juostelė + 300 Eur. stogdengiams – mums kainavo beveik 20 eur/ m2. Be lietaus nubėgimo sistemos ir stogdengių darbo stogo kaina gavosi bev kelių centų 15 Eur/ m2.
p.s. apturėjome tokią nelaimę, abu telefonus paskandinome su labai vertinga foto-dokumentine medžiaga 🙂 tai renkame iš galiukų – ne viskas detalu, ne viskas pilna.
Statome namą 