Medinio namo karkasas: sienos

Kitas didelis žingsnis mūsų statybose: karkaso kontrukcija, kurią taip pat darome patys.  Ją renkame iš 45mm x 140mm statramsčių, kuriuos statėme pagal vatos plotį (55 cm), aukštis 270 cm. Mediena džiovinta ir kalibruota. Pasiskaičiavome, jog iš viso reikės apie 5 m3 medienos pirminiam karkaso etapui (1m3 kaina 220 Eur.)

Čia leido įkišti nosį ir pamatyti, kaip vyksta medienos paruošimo darbai. Štai taip atrodo 4 kubai medienos – mūsų namo sienos.  Jas atsivežėme patys iš Utenos.

IMG_7428

IMG_7447

IMG_7459IMG_7467IMG_7441

Kai kurie statramsčiai dar turėjo šiek tiek žievės, tai vyko ir nužievinimo darbai. Papraščiausias variantas – didesnius plotus su kirviu greituoju būdu nužievinti, bet yra ir toks patogus kalto tipo peilis, skirtas būtent šiems darbams, jeigu ploteliai mažesni, siauresni.

IMG_0067

Savaitgalį vėl į pagalbą buvo išsikviestas tėtis. Per dieną pastatėme visas sienas. Tiesa, tik patį pirminį karkasą, be sutvirtinimų ir durų, langų angų. Karkasas buvo kalamas paguldytas ant žemės, o tik vėliau statomas ten, kur jam ir priklauso stovėti. Viską šaudėme 90mm rievėtomis vinimis su akumuliatorine viniakale, todėl tai paspartino mūsų tempus.  Kiek vėliau namo kampai buvo sutvirtinti  kampeliais ir pats karkasas pritvirtintas prie pamato. Naudojome M10x120 mūro varžtus.

IMG_6803IMG_6808

IMG_6820

IMG_0043

IMG_0038

Jeigu pirmojo karkaso pastatymo daliai reikia bent dviejų žmonių, tai antroji dalis –  tvirtinimai, gali būti padaryta ir vieno žmogaus. Tarpuose, kurie nėra kampuose, nesiriboja su langais ar durimis, dėjome tik vieną skersinį per vidurį. Tie tarpai, kurie remiasi prie durų, buvo tvirtinami dvigubais, kai kur trigubais skersiniais. Kadangi langai dideli, tai juos tvirtinome papildomais balkiais iš šonų. Viršuje taip pat dėjome vieną balkį stačiai. Sienas tvirtinome įstrižainėmis.Vieną vidinę sieną, kuri skiria miegamuosius, joje yra dvejos durys ir dar planuojame ant jos kabinti tv, palikome kol kas be istrižainės. Manome, jog ją reikės surišti osb plokšte, nes ši siena turės atlaikyti nemažai.

IMG_0577

IMG_0599

IMG_6967

IMG_1536

Kadangi 8o kv.m. statyboje, kuriai nereikia leidimų, negali būti ilgesnių nei 6 m nešančiųjų konstrukcijų, tai svetainę nuo valgomo kirs toks balkis, ant kurio bus dedamos sijos. Jis yra 6 m ilgio, ir ant jo gulės lubų balkiukai. Anie gyvačiokai gi svers nemažai, todėl buvo nuspręsta, kad naudosime klijuotą siją. Tokią pat siją dėjome ir virš terasos, kuriai teks nemaža stogo dalis. Sija – 140×200 mm klijuota eglė, atsparumo klasė GL24. Šios sijos nėra kažkoks deficitas, ir jų specialiai užsakinėti nereikėjo, todėl nuvažiavę į Kazlų Rūdą, jas parsivežėme tą pačią dieną, kainavo 180 Eur. Jas jau spėjome užkelti taip pat.

IMG_0595

IMG_0080

Štai kaip šiai dienai atrodo karkasas, dar trūksta kelių įstrižainių,frontonų karkaso ir panašiu detalių, kurios bus montuojuomos kai bus sustatytos gegnės.

Kitas etapas – lubų sijos ir stogo konstrukcijos. Sijas planujame daryti 100×200 cm. Nestandartinis matmuo, tad rasti jų sausų šiuo metu – sudėtinga. Dažniausiai pjauna kvadratus, bet iš patirties žinome, jog kvadratinės sijos linksta, dėl to geriausia, kai jos yra stačiakampės. Tad šiuo metu užsiimame medienos paieška.

Karkasinio namo vizija

Mūsų karkasinio namo vizija arba karkasinio namo projektas. Gal truputį atbuline tvarka, bet prieš ryškėjant karkasui, norisi bent jau minimaliai nušviesti ir apie tai, ką gi mes statome.

Su sprendimu statyti karkasinį namą, gimė ir kitas sprendimas – norime kažko panašaus į skandinavišką stilių: daug medžio, natūralumo, jaukumo.Vienam iš mūsų patinka šiek tiek grubesnio, atšiauresnio stiliaus dizainas. Kažkas panašaus į tai:

14111615_10154093908299335_693292339_n

Kitam šiek tiek ramesnis, svajingesnis, gal net šiek tiek jūrinis variantas. Pavyzdžiui šis variantas:

skandinavisk-hus-og-facade

Yra variantų, kurie ir abiems atrodo visai nieko.

1399997007604

Kas mums abiems labai patinka ir, manome, reikalinga – tai terasa. Dėl jos abu – vienbalsiai. Ypač jeigu dalis terasos yra po stogu ir ja gali mėgautis ne tik saulėtomis dienomis, bet ir lietingais vakarais.

Manome, jog namas turi susilieti su aplinka, kurti bendrą dermę. Mūsų sklypas, kuris apsuptas pušų ir beržų, ypač tinkamas medinukui. Taigi prisižiūrėję skandinaviškų grožybių norime bent dalį jų perkelti ir pritaikyti savo statomam karkasiniam namui.

Dėl ko mes sutarėme prieš perkeliant savo viziją ant popieriaus lapo:

  1. Dėl langų. Jų norime didelių, iki žemės. Geriau vienas didelis nei du vidutiniai. Kodėl? Todėl, kad aplinkui gamta, beržai, pušys, o jas norisi visada matyti: gulint lovoje, sėdint prie židinio, pietų stalo ir t.t.
  2. Terasa yra privaloma. Dalis jos turi būti po stogu ir idealiauiu variantu, turi pasislėpti arba būti įleista tarp sienų, jog vėjai pro ausis nešvilptų.
  3. Poreikiai erdvėms: virtuvė + valgomasis, svetainė, du miegamieji, vonios kambarys, tambūras, katilinė.
  4. Krosnelė/ židinys. Nors tai nemažas šalčio tiltas į namus, ir gyva ugnis namuose – prabanga, nusprendėme, kad namų be dūmų nėra ir rizikuojame turėti jaukumą su visomis pastangomis, kad nereikėtų namuose nešioti vilnonių kojinių.
  5. Apdaila: medis. Išorėje ir kiek įmanoma (nepersistengiant) jo viduje.

Pradėjome braižytis išplanavimą, tačiau įvyko, tai kas ir dažniausiai atsitinka… apetitas auga bevalgant. Tambūras ir katilinė, jeigu norime jų ne kišenėlės dydžio, bent jau pastorosios, tai tie 80 kv.m. yra gana ankštoki. Pradėjome svarstyti, jog būtų labai patogu turėti didelę katilinę, kuri galėtų atlikti ir tam tikro sandėliuko funkciją –  joje laikyti dviračius, padangas, nenaudojamus daiktus ir t.t. Šiek tiek pasikonsultavus,  kilo užmanymas šalia namo statyti atskirą priestatą (ūkinį pastatą), kuris per brūkšnelį bus mūsų katilinė ir sandėliukas.

Taip pat braižant išplanavimą, nenorėjome atiduoti kvadratų koridoriams, dėl to patekimai į erdves yra iš bendros erdvės, taip susitaupo bent 4-5 kv.m., o tai jau yra nemažai. Kol kas dar svarstome galimybę, ar nereikėtų į wc turėti dvigubų durų, t.y. ir iš vieno miegamojo. Tačiau tai dar ant klaustuko, atsakymo ieškome. Sklypas dėkingas, nes visas pagrindines erdves ir langus, terasą galima nukreipti į pietus, ką mes ir padarėme. Taigi galiausiai buvo pasirinktas toks variantas. Namas 80 kv.m. ir priestatas dar 15 kv.m. Štai kaip viskas turėtų atrodyti.

Planas - namas

2 d

Lauryno 3d

Paprastas, nieko įmantraus, bet tokį ir įsivaizduojame: minimalistinį, bet jaukų.

Nesame iš tų, kurie itin griežtai laikosi plano. Kuriame ir svajojame čia ir dabar. Žinome tik tiek, jog namas neabejotinai bus kalamas lentelėmis, o stogas skardinis. Kol kas lieka tik galutinai nuspręsti dėl spalvinės gamos. Vizijose jis varijuoja nuo tamsiai iki šviesiai pilko. Priestato apdaila turėtų skirtis, tad kol kas dar neapsisprendėme. Galbūt akmens plytelės (skalūnas).

Taigi neturime galutinio varianto, pačio pačiausio su spalvų kodais ir lietvamzdžių dizainu. Galbūt kai kam tai gali kelti šiurpą, bet mes į tai žiūrime daug papraščiau. Juk statome sau, kaip norėsime, taip ir pasidarysime : )

Horizontali pamato hidroizoliacija: arba kodėl smala ir pragaras labai dera

IMG_8336.jpg

Nemažai pasistūmėjome su darbais į priekį, bet kuo daugiau laiko statyboms, tuo mažiau laiko rašymui.

Beveik mėnesio senumo darbas – pamato hidroizoliacija. Prieš priimdami sprendimą, kas bus tarp betono ir medžio, pasiskambinome keletui karkasinių namų statytojų. Nuomonių būta įvairių, nuo iš viso nereikia iki būtinai, nuo patarimų kloti tiesiog paprastą ruberoidą, specialią plėvelę  ir t.t. Dar vienas populiarus variantas, kurį galima rasti turbūt visose statybinių prekių parduotuvėse – jau sukarpyta 30 cm pločio standi plėvelė. Bet ši yra skirta mūrui, blokeliams ir visai netinkama medžiui.

Mes apsistojome ties  smala, tačiau paprastas neprilydomas ruberoidas mums pasirodė gana  nepatogus reikalas, kurį statant karkasą, nuolat reikės taisyti, stebėti, ar nesusiraukšlėjo, neužsilenkė, nepasislinko ir pan., todėl jį atmetėme. Pasirinkome stikloramo prilydomą bituminę dangą P-3,5 (storis 3mm, pagr.stiklumas 90 gr.), dengtą smulkiu smėliu. Apatinis smalos sluoksnis padengtas plėvele, kurią reikia nulupti prieš lydant. Prilydžius dangą, ji bus stabili, niekur neslankios, bus mažiau galvos skausmo. Be to, ji kur kas tvirtesnė ir storesnė už paprastą išvyniojamą ruberoidą, tad tikime, jog ji bus ilgaamžiškesnė, patvaresnė. Iš viso mums reikėjo dviejų rulonų – 80 kv.m. (kainavo 30,65 Eur.)

Visai gerai nusiteikę, planavome  šį darbą padaryti per gerą pusdienį. Bet… kur prasideda smala, ten greitį pakeičia krūva keiksmažodžių: ) Ypač jeigu tai darai pirmą kartą.

IMG_8849.jpg

Taigi susipjaustėme pirmąjį ruloną 25 cm juostomis. Smagumas prasidėjo tada, kai reikėjo nulupti plėvelę. Ji buvo tiek prilipusi, jog nei per kur. Ir su peiliuku, ir su nagais – kelis metrus per kelias valandas. Galiausiai įveikus tuos kelis metrus, bandome ją lydyti. Pamatas sausas, nuvalytas, turėtų kibti. Tačiau nei pro kur! Atkimba ir viskas. Taip pirmąją dieną išvargome gal kokia 20 proc. iš viso kiekio.

Kitą rytą lauko temperatūra šoktelėjo iki 30 laipsnių. Atlupti plėvelę tapo nebeįmanoma. Danga tokioje temperatūroje pasidarė gana minkšta, tad plėvelė tiesiog prisisiurbė prie smalos. Galiausiai… aleliuja kilo mintis dangą vėsinti! Ką gi. Pasisėmėme iš šulinio ledinio vandens ir vienas pylė, o kitas po mažu traukė plėvelę. Luposi – gražu žiūrėti. Pati bituminė danga nesušlapo, ją greitai nusausindavome skudurėliu (be pukų!🙂 ), o jeigu ir likdavo koks mikro lašiukas, per tokį karštį ant juodos smalos per kelias minutes jis išnykdavo. Taigi problema su plėvelės nulupimu buvo išspręsta.

IMG_8838.jpg

Svarbus momentas. Ją nulupus ir susukant atgal į ruloną, reiktų palikti kuo didesnius tarpus, ypač jei diena šilta. Nes ši bjaurybė  prilimpa net prie smėlėto paviršiaus, o paskui ją atlupti pragaro kančios.

IMG_8338

Antras galvos skausmas, kodėl ji nelimpa, taip kaip mes norėtumėme? Kaitinome ir ruoželiai, ir taškeliais, ir išilgai, ir iš viršaus, ir iš apačios. Nieko. Kol tu ją užverti ir prispaudi prie pamato, ji  šiek tiek ataušta ir jau nebeprikimba taip, kaip galėtų. Tačiau patirtis daro savo.  Galiausiai buvo pabandyta tuo pačiu metu lydyti dangą ir kaitinti pamatą. Vienas lydo, kitas po truputį leidžią dangą. Įkaitęs pamatas ir iškarto prie jo besilydanti danga – pagaliau! Taigi prasikankinę pusantros dienos, galiausiai padarėme didžiąją dalį per pusdienį.

Štai tokiu būdu lydyti ir paskui klijuoti prie pamato nepatariame.

IMG_8832.jpg

O taip kimba puikiai! Viskas vienu metu.

IMG_8828.jpg

IMG_8824.jpg

Prilydę dangą, vėliau užkantavome  jos kraštelius prie pamato. Tiesiog kaitonome kraštelį ir mentelės pagalbą, jį kabinome prie pamato.

IMG_8836.jpg

Dvi dienos ir dar daugiau nervų, bet su pamatu šiai dienai baigta. Kitas etapas karkasas! O su juo jau spėjome nemažai pajudėti į priekį.

***

Prierašas: kas nedirba, tas neklysta! Plėvelės nulupti pasirodo nereikia, tiesa pasakius, ir mums buvo keista, kad prie jos reikia tiek vargti. Bet. Galbūt kaitinti tik su dujų balionu yra per maža ugnis, nes mes bandėme kaitinti ir nenulupus. Tokiu būdu plėvelė tiesiog prisilydo prie smalos, o pati smala netirpsta, nesilydo. Galbūt yra per mažai karščio. Jeigu tiesiog ilginti lydimo laiką, prasideda kiti niuansai – pati danga kažkaip pradeda tirpti, bet prie pamato vistiek nelimpa. Tad galbūt variantai yra keli: pirma, turėti galingesnį liepsnos šaltinį. Antra, jeigu jo neturi, bandyti lupti plėvelę, kaip darėme mes, juk rezultatas galiausiai tas pats. Visgi antras variantas ne pats geriausias, tad kas turi silpnus nervus – nerekomenduojame🙂

Nuotekų valymo įrenginys – jau mūsų kieme!

Pradėjus ieškoti nuotekų valymo įrenginio, buvo apsistota ties naujiena VH6. Paskelbėme, jog ieškome bendraminčių nuolaidai gauti ir per dvi savaites atsiliepė 7 žmonės. Tačiau atsitiko taip, jog mes persigalvojome ir nutarėme nusipirkti visai ne tai, ką žadėjome ir kam ieškojome draugų. Palikome juos toliau draugauti tarpusavyje, o mes pasukome savais keliais : )

Apie mūsų sklypo gruntą jau esame rašę: gruntiniai vandenys kaupiasi 1 – 1,2 m gylyje. Kaupiasi, gal labai švelnus žodis – varo tiesiog čiurkšle. Sklypas 6,5 a. dydžio, jame pilna medžių, kuriuos siekiame išsaugoti. Taigi vietos, kur tas įrenginys galėtų būti irgi nėra per daugiausiai. Numatyta įrenginio vieta – įspausti jį tarp beržų ir pušų. Apie 8 m nuo namo ir apie 5 m nuo kaimynų sklypo ribos. Dėl to įrenginio dydis ir jo įleidimo niuansai mums buvo patys svarbiausi veiksniai.

Kodėl nusprendėme nepirkti VH6? Įrenginio dydis (skersmuo 1,4 m) ir įtekėjimo/ ištekėjimo aukštis (50 cm/ 65 cm) mums labai tiko, o labiausiai patiko mintis, jog pardavėjai deklaruoja, jog nereikia betoninio pado. Tačiau pradėjus jau tiesiogiai konsultuotis su VH6 atstovais, jie visgi siūlė pirkti padą ir dar patį įrenginį prie jo pritvirtinti trosais. Tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko persigalvojome. Žinojome, jog iškasus apie 2 metrų gylio duobę, ne tik pastoviai slinks smėlis, be ir vanduo varys fontanais, tad žaisti povandeninius žaidimus ir lyginti betoninį padą, o paskui dar ir patį įrenginį ant jo, mums pasirodė gana varginantis, rizikingas ir daug nervų reikalaujantis užsiėmimas.

IMG_2821

IMG_2902

 Mūsų sprendimas buvo Feliksnavis (Fel4). Tai nulėmė šie veiksniai:

  1. Pagrindinis: jis į gruntą remiasi ne plokščiu padu, o smaigaliu, dėl to betoninio pado nereikia. O jeigu nerimaujame, jog įrenginys gali iškilti, atstovai pasiūlė variantą tokį: išbetonuoti salelę virš įrenginio. Darbai sausumoje mums pasirodė, kur kas geresnis variantas nei po vandeniu.
  2. Nereikia jokių derinimo ir paleidimo darbų, viską bus galima pasileisti patiems.
  3. Įrenginio išmatavimai tiko: plotis 1,54 m., įbėgimo aukštis nuo įrenginio viršaus 62 cm., išbėgimo 76 cm.
  4. Nedidelis dangtis – skersmuo 1 m.

Susisiekus su Feliksnavio atstovu, kuris vėliau atvyko į vietą ir įvertino įrengimo darbus, pasiūlė štai tokį variantą: 1160 Eur. (įrenginys + orapūtė), drenažinis uždaras šulinėlis 400 Eur. ir įrengimo darbai 640 Eur., viso kaina 2200 Eur. Mes gi pirkome tik įrenginį su orapūte ir papildomai dėžutę orapūtei. Kartu su pristatymu kaina buvo 1200 Eur.

Savaitgaliui išsinomavome traktoriuką ir vieną dieną paskyrėme įrenginio įleidimui. Kaip ir buvo galima tikėtis, vanduo greitai kaupėsi, o duobės kraštai vis slinko, tad viską reikėjo labai operatyviai daryti. Duobės gylį atmušėme su nivelyru nuo pamato, kur išeina vamzdis. Iškasus reikiamą gylį leidome patį įrenginį. Kol jį užsikabinome, kol įleidome, duobė vėl užslinko smėliu. Traukėme atgal ir vėl gilinome. Galiausiai iš antro karto įleidome. Jį nuolat pildėme vandeniu iš šulinio, jog nekiltų į paviršių. Kai jau įrenginys įgavo daugiau svorio lyginome jį patį. Įkalėme keletą penketukų aplink įrenginį. Prie penketukų prisukome lentas, kurias taip pat pritvirtinome prie paties įrenginio, kad jis nejudėtų į šonus. Per transportavimo kilpas perkišome diržus, kuriuos pritvirtinome prie pamato ir medžių. Visa ši konstrukcija padėjo išlaikyti įrenginį stabilų ir sureguliuti įrenginio lygį.  Vėliau užkasus patį įrenginį metro atstumu jau rankomis iškasėme ir įleidome dėžutę orapūtei.

2

1

Paklojome kanalizacijos vamzdį ir kartu šarvą su elektros laidu orapūtei. Vamzdis eina gana aukštai, aukščiausiose vietoje apie 40 cm po žeme, tad apšiltinome jį ESP100 5 cm storio putų polistirolo plokšte. Padarėme štai tokį šarvą aplink vamzdį.

13835959_10154020186839335_2002761281_o

Savaitę sprendėme, ką daryti su nuotekų išbėgimu. Visgi uždara talpa mums neatrodė išeitis, o ir vietos nėra kur jos įleisti. Pats protingiausias pasiūlymas šiai dienai, mūsų galva: įsirengti atvirą šulinį ir iš jo išvedžioti drenažinius vamzdžius, kad pasiekus tam tikrą lygį, vanduo pasišalintų ir nebūtų grėsmės, jog paduos jį atgal į valymo įrenginį.

Taigi šeštadienį nutarėme išsikasti šulinį ir paeksperimentuoti su vandens lygiu, patikrinti, kaip viskas atrodo realybėje. Pirmasis rentinys susileido labai greitai, per kelias valandas. Pradėjus leisti antrąjį, prasidėjo vanduo. Susileido pusę, o paskui nei per kur. Vanduo veržiasi, smėlį plauna. Pradėjome nusiurbinėti su siurbliuku, bet bergždžias reikalas, siurbliukas per lėtai siurba, vanduo per greitai kaupiasi. Galiausiai – dalį su siurbliuku, dalį kibirais. Pakasame 10 minučių ir vėl siurbliukas, kibirai – kažkokia vargo vakarienė. Taigi antrą rentinį leidome gerą pusdienį. Suleidus iki reikiamo lygio, užpylėme dugną apie 20 cm skalda. Kitą dieną nuo įrenginio iki šulinėlio paklojome išbėgimo vamzdį PVC 110, jį taip pat apšiltinome. Išbėgimo vamzdis išėjo apie 40 cm nuo rentinio viršaus. Skylę užtaisėme plytelių klijais. Dabar svarstome, ar nereikėtų apšiltinti ir šulinio viršaus bei šonų, bent iki išbėgimo vamzdžio. Gal tam tikrų montažinės putos?

13844041_10154020186779335_12970901_o

13632833_10154020186894335_544476949_o

13639620_10154020186889335_1771930561_o

Palikome per naktį pažiūrėti, kiek prisikaups vandens. Po nakties nusistovėjęs vandens lygis – apie 40 cm rentinio. Rezultatas visai neblogas, turime beveik vieną turščią rentinį nuotekoms subėgti. Kitas neraminantis klausimas buvo, ar tos nuotekos įbėgusios susigers ir kaip greitai. Pajungėme į drenažinį šulinį vandenį, jog pripildytų maksimaliai, stebėjome, ar vanduo gersis ir per kiek laiko. Beveik pilnas rentinys susigėrė per gerą pusvalandį, tai visai gerai atrodo. Kol kas nutarėme palikti taip kaip yra ir sulaukti rudens, pažiūrėti, ar situacija nekis, keičiantis oro sąlygoms.

Taigi iš viso trys darbo dienos su gerais viršvalandžiais. Nuotekų valymo įrenginys su įleidimu ir drenažiniu šuliniu mums kainavo:

  • Įrenginys, orapūtė ir dėžutė orapūtei – 1200 Eur.
  • Vamzdžiai PVC 110, 10 m., alkūnės – 35 Eur.
  • 2 šulinio rentiniai – 60 Eur.
  • Traktoriukas – 50 Eur.

Viso 1310 Eur.

Kiek kainuoja poliniai pamatai: biudžetas

Taigi summa summarum galime suvesti visus galus ir paskaičiuoti, kiek mums kainavo pamato įrengimas. Iš viso 33 poliai, polių gylis – 1,6 m., skersmuo 30 cm. Rostverko ilgis – 67 m., plotis 25 cm., aukštis 50 cm., užpilta smėliu 40 cm., ir apšiltinta iš vidaus 5cm storio EPS 100.

 Sklypo paruošimas pamatams:

  • Pirmasis sklypo lyginimas 140 Eur. (1 val./20 Eur.)
  • Technikos atvežimas – 60 Eur. Skalda įvažiavimui 137 Eur.
  • Vibro plokštė – paros kaina 48 Eur.
  • Antrasis sklypo lyginimas – 160 Eur. (1 val./ 25 Eur.)
  • Smėlis sklypo išlyginimui – 245 Eur.
  • Smėlio atvežimas – 154 Eur.
  • Pagalbininkas smėlio lyginimui – 30 Eur.

Iš viso 974 Eur.

Polių įrengimas.

  • Lentos, kurios buvo naudojamos matavimams – 28 Eur.
  • Ašinių žymėjimas -100 Eur.
  • Bobcat`o darbas – 75 Eur.
  • Polių gręžimas – 825 Eur.
  • Betono sumaišymas ir supylimas 4 m3 – 122 Eur.
  • Kranas – 30 Eur.
  • Žvirgždas (fr.4-16, kaina 16,13 Eur/ t.) ir smėlis (fr.0-4, kaina 7,56 Eur/ t.) – 137 Eur.
  • Cementas (28×4,05) – 113 Eur.
  • Armatūra – 160 Eur.
  • Transportas 2 dienų (grąžto, bobcat`o, krano) – 265 Eur.
  • Priekabos nuoma armatūrai atsivežti – 16 Eur. (visai dienai).

Iš viso 1871 Eur.

Rostverkas su apšiltinimu ir smėliu.

  • Betonas 8 kūbai C20/25 su 32 m. ilgio siurbliu ir pristatymu – 565 Eur.
  • Armatūra – 210 Eur.
  • 5 cm  EPS80 putų polistirolis – 45 Eur.
  • Plėvelė apkaišymui ir apkasimui – 10 Eur.
  • Generatoriaus nuoma savaitgaliui – 24 Eur.
  • EPS100 rostverko apšiltinimui – 79 Eur.
  • Putos ir grybukai – 24 Eur.
  • 40 kubų smėlio – 310 Eur.
  • Traktoriuko nuoma smėlio supylimui ir lyginimui – 50 Eur.

Iš viso 1276 Eur.

 Pamatas

Kaina Eur.

1 m3

Viso pamato
Pamato kaina be smėlio ir apšiltinimo

224

2684

Pamato kaina su smėliu ir apšiltinimu

262

3147

Pamato kaina su smėliu, apšiltinimu ir sklypo paruošimu

344

4121

Taigi su viskuo nuo – iki  mums įsirengti polinius pamatus kainavo 4121 Eur. Preliminariame biudžete šiam reikalui buvome nusimatę 3500 Eur. Kur prasišovėme? O prašivomėme gana kvailai – nuskuto mums per daug sklypo, dėl to reikėjo jį pakelti:  atsivežti papildomai smėlio ir jį skubiai išlyginti. Visa tai kainavo beveik 600 Eur., tad jeigu atmetus šį apsižioplinimą, tai pavyko visai neblogai.

Pamato apšiltinimas ir užpylimas

Pagaliau pabaigėme reikalus su pamatu. Apšiltinome pamatą iš vidaus polistirolu EPS100,   pirkome iš karto supjautus 100x50x5 cm. Kadangi mūsų rostverko aukštis taip pat 50 cm, tai atkrito pjaustymo darbai. Vidines pamato pertvaras šiltinome tik po 1 m tose vietose, kur jungiasi su išorine siena.

Prilipdėme ir tarpelius sandarinome „Penosil Easypro“ putomis, taip pat naudojome tokius grybukus, kuriais polistirolą pritvirtinome prie pamato, jog vėliau pilant smėlį neatsikabintų. Užtrukome dviese gerą pusdienį. 30 m2 polistirolo Senukuose su akcija kainavo 79 Eur., papildomai grybukai ir putos dar 24 Eur.

O štai čia papildomi darbai, kai pamiršti pamate palikti angą komunikacijoms! Žinoma, dar suveikia ir kiaulystės dėsnis, pataikyta ant armatūros.

Užpylėme smėliu 40 cm (rostverko aukštis 50 cm). Paskaičiavome, jog reiks 40 kubų, tad su šiokia tokia rizika užsimesdami tik 2 kubus viršaus, užsakėme. Lygiai 40 kubų mums kainavo 310 Eur., 4 mašinos po 80 Eur. 1 kubas smėlio po 6 Eur (fr. 0-4). Kalbėjome, jog viskas bus su sąskaitomis, bet galiausiai jokių čekių ir sąskaitų vežėjas nepateikė, tad liko patikėti, jog tiek 40 kubų tikrai yra mūsų kieme.

Štai kaip atrodo, toks kiekis smėlio.

Savaitgaliui išsinomavome traktoriuką, su kuriuo nuveikėme visai nemažai darbų. Prieš supilant ir išlyginant smėlį, paklojome pagrindinius kanalizacijos ir vandens vamzdžius namo viduje, taip pat nuvedėme penkiagyslį varinį elektros laidą nuo namo iki numatomos dėžutės vietos ir elektros laidą iki tos vietos kur planuojame statyti orapūtę.

Kanalizacijos vamzdis viduje PVC 110 – 11 m (19 Eur.), vandentiekio vamzdis D32 – 25 m. (15 Eur.) Varinis penkiagyslis elektros kabelis (5×6) – 20 m. ( 33,80 Eur.), raudonas kabelio šarvas su virvute – 20 m.  (10,60 Eur.),  elektros laidas (3×1.5) orapūtei- 20 m. (8,20 Eur.), techninis vamzdelis laidui – 20 m. (9,75 Eur.).

Dar pusdienį pasimosikavome su grėbliu ir kastuvu ir palikome natūraliai trombacijai. Taigi pirma diena buvo skirta rostverkui ir komunikacijoms, na o antra diena – nuotekų šalinimo įrenginio montavimui. Jis jau mūsų kieme! Kas, kur, kaip ir kodėl – parašyme netrukus. Beje, traktoriuko nuoma savaitgaliui – 100 Eur. ir plius gero tėčio paaukotas savaitgalis jo valdymui.

Vandens paieškos

Vienas pirmųjų darbų įsigijus sklypą buvo vandens paieškos. Kadangi sklypas soduose, abejonių nekilo, jog čia jo turi būti. Apsiklausėme kaimynų – visi turi šulinius, 3-4 žiedai, skaidrius ir geriamas vanduo. Vanduo negiliai, dėl to iš karto kilo įtarimas, kad gali būti prastos kokybės, bet tų kurių teiravomės, patvirtino, jog išfiltravus viskas gerai. Tiesa,  keletas kaimynų pasakojo apie vieną išsišokėlį, kuris užsimanė pasidaryti gręžinį. Pasiekus 80 m gylį atsivėrė kažkokie Neries sieros klodai, tad vanduo buvo netinkamas. Reikėjo dar tiek pat kastis žemyn, o vandens kokybė ten tokia pat kaip ir šuliniuose. Ką gi, ir mes nusprendėme šiek tiek pataupyti, nebūti išsišokėliais  ir pirmai pradžiai daryti ne vandens gręžinį, o kasti šulinį.

Vietos, kur kasime šulinį, paieškoms pasirinkome labai jau archajišką ir liaudišką būdą. Susiradome šulniakasius. Atvažiavo. Būrė būrė su virgulėmis ir nustatė aukso gyslos vietą bei gylį. Užtikrino, kad 3 m gylyje vanduo čiurškia, tad reikia pasirūpinti 4-5 rentiniais. Visa ši procedūra iš šono atrodė gana juokingai ir įtartinai, bet ką mums žinoti, mes tokių galių neturime.

Gysla pasirodo eina įstrižai per visą mūsų sklypą ir pagal visą jos lokaciją sutapo taip, jog geriausia šuliniui vieta yra sklypo kampe, tačiau pažeidžia 3 m apsaugos zoną nuo kaimyno sklypo ribos. Tuščio besiribojančio sklypo šeimininkai pretenzijų neturėjo. Kiek vėliau radome informaciją, jog sodų bendrijose inžineriniams statiniams yra taikomas tik 1 m atstumas:

Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad sodo sklype  pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar sodininkų bendrijos (kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija) valdybos ar pirmininko sutikimą. (Šaltinis: Statybos inspekcija).

Su rezervu nusipirkome 6 rentinius: 0,75 m aukščio ir 0,90 m skersmens. Vieno kaina – 30 Eur., atvežimas 45 Eur.

Taip jau atsitiko, jog tą dieną, kai kasė šulinį, vietoje negalėjome būti. Ir čia prasidėjo įdomybės. Pradėjo jie kasti ir vanduo pasirodo ne 3 metrų gylyje, bet jau srove varo suleidus du rentinius. Vietoj to, kad derintų ir spręstu su mumis, kaip ir ką čia padarius, jie gudruoliai nuėjo pasikonsultuoti pas mūsų kaimyną (A). Kaimynas (A) juos paprotino daugiau ir giliau nekasti, nes nieko gero nesigaus. Taigi jie dar suleido vieną rentinį ir darbą baigė. Siurbliuko, kuris palengvintų darbą ir nereiktų vandens semti kibirais, žinoma, jie neturėjo.

Vėliau susitikus su kaimynu (A), jis patikino, jog vandens negeria ir net indų neplauna, nors prieangyje stovi vandens valymo filtrai. Mums tai pasirodė gana keista. Juokinga ši istorija pasidarė tuomet, kai susitikome su  kaimynu (B), kuris pažįstamas su kaimynu (A). Pasirodo, kad kaimynas (A)  šiek tiek niūriau nupiešė visą situaciją nei ji yra iš tikrų. Galbūt pamatęs, kad mūsų šulinys naudosis ta pačia vandens gysla, kaip ir jo, šiek tiek išsigando dėl vandens kiekio savo šulinyje. Mat kaimynas (B) patikino, jog ir indus plauna, ir vandenį jis tikrai geria. Bet dėl netikusių šulniakasių, ką čia pyksi ant kaimyno🙂

Taigi situacija tokia. Turime trijų rentinių šulinį. Jame nusistovėjo vandens lygis – 1 pilnas rentinys, kadangi beveik pusę paskutinio rentinio išlindę, tai vanduo kaupiasi kažkur 1,2 m gylyje. Ateityje planuojame, jog reikės suleisti dar bent vieną rentinį, kad būtų daugiau rezervo. Nors siurbliuku ištraukus visą vandenį jis vėl prisipildo akimirksniu. Vanduo skaidrus, bet šiek tiek jaučiasi geležies kvapas/skonis. Kol kas dar nevežėme į labararoriją, planuojame tą padaryti netolimoje ateityje, kaip ir aptaisyti rentinių šonus.

 Šulinio kaina:

  • Gyslos paieška 50 Eur.
  • 6 rentiniai 180 Eur.
  • Atvežimas rentinių 45 Eur.
  • Šulinio kasimas 135 Eur.
  • Klijai šulinio tarpams 8 Eur.

Viso 418 Eur.

Gal kažkam pravers besiribojančio sklypo kaimynų sutikimas dėl statinio atstumo nuo sklypo ribos. Parsisiųti čia: Sutikimas-dėl-šulinio

sutikimas